„Jis yra vienas iš mūsų“
Popiežiaus Leono XIV tarnystės pirmųjų metinių vertinimas jo gimtojoje šalyje
Mindaugas BUIKA
Buvimas „taikos balsu“
Popiežiui Leonui XIV savojo pontifikato pirmųjų metinių išvakarėse, gegužės pradžioje, Vatikane susitikus su keliomis Jungtinių Amerikos Valstijų katalikiškų organizacijų atstovais, JAV ganytojų natūralu buvo paklausti, kaip jie vertina prasidėjusią jų tėvynainio, kaip apaštalo Šv. Petro įpėdinio, tarnystę.
Italijos katalikų žinių agentūra SIR kaip tik tai ir padarė, šia tema paėmusi interviu iš JAV vyskupų konferencijos pirmininko Oklahomos arkivyskupo Polo Kouklio (Paul Coakley). Pokalbyje, kuris publikuotas gegužės 8-ąją, Šventojo Tėvo išrinkimo metinių dieną, 71 metų ganytojas pirmiausia buvo paklaustas, kokie jo žodžiai ir poelgiai labiausiai įsiminė Jungtinėse Valstijose. Kaip ir buvo galima tikėtis, nuo pirmųjų popiežiaus Leono XIV žodžių, po rinkimų išėjus į Apaštališkųjų rūmų balkoną: „La pace sia con tutti voi“, linkint ramybės mums visiems, jis iškilo, kaip stiprus ir nuoseklus „taikos balsas“. Žinoma, visi pastarųjų amžių popiežiai buvo taikos skelbėjai, tačiau dabartinio tarptautinio gyvenimo kontekste, kai karinių konfliktų gausa tiesiog rekordinė ir naujosios technologijos dėka (pavyzdžiui, dirbtinio intelekto valdomi dronai) gali turėti neįsivaizduojamas pasekmes, toks bekompromisis nusistatymas labai savalaikis ir aktualus. Amerikiečiai katalikai supranta, kad popiežius Leonas XIV kviečia nutraukti visas kovas, sėsti prie derybų stalo ir vesti dialogą, kreipdamasis į jų lyderius, į sąjungininkus ir priešininkus, į tolimas ir artimas tautas. Galima netgi sakyti, kad taika tapo viena svarbiausių šio pontifikato temų, įsiliejančių ir į kitus aptariamus socialinius klausimus nuo ekonomikos iki sveikatos priežiūros.
Arkivyskupas P. Kouklis pastebėjo, kad reikia gerai suprasti, jog Katalikų Bažnyčia, kalbėdama apie nacionalinius ar tarptautinius viešuosius reikalus, neveikia kaip kokia nors „politinė jėga“, bet tiesiog vadovaujasi bei pristato nuostatas Evangelijos, kurios skelbimas yra jos tikroji misija. Vykdydama šią užduotį, nepriklausomai nuo susidariusių politinių sąlygų, Bažnyčia pristato savo socialinį mokymą su svarbiausiais žmogiškojo asmens gynimo ir bendrojo gėrio siekio principais. Laikydamasis šių nuostatų, Šventasis Tėvas, kaip ir jo pirmtakai, pirmaisiais pontifikato metais, daro nuolatinius pareiškimus dėl taikos, teisingumo ir solidarumo tose daugelyje pasaulio vietų, kuriose patiriami konfliktai, pilietinės kovos bei kitos spręstinos negerovės. Neseniai jis tiesiog pareiškė, jog „Dievas trokšta taikos ir ramybės kiekvienai tautai, suvokiant, kad taika tai ne vien konflikto nebuvimas, bet ir teisingumo bei žmogiškojo orumo raiška“. JAV vyskupų konferencija, visi šalies broliai vyskupai, priimdami šį popiežiaus Leono XIV mokymą, individualiai ir kolektyviai kelia balsą dėl žmogiškojo orumo palaikymo ir bendrojo gėrio siekio. Reikia suprasti, kad vyskupai nėra politikai, bet ganytojai, ir jie gali sutikti su rinktų lyderių kai kuriais viešosios politikos aspektais, o dėl kitų, abejotinų, pasirengę atvirai diskutuoti ir, darant pataisas, ieškoti abipusio sutarimo. Tačiau Bažnyčios socialinis mokymas nesikeičia nepriklausomai nuo to, kokie politikai per rinkimus ateina į valdžią, ar kokia politinė partija įgyja daugumą šalies parlamente. „Aš visuomet drąsinu visus Amerikos katalikus melstis už mūsų išrinktus lyderius ir, būnant atsakingais piliečiais, rodyti pagarbą kitų orumui“, – sakė JAV vyskupų konferencijos pirmininkas. Taip pat yra svarbu nuolat formuoti krikščionišką sąmoningumą, kad tikrai būtų tikėjimu vadovaujamasi remiant bendrąjį gėrį viešajame gyvenime.
Laikmečio įtaka ir laukimas tėvynėje
Be abejonės, kiekvienas laikmetis iškelia naujus iššūkius Bažnyčios socialinės doktrinai vystyti ir taikyti, aiškino arkivyskupas P. Kouklis. Štai jeigu to mokymo pradininkas popiežius Leonas XIII (1810-1903) vadovavo Bažnyčiai per XIX amžiaus Pramoninės revoliucijos prieštaringą įtaką darbo žmonių socialiniam gyvenimui, tai dabartinis Šventasis Tėvas dažnai kalba apie dirbtinį intelektą (DI), pripažindamas jo potencialą ir ribas. Jis drąsina išmintingą ėjimą prie naujosios technologijos, kuri gali daug padėti, bet nepakeičia žmogiškojo kūrybingumo ir tikėjimo akto. Tai svarbi tema kasdienybei ir reikia tikėtis, jog katalikiški socialiniai svarstymai dėl naujosios technologijos įtakos visuomenei bei globalinei ekonomikai bus tęsiami esant dabartiniam pontifikatui. Tam skirta pirmoji popiežiaus Leono XIV enciklika „Magnifica humanistas“, kuri bus paskelbta gegužės 25 dieną. Kita vertus, JAV vyskupai supranta, kad popiežiaus Leono XIV socialinio mokymo formavