Gruodžio sukaktys
1919 12 09 Novo Nikolajevsko (dab. Novosibirsko) apskr. Čeremuškino bažnytkaimyje, lietuvio bolševiko Juozo Steponaičio klastingai išduoti, spiginant Sibiro šalčiui buvo nuogai išrengti ir kardais sukapoti Vytauto Didžiojo Sibiro lietuvių bataliono karininkai: Alfonsas Navikas, Vytautas Kasakaitis, Jonas Maleris, Bronius Šukevičius, Jonas Eidukas, eiliniai: Kazys Norvilaitis, Turskis ir Silevičius. Žuvusiųjų atminimas įamžintas Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje su užrašu apie Čeremuškino tragediją ir nužudytųjų vardais. Žuvusiųjų vardai paminėti ir 1988 me. atkurtoje žuvusiųjų už Lietuvos Nepriklausomybę aukų kriptoje Kauno Karo muziejuje.
1934 12 09 Kaune iškilmingai paminėtos Lietuviškojo Sibiro Vytauto Didžiojo vardo bataliono tragedijos 15-osios metines: buvo padėtas vainikas ant Nežinomojo kareivio kapo, Vytauto Didžiojo bažnyčioje vyko iškilmingos pamaldos, ant bažnyčios sienos žuvusiųjų atminimui pagerbti prikalta lenta su žuvusiųjų vardais. Suvažiavime dalyvavo 40 Sibiro Vytauto Didžiojo bataliono karių, tarp jų karininkai: ats. mjr. Petras Linkevičius (buv. bataliono vadas), plk. ltn. Kazimieras Pašilys-Podgaiskis (buv. bataliono adjutantas, 1941 06 24 besitraukiančių bolševikų sušaudytas Zarasų kalėjime), mjr. Pranas Klimaitis (buv. III kuopos vadas), mjr. Juozas Tomkus (buv. kulkosvaidžių kuopos vadas, 1940 07 11 bolševikų suimtas ir 07 13 sušaudytas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime) Petras Kaušas (buv. ryšių komandos viršininkas), brig. generolas Kazys Navakas (buv. II kuopos vadas).
1939 12 09 Vokietija pareikalavo, kad Lietuva nutrauktų prekybinius ryšius su Didžiąja Britanija.
1939 12 09-10 Vašingtone sušaukta Lietuvos konsulų konferencija, kurioje, be pasiuntinio P. Žadeikio dalyvavo generalinis konsulas Niujorke Jonas Budrys, konsulas Čikagoje Petras Povilas Daudžvardis ir garbės konsulas Bostone Antanas Šalna. Išaiškėjo, kad telkti lietuvius bendram darbui nebuvo lengvas uždavinys. Vilniaus grąžinimas Lietuvai, Spalio 10-osios sutartis... Bet ką nors atviriau ar oficialiai pareikšti šiais klausimais Lietuvos vyriausybės atstovams, diplomatams nebuvo galima – jeigu krašte bus pradėta antisovietinė propaganda, nebuvo garantijos, kad sovietai laikysis sutarties ir nevykdys atviros agresijos. Viltys naiviai buvo dedamos į gerą Maskvos valią remiantis tarptautine teise. Konferencijos dalyviai priėmė gana aptakų nutarimą: „Amerikos lietuviai patys per savo vadus, draugijų viršininkus ar delegatus sprendžia bendrojo organo, tarybos ar komiteto neatidėliotiną sudarymą ir sudarymo būdą...“.
1994 12 09 Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas išleido įsaką dėl karo prieš Čečėniją pradžios.
12 10 – Tarptautinė žmogaus teisių diena.
1934 12 10 Čikagoje, JAV, mirė Atlanto nugalėtojo Stepono Dariaus motina.
2009 12 10 Vilniuje mirė Vytautas Klova, kompozitorius ir pedagogas, populiariausios lietuviškos operos „Pilėnai“ autorius. Gimė 1926 01 31 Tirkšliuose, Mažeikių r.
1944 12 11 partizanai puolė Pernaravą (Kėdainių ap.).
1994 12 11 prasidėjo trečiasis čečėnų tautos genocidas. Į Čečėniją įsiveržė ne mažiau kaip 40000 rusų kariuomenės karių, per 1000 šarvuočių.
1999 12 11 popiežius Jonas Paulius II po du dešimtmečius trukusios restauracijos atidarė Siksto koplyčią.
1934 12 12 Kaune prasidėjo 122 Klaipėdos krašto hitlerininkų, apkaltintų antivalstybine veikla prieš Lietuvos valstybę, teismas. Tai buvo pirmoji Europoje byla prieš nacius (Ernsto Noimano ir Teodoro fon Zaso byla). Teismas truko iki 1935 03 23. Iš viso nuteisti 87 asmenys, keturiems iš jų paskirta mirties bausmė. Po kelerių metų prezidento aktais visi buvo amnestuoti.
1944 12 12 partizanai puolė Panemunį (Rokiškio ap.)
1939 12 13 Lietuvos Seimas priėmė Universiteto įstatymą, pagal kurį Vilniaus universitetas turėjo vadovautis Kauno universiteto statutu.
1944 12 13 priimtas komunistų partijos ir sovietinės vyriausybės nutarimas visuose valsčiuose organizuoti baudėjų – stribų būrius.
1909 12 14 Paževiškių k., Pandėlio vlsč., Rokiškio ap., gimė Juozas Kilius, Lietuvos kariuomenės karininkas, 1941 m. birželio sukilimo Vilniuje dalyvis. 1929 m. baigė Rokiškio gimnaziją. 1931 10 24 baigus Karo mokyklą suteiktas artilerijos jaunesniojo leitenanto laipsnis, paskirtas 4 artilerijos pulko orientacijos karininku, 1931 m. baigė karininkų slidinėjimo kursus. 1935 10 01 paskirtas 4 baterijos vyr. karininku, 11 23 pakeltas į leitenantus. 1939 07 08 baigė Vytauto Didžiojo aukštosios karo mokyklos gen. štabo skyrių ir perkeltas į kariuomenės štabą, 11 23 pakeltas į gen. štabo kapitonus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą paliktas tarnauti sovietinėje kariuomenėje. 1941 m. vasarį susikūrus Lietuvių aktyvistų frontui (LAF), paskirtas Vilniaus štabo viršininko, gen. štabo mjr. V. Bulvičiaus pavaduotoju, jam buvo pavesta parengti sukilimui žmones iš RA tarnaujančių karių. 1941 06 12 NKVD suimtas, kalintas Vilniuje, 06 23 išvežtas į Gorkio kalėjimą. 1941 11 28 Maskvos karinės apygardos Karo tribunolo nuteistas mirti. 1941 12 17 sušaudytas kartu su septyniais V. Bulvičiaus grupės bendražygiais (daug kur neteisingai rašoma sušaudymo data – 12 18) Gorkio kalėjime. Apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1939 m.), Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi (1997 m., po mirties).
1939 12 14 dėl agresijos prieš Suomiją SSRS pašalinta iš Tautų Lygos. Balsuojant šiuo klausimu devynios valstybės (balsavime dalyvavo 31 valstybė iš 40), tarp jų Lietuva, Latvija ir Estija balsuojant susilaikė.
1859 12 15 Balstogėje gimė Liudvikas Lazeris Zamenhofas, akių gydytojas, esperanto kalbos sukūrėjas. Lietuvą jis vadino savo tėvyne, žmona buvo Klara Zilbernik iš Kauno (Lietuvos esperantininkų sąjunga įkurta Kaune 1919 08 20). Mirė 1917 04 14 Varšuvoje, Lenkijoje.
1894 12 15 Vilniuje gimė Aleksandras Pleskačiauskas. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos kariuomenėje. Po karo grįžo į Lietuvą. 1922–1923 m. tarnavo Baltgudžių atskirame batalione. 1923–1940 m. – Kauno kriminalinės policijos pareigūnas. Nuo 1927 m. – Kauno kriminalinės policijos viršininkas. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino 2-ojo laipsnio medaliu. 1941 06 14 sovietų valdžios suimtas, kalintas Šiaurės Uralo lageryje, Sverdlovsko sr. Sušaudytas 1942 08 25 Sverdlovske. Šeima 1941 06 14 ištremta į Altajaus kraštą.
1919 12 15 Lietuvos kariuomenė, iš Lietuvos vydama bermontininkus, priėjo buvusią Rusijos–Vokietijos sieną ir čia sustojo. Pasiekus pergalę Lietuvos kariuomenei atiteko didžiulis karinis grobis.
1939 12 15 uždarytas lenkiškasis Stepono Batoro universitetas. Tą pačią dieną Lietuvos Seimas priėmė įstatymą, skelbiantį, kad Respublikoje yra du universitetai: 1918 12 15 Valstybės Tarybos atgaivintas Vilniaus universitetas (VU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) Kaune. VU valdytoju paskirtas prof. Ignas Končius. Iš VDU atkelti į VU Teisės ir Humanitarinių mokslų fakultetai. Dekanai – prof. A. Janulaitis ir prof. M. Biržiška.
1949 12 15 Punsko vlsč. prie Šlynakiemio, Lenkijoje, išduotas žuvo Dainavos apygardos ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas (g.1919 m.) ir jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas. Per Lenkiją ir Švediją perdavinėjo svarbią informaciją J. Lukšai į Vakarus. Jam, vienam iš aštuonių, suteiktas garbingas Laisvės Kovotojo Karžygio vardas. Gimė 1919 09 14 Rusijoje, Samaros mieste.
1844 12 16 Kaupiškiuose, Vilkaviškio ap., gimė Mykolas Tvarauskas, 1863 m. sukilimo prieš carinę rusų priespaudą dalyvis, lietuviškos spaudos JAV pradininkas. Mirė 1921 08 08 Niujorke, JAV.
1904 12 16 Christianijoje (dab. Oslas), Norvegijoje, mirė Jurgis Zauerveinas, poetas vertėjas, publicistas, poliglotas. Ilgokai gyveno Mažojoje Lietuvoje, kovojo prieš lietuvininkų germanizaciją, yra dainos „Lietuvininkai mes esam gimę“ autorius. 2011 09 23 Klaipėdoje atidengtas jo paminklas. Gimė 1831 01 15 Hanoveryje, Vokietijoje.
1939 12 16 Karo lakūnų mokyklą baigė pirmieji 24 auklėtiniai, tarp kurių buvo Simonas Stanaitis, Antanas Stašaitis, Antanas Gustaitis ir kt.
1944 12 16 vyko Pušynės mūšis (Krakių vlsč., Kėdainių r.), Vlado Pabarsčio vadovaujami partizanai sėkmingai kovėsi su sovietais.
1944 12 16 LSSR vidaus reikalų ir valstybės saugumo liaudies komisarai J. Bartašiūnas ir A. Guzevičius pasirašė bendrą direktyvą Nr. 00217/5, skirtą visiems LSSR NKVD ir NKGB apskričių skyrių viršininkams, kurioje nurodoma iki 1945 01 01 atlikti išsamų kiekvienoje apskrityje gyvenančių vokiečių šeimų, taip pat ir mišrių, apskaitą ir dėl kiekvienos šeimos, kurią numatyta ištremti, priimti nutarimą dėl jos iškeldinimo. Vežant vokiečius turėjo būti vežami ir nevokiečių tautybės asmenys, susiję su vokiečio šeima: žmona, vyras, augintiniai.
1899 12 17 gimė Jadvyga Čiurlionytė, muzikologė, menotyrininkė, liaudies muzikos tyrinėtoja, profesorė. 1970 m. parašė prisiminimų knygą apie brolį – „Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį“. Mirė 1992 04 01 Vilniuje.
1919 12 17 Lietuvoje priimtas Darbo dienos ilgumo įstatymas, numatantis aštuonių valandų darbo dieną.
1974 12 17 „Tiesoje“ paskelbtas LKP(CK) ir LTSR(MT) nutarimas dėl gyventojų perkėlimo iš vienkiemių į gyvenvietes, numatant jį pilnai užbaigti 1990 m. Per 1967–1974 m. Lietuvos kaime panaikinta 37000 vienkiemių.
1989 12 17 Rygoje įvyko trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos tremtinių pirmasis suvažiavimas.
1989 12 18 LTSR AT Prezidiumo nutarimu patvirtinta Mažosios Lietuvos reikalų taryba (MLRT). Jos steigėjas – Vytautas Šilas, įkūręs su bendraminčiais. Nuo 2007 m. pabaigos MLRT vadovavo penkių asmenų kolegija: Vytautas Šilas (pirmininkas), dr. Algimantas Liekis (pirmininko pavaduotojas), Birutė Kurgonienė (atsakingoji sekretorė), dr. Algirdas Matulevičius ir Jonas Česnavičius. Dabar MLRT pirmininkas yra Kęstutis Pulokas, o Vytautas Šilas – MLRT Garbės pirmininkas.
1894 12 19 Bernotų vnk., Betygalos vlsč., Raseinių ap., gimė Mikas (Mikalojus) Lipčius, Lietuvos kariškis, valstybės veikėjas. 1914–1916 m. mokėsi Rygos politechnikume. 1916–1918 m. studijavo Maskvos žemės ūkio institute. 1918 m. Lietuvos kariuomenės savanoris (Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo 2-ajame pėstininkų pulke), 1919 m. – Krašto apsaugos ministerijos ypatingų reikalų valdininkas. 1919–1923 m. – pirmasis Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas. 1923–1924 m. – vidaus reikalų viceministras. 1927 m. baigė aukštąją Politinių mokslų mokyklą Paryžiuje. Iki 1940 m. – Finansų ministerijos Finansų departamento direktorius. 1940 m. birželį sovietams okupavus Lietuvą rugpjūčio mėnesį suimtas, kalintas Kaune ir Vilniuje, 1941 m. birželį išvežtas į Pečioros lagerius Komijoje, ten žuvo.
1939 12 19 už antivalstybinę veiklą Kaune suimtas ir įkalintas komunistų partijos pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus
1964 12 19 Kaune gimė Arvydas Sabonis, žymiausias Lietuvos krepšininkas, olimpinis ir pasaulio čempionas, išgarsinęs Lietuvą pasaulyje tuo metu, kai to ypač reikėjo.
1989 12 19 prasidėjo neeilinis Lietuvos komunistų partijos XX suvažiavimas, kurio tikslas – atsiskirti nuo TSKP. Komunistai pripažino ir pasmerkė TSKP praeities klaidas, padarytus nusikaltimus lietuvių tautai ir žmoniškumui, tačiau neatgailavo, neatsiprašė ir nepripažino savo ir Lietuvos komunistų nusikaltimų. LKP – politinė partija, veikusi 1918–1991 m. Lietuvoje. Valdančioji ir vienintelė partija Lietuvoje sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940 – 1941 ir 1944 – 1990 m.). Ideologija rėmėsi K. Markso, F. Engelso ir Lenino teorijomis.
1699 12 20 laikas Rusijoje ( Petro I valdymo laikotarpiu) imtas skaičiuoti nuo Kristaus gimimo. Pagal naujajį įstatymą, Naujieji Metai Rusijoje iš rugsėjo 1-osios buvo perkelti į sausio 1-ąją. Naujųjų 1700 metų naktį įsakyta puošti gatves ir aikštes pušelėmis ir eglutėmis. Maskvoje skambėjo varpai, degė laužai.
1884 12 20 Rokėnuose, Dusetų vlsč., gimė Juozas Gruodis, Lietuvos kompozitorius, dirigentas, pedagogas, profesorius. Mirė 1948 04 16 Kaune.
1914 12 20 per Pirmąjį pasaulinį karą prasidėjo pirmasis (Šampanės) mūšis Prancūzijoje.
1919 12 20 Nikolajeve, Ukrainoje, gimė Eduardas Balsys, kompozitorius. Mirė 1984 11 03 Druskininkuose.
1989 12 21 Mažosios Lietuvos rezistencinis sąjūdis (būstinė Čikagoje) kreipėsi į M. Gorbačiovą su pareiškimu, kad „dabartinė Kaliningrado sritis yra nuo neatmenamų laikų lietuvių žemė“.
1879 12 22 dr. Jonas Basanavičius baigęs studijas Maskvos universitete „ant visados“ išvyko iš Maskvos.
1889 12 22 Kaune mirė Jeronimas Kiprijonas Račkauskas, kunigas, religinis rašytojas. Pradžios mokslą išėjo Kražiuose, 7 gimnazijos klases – Rygoje, mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, Petrapilio dvasinėje akademijoje. Nuo 1851 m. – Varnių kunigų seminarijos profesorius, vėliau ir inspektorius; seminariją perkėlus į Kauną, iki 1887 m. – jos rektorius. Buvo aiškaus lietuviško nusistatymo, iš klierikų reikalavo mokytis lietuvių kalba. Vysk. M. Valančius kun. J. Račkauską vertino ir brangino, o vysk. M. Paliulionis juo nepasitikėjo, laikydamas per dideliu valdžios šalininku ir nepakankamu rezistentu. Rektorius labai mylėjo klierikus, dažnai atleisdavo net ir didelius išsišokimus prieš seminarijos vadovybę. Išleido keletą maldų ir meditacijų knygų („Munka Viešpaties Jėzaus...“, „Vadovas į dangų...“, „Balsas Dievo prie žmogaus...“, „Aplankymas Švenčiausio Sakramento...“), išvertė M. Bialobžeskio pamokslų, parašė ankstyvųjų amžių Bažnyčios istoriją (uždraustą cenzūros, rankraštis dingo). Išleistos knygos, be religinio švietimo, atliko žmonių raštingumo ugdymo vaidmenį. Rašė žemaičių tarme. Bendradarbiavo lenkų žurnale „Przegląd katolicki“, paskelbė M. Valančiaus biografiją, pranešimų iš Lietuvos bažnyčių gyvenimo, kunigų nekrologų, parašė straipsnių lenkų leistai bažnytinei enciklopedijai. Gimė 1825 12 21 Platustėliuose, Kaltinėnų vlsč.
1889 12 22 Baltimorėje, JAV, įkurta Lietuvių mokslo draugija (LMD), pirmoji lietuvių kultūros – švietimo draugija JAV.
1919 12 22 Kauno medicinos draugijos susirinkime priimti „Medicinos kursų prie Kauno medicinos draugijos įstatai“, davę pradžią rengti kvalifikuotus medicinos specialistus.
1924 12 22 Žvirgždžiūnų k., Pasvalio r., gimė Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė, poetė, rašytoja, vertėja. NKVD nuteista mirties bausme, vėliau pakeista 20 metų katorga. Ištvėrė. Sulaukė Atgimimo. Parašė autobiografinę knygą „Tekėdama sustingo saulė“, poezijos, knygelių vaikams.
1944 12 22 SSRS Liaudies komisarų taryba įsteigė LSSR religijos reikalų tarybą – instrumentą Bažnyčiai persekioti.
1989 12 22 baigiantis Lietuvos komunistų partijos XX suvažiavimui, vėlai vakare, išrinktas Lietuvos Komunistų partijos Centro komitetas. Pirmuoju sekretoriumi išrinktas A. M. Brazauskas, antruoju – V. Beriozovas, sekretoriais – J. Paleckis ir K. Glaveckas. Išrinktas LKP CK biuras: A. Brazauskas, V. Beriozovas, K. Glaveckas, J. Paleckis, V. Arbačiauskas, Z. Balcevičius, B. Genzelis, R. Gudaitis, A. Macaitis, J. Nekrošius, R. Ozolas, R. Pavilionis, K. Prunskienė, J. Požėla, R. Purtulis, M. Stakvilevičius, V. Velikonis, E. Vilkas, K. Zaleckas. 1990 12 08 LKP suvažiavime partija pakeitė pavadinimą ir pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija. 2001 m. ji susijungė su Lietuvos socialdemokratų partija ir priėmė jos pavadinimą.
1989 12 22 pasibaigus LKP XX suvažiavimui dalis komunistų atsiskyrė ir sudarė komunistų partijos padalinį – komunistų partija ant TSKP platformos. Vėliau šios grupės vadovai, kaip perversmo organizatoriai 1991 sausio įvykiuose, buvo nuteisti.
2004 12 22 į Lietuvą atgabenta ryškų pėdsaką ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijos kultūroje palikusio išeivijos veikėjo architekto Jono Pajaujo (1920 01 06–2000 09 04) asmeninė biblioteka, kurią sudaro apie 13 000 knygų ir kitų vertingų leidinių.
1394 12 23 Kijeve nunuodytas Jogailos brolis Skirgaila, prieš du mėnesius paskirtas Kijevo kunigaikščiu vietoj nušalinto brolio Vladimiro Algirdaičio.
1904 12 23 (s.st – 12 10) Vilniuje išėjo pirmasis lietuviško dienraščio „Vilniaus žinios“ numeris. Jį įsteigė ir leido Petras Vileišis. Ėjo iki 1909 03 17, išėjo 1175 numeriai. Laikraštis tokiu pavadinimu pasirodė tik 2002 m.
1949 12 23 Toronte (Kanada) pasirodė Kanados lietuvių savaitraščio „Tėviškės žiburiai“ pirmasis numeris. Jo steigėjai ir leidėjai – Kanados lietuvių katalikų kultūros draugija. Pirmasis vyr. redaktorius – istorikas dr. A. Šapoka, dirbęs savaitraštyje iki pat mirties.
1949 12 23 Mikalavo k., Daugų vlsč., KGB aptikus bunkerį, žuvo Vaclovo Voverio pavaduotojas Ričardas Golšteinas-Lordas. Kartu žuvo Petras Plytnikas-Vytenis, Adomas Komandulis-Nykštaitis, Alfonsas Mikailionis-Raktelis. Buvo net sukurta dzūkų liaudies daina „Daugų miestely Kūčių dieną gulėjo ant žemės keturi – Lordas, Nykštaitis ir Raktelis, nuo jų – ,, Vytenis“ nuošaly“. Šis tekstas daug metų buvo skelbiamas stende Lukiškių aikštėje prie paminklinio akmens. 2007 12 23 išstatytas stendas 12 26 rastas išniekintas – tekstas sudraskytas ir išmėtytas po teritoriją.
1989 12 23 Kaune mirė Valerija Čiurlionytė-Karužienė, menininkė, pedagogė. Jos pastangų ir energijos dėka, pasitelkus kitus plačiai žinomus visuomenei žmones, Lietuvai išsaugoti brolio – dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno kūriniai. Gimė 1896 12 19 Druskininkuose
1859 12 24 Varniuose mirė Ona Stankaitė-Valančienė, Motiejaus Valančiaus motina. Gimė 1770 02 21.
1919 12 24 baigėsi lenkų POW organizacijos narių teismas Kaune. Buvo teisiama 117 dalyvių. Šeši nuteisti iki gyvos galvos, kiti – įvairų laiką kalėti. Sąmokslininkai ruošėsi 1919 08 28-29 dienomis pradėti sukilimą Kaune ir pakviesti į Lietuvą lenkų kariuomenę.
1944 12 24, 25 ir 26 dienomis per Kūčias ir Šv. Kalėdas NKVD kariuomenė, jos pasienio 331-ojo pulko ir III Baltarusijos fronto kariuomenės užnugario apsaugos daliniai, talkinami Alytaus, Alovės ir Merkinės stribų, tuometinio Alytaus rajono Merkinės ir Alovės vlsč. Klepočių, Ryliškių, Taručionių, Druskininkų, Lizdų, Vabalių, Pieriškių, Fermos, Bugonių, Dubrių ir kitus kaimus degino, žmones mušė, žudė, dalį išsivedė į Alytaus kalėjimą tardyti. Nužudė ne mažiau kaip 37 žmones, sudegino apie 50 sodybų. Tai buvo Lietuvos kaimų tragedijos pradžia. 1989 m. iškelta baudžiamoji byla, tačiau, „nesant įrodymų“, sustabdyta.
1974 12 24 LTSR Aukščiausiasis Teismas nuteisė P. Petronį, J. Stašaitį, P. Plumpą ir V. Jaugelį už veiklą „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje“.
1989 12 24 SSRS liaudies deputatų antrasis suvažiavimas viešai pasmerkė Sovietų Sąjungos ir Vokietijos 1939–1941 m. slaptuosius susitarimus ir pripažino „slaptuosius protokolus teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento“.Tais metais SSRS liaudies deputatų I suvažiavimas sudarė valstybinę komisiją SSRS ir Vokietijos 1939 m. nepuolimo sutarčiai politiškai įvertinti. Jos veikloje dalyvavo ir Lietuvos atstovai: Vytautas Landsbergis, Justinas Marcinkevičius, Kazimieras Motieka ir Zita Sličytė, komisijos pirmininku buvo Aleksandras Jakovlevas.
2009 12 24 aukotos pirmosios šv. Mišios naujoje (pašventinta 2010 09 19) Panaros (Varėnos r.) Dievo Gailestingumo koplyčioje. Jos projekto autorius – architektas Mindaugas Jamantas, „Visų Karalienės Mergelės Marijos“ ikoną nutapė dail. Danguolė Paulauskaitė-Kiseliovienė, o puikų paveikslą su Alyvų sodelyje besimeldžiančiu Jėzumi – dail. Arūnas Daugėla.
1889 12 25 Lomžoje, Lenkijoje, mirė Antanas Tatarė (tikr. Antanas Totoraitis), kunigas, lietuvių prozininkas, pedagogas, pirmasis žymus Užnemunės rašytojas, švietėjas. 1834 m. baigęs Seinų kunigų seminariją dirbo Balbieriškyje, Ilguvoje, Lukšiuose (1839–1855), nuo 1855 m. – Sintautų klebonas. Lukšiuose įsteigė parapinę mokyklą. Už 1863 sukilimo rėmimą ištremtas į Penzos guberniją. Amnestuotas be teisės grįžti į Lietuvą. Nuo 1871 m. gyveno Lomžoje. Kūryba didaktinio pobūdžio, joje mokoma sąžiningumo, darbštumo, dievobaimingumo, blaivystės, ugdoma pagarba mokslui. Kūrinių poetikai būdinga charakterių schematizmas, atvirų pamokymų retorika, šnekamosios kalbos intonacijos. Gimė 1805 05 17 Rygiškiuose, dab. Šakių r.
1979 12 25 prisidengę ketinimais sustabdyti pilietinį karą sovietiniai kariniai daliniai kirto SSRS–Afganistano sieną. Prasidėjo sovietų invazija į šią šalį. Ši karinė avantiūra tragiškai palietė ir Lietuvos jaunimą.
2019 12 25 mirė Jonas Čeponis-Vaidevutis, 1945–1948 m. ginkluoto pasipriešinimo dalyvis, Tauro apygardos partizanas. Besimokydamas Pasvalio gimnazijoje priklausė Lietuvos šaulių sąjungai ir ateitininkų organizacijai. 1943 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją ir į antinacinę pogrindžio organizaciją – Lietuvos Laisvės Armiją (LLA). Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai ir suėmus keletą LLA narių, pasitraukė iš seminarijos ir perėjo į nelegalią padėtį. 1947 m. – Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanas Vaidila. 1948 m. – Tauro apygardos 25-osios kuopos partizanas Vaidevutis. 1948 m. išduotas, per susišaudymą Kaune sužeistas ir klastingai suimtas. Kalintas Norilsko ir Kemerovo lageriuose. 1953 m. Norilsko politinių kalinių sukilimo dalyvis. 1968 m. grįžo į Lietuvą. Niekada neprarado drąsos ir vilties sulaukti Lietuvos laisvės. Be baimės giedodavo Lietuvos himną, drąsiai kalbėdavo pakviestas į saugumą, kasmet per Vėlines pagerbdavo partizanų kapus. 1987 08 23 mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo dalyvis, Lietuvos Laisvės Sąjūdžio prezidiumo pirmininkas, karys savanoris (1998), Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiaus (2003) ir kt. apdovanojimų kavalierius, 2019 m. Laisvės premijos laureatas. Gimė 1925 05 06 Pagojaus k., Pasvalio r., Biržų ap.
1944 12 26 NKVD kariuomenė puolė partizanus Paliepių miške (tarp Krakių ir Ariogalos)
1944 12 26 Antazavės šile įvyko kautynės tarp Lietuvos partizanų Lokio rinktinės (vadas M. Kazanas) ir NKVD kariuomenės.
1999 12 26 arkivysk. Audrys Juozas Bačkis konsekravo Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią (jos projekto autorius Ričardas Krištapavičius, dizaineris – Vincas Dineika).
2004 12 26 konsekruota Paminklinė Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia – lietuvių Tautos šventovė. Konsekravimo iškilmėms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, dalyvavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, kiti aukščiausieji Bažnyčios ir Valstybės pareigūnai, garbingi svečiai. Sprendimas statyti Kaune Kristaus Prisikėlimo bažnyčią priimtas 1926 01 10, kertinis bažnyčios akmuo (atvežtas iš Jeruzalės Alyvų kalno) pašventintas 1934 m. Pagrindiniai statybos darbai buvo baigti 1940 m. pavasarį. 1944 m. bažnyčia buvo konfiskuota, 1952 m. J.Stalino įsakymu uždaryta ir vėliau paversta Radijo gamykla. Tikintiesiems bažnyčia grąžinta 1989 03 22. 1997 11 09 Kristaus Prisikėlimo bažnyčia pašventinta ir joje aukotos pirmosios šv. Mišios.
1884 12 27 Joniškio apylinkėse gimė Steponas Strazdas, poetas. Mirė 1962 01 08 Bostone, JAV, palaidotas Čikagoje.
1944 12 27–30 vyko Lietuvos KP(b)CK IV plenumas. Diriguojant VKP(b)CK Lietuvos organizacinio biuro pirmininkui M. Suslovui, plenumas įpareigojo respublikos partinius ir sovietinius organus ,, greitai ir ryžtingai vykdyti visos žemės ir turto konfiskavimą tuose ūkiuose, kurių šeimų nariai dalyvauja buržuazinėse nacionalistinėse gaujose“.
1974 12 27 Maskvoje suimtas žinomas rusų disidentas Sergejus Kovaliovas (1930 03 02–2021 08 09). 2012 m. jam įteikta pirmoji (2011 m.) Lietuvos Laisvės premija.
1944 12 28 prie senojo tilto per Nevėžį ties Raudondvariu, gabendamas Lietuvos Laisvės Armijos (LLA) archyvą, išduotas žuvo Kazimieras Veverskis, brigados generolas (po mirties). LLA įkūrėjas ir vadas. 2011 m. tiltui per Nevėžį ties Raudondvariu suteiktas Kazio Veverskio vardas. 1999 08 13 perlaidotas Petrašiūnų kapinėse. Gimė 1913 12 09 Kalviuose, prie Veliuonos. Žiupsnelis žemės iš senojo tilto prieigų įbertas Vilniuje, Lukiškių aikštės memorialo „Šimtmečio žiedas“ relikvijų kapsulėje.
1964 12 28 Čikagoje, autoavarijoje žuvo Algimantas Mackus, lietuvių poetas. Gimė 1932 02 11 Pagėgiuose.
1879 12 29 Seirijų miestelyje, gimė Bronius Kazys Balutis Nepriklausomos Lietuvos diplomatas. Nuo 1904 m. gyveno JAV. „Amerikos lietuvių tėvynės mylėtojų“ draugijos pirmininkas, laikraščio „Lietuva“ redaktorius. 1919 07 09 Lietuvių Tautinės Tarybos išrinktas dalyvavo taikos konferencijoje Paryžiuje kaip Amerikos lietuvių delegacijos narys. Žodžių išlietų ant Laisvės Varpo: „O skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos“ autorius. 1920 m. Kaune pradėjo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje, nuo 1920 03 01 – Politikos departamento direktoriumi, nuo 1927 04 27 – generaliniu sekretoriumi. 1928 07 01 paskirtas nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Vašingtone. Nuo 1934 06 01 – Lietuvos pasiuntinys ir ministras Didžiajai Britanijai bei Olandijai (buvo iki mirties). 1940 07 26 vadinamoji Liaudies vyriausybė atėmė iš jo pilietybę, uždraudė grįžti į Lietuvą, konfiskavo turtą, Aktyviai dalyvavo Didžiosios Britanijos lietuvių veikloje. B. K. Balutis diplomatinėmis priemonėmis gynė Lietuvos aukso atsargas Didžiojoje Britanijoje, stengėsi išsaugoti Lietuvos pasiuntinybę Londone, tarpininkavo tarp Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto ir Lietuvos diplomatinės tarnybos derinant politinius veiksmus. Mirė 1967 12 30 Londone. Palaidotas Londono Šv. Patriko kapinių lietuvių kapinių sektoriuje. Po jo mirties Lietuvos atstovo pareigas Londone perėmė pasiuntinybės patarėjas Vincas Balickas, 1991 m. paskirtas Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje. Daugelyje leidinių rasite, kad B. K. Balutis gimė 1880 01 05, tačiau 1879 12 29 datą nustatė pats B. K. Balutis, ir niekas negali pasakyti (net jo biografas J. Skirius), kodėl? Ant B. K. Balučio paminklo Londone iškalta: „BRONIUS KAZYS BALUTIS. LIETUVOS PASIUNTINYS IR ĮGALIOTAS MINISTERIS D. BRITANIJOJE. Gimė 1879 12 29 Seirijuose. Mirė 1967 12 30 Londone“.
1929 12 30 Kaune surengtos pirmosios oficialios bokso varžybos. Jų iniciatorius buvo žymus Lietuvos lakūnas Steponas Darius
1989 12 29 LTSR MT nutarimu vyskupui Julijonui Steponavičiui leista iš Žagarės grįžti į Vilniaus arkivyskupijos apaštalinio administratoriaus pareigas, kurias jam buvo uždrausta eiti nuo 1961 m.
1949 12 30 Juodkiškių k., Pabaisko vlsč., Ukmergės apskr., žuvo Didžiosios kovos apygardos vadas Alfonsas Morkūnas-Plienas, vado pavaduotojas A. Ališauskas-Puškinas, kuopos vadas – Bronius Medelskas-Krienas. A. Morkūnas gimė 1908 01 27 Puodžiūnų k., Žemaitkiemio vlsč., Ukmergės ap. Žiupsnelis Juodkiškio kaimo žemės iš mūšio vietos įbertas Vilniuje, Lukiškių aikštės memorialo „Šimtmečio žiedas“ relikvijų kapsulėje.
1989 12 30 „Tiesa“ išspausdino 38 KGB darbuotojų laišką, kuriame jie pareiškė, kad palaiko Lietuvos komunistų atsiskyrimą ir bendradarbiaus su jais, padės jiems išsilaikyti, surasti savo vietą, kažkokiu būdu išgyventi ir įsitvirtinti valstybėje.
1799 12 31 generalgubernatoriumi Lietuvai paskirtas M. Kutūzovas
1919 12 31 pasirašyta sutartis dėl mūšių nutraukimo tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos, kuri tuo pripažino ir Lietuvos valstybę „de jure“.
1929 12 31 paskelbtas įstatymas, kuriuo 1930-ieji pavadinami Vytauto Didžiojo metais ir sudaromas komitetas jubiliejaus iškilmėms rengti.
1939 12 31 popiežius Pijus XII priėmė Lietuvos pasiuntinį prie Šventojo Sosto S. Girdvainį ir pavedė jam perduoti labai širdingus geros kloties linkėjimus ateinantiems metams Lietuvos Respublikos Prezidentui, vyriausybei ir lietuvių tautai, suteikdamas jiems savo tėvišką palaiminimą.
1999 12 31 Lietuvos kariuomenės inžinerijos batalionui suteiktas Juozo Vitkaus vardas. Juozas Vitkus-Kazimieraitis (1901 12 10–1946 07 02) – Pietų Lietuvos srities partizanų vadas, jam suteiktas Laisvės Kovotojo Karžygio vardas.
2009 12 31 galutinai uždaryta Visagino atominė elektrinė.
1919 m. pabaigoje – Lietuvoje baigėsi aktyvūs karo veiksmai. Susidarė palankios sąlygos sukviesti Lietuvos Steigiamąjį seimą, nustatyti nepriklausomos Lietuvos santvarką, priimti Konstituciją. Prasidėjo rinkiminė kompanija.
1939 m. pabaigoje Respublikos prezidentas A. Smetona, ministras pirmininkas A. Merkys, finansų ministras E. Galvanauskas ir užsienio reikalų ministras J. Urbšys tarėsi, kaip apsaugoti užsienyje esantį Lietuvos auksą, kad kritiniu momentu jis neatitektų Sovietų Sąjungai.
1939 metų pabaiga Lietuvoje buvo sudėtinga, trapi ir… viltinga. Europoje žvanga ginklai. Okupuota Lenkija. Lietuva rodo norą gerai sugyventi su visais savo kaimynais – ginasi neutralumo pareiškimais. Lietuvoje įsikuria sovietinės karinės įgulos. Vilniaus Gedimino bokšte plevėsuoja Lietuvos trispalvė. Maskva, „grąžinusi“ Lietuvai Vilnių (nors ir atplėšusi didelę Vilniaus srities dalį), tikėjosi ypatingo dėkingumo Sovietų Sąjungai, simpatijų bolševizmui ir paklusnumo Maskvos politikai. Visur demonstruojamas draugiškumas. „Plepalai dėl Baltijos kraštų sovietizacijos gali būti naudingi tik Sovietų Sąjungos priešams ir provokatoriams“, – SSRS AT 1939 10 31 kalbėjo V. Molotovas. Dėkingumo politiką palaiko Lietuvoje komunistinis pogrindis. Galiojo Lietuvos – SSRS 1920 07 20, 1928 09 28 (pratęsta 1931 05 06 penkeriems metams, o 1934 04 04 – iki 1945 12 31) sutartys, garantavusios „draugingų ir taikių santykių nepaliečiamybę ir tvirtumą“. „O gal praeis?“ – vylėsi daugelis, tačiau ne visi žinojo tokius Lenino pasakytus žodžius: „Sakyti tiesą yra pasibjaurėjimą keliantis dalykas ir buržuazinis prietaras… Teisinga yra tai, kas tarnauja komunistų partijai“. Bendras Lietuvos nusistatymas ir toliau liko antisovietinis, Maskva tai matė, žinojo, o tai ją pykino. Tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis Lietuva sutiko Naujuosius 1940 metus.
Parinko Gediminas Adomaitis
„XXI amžius“, 2024 m. gruodžio 6 d., nr. 45–46 (2610–2611)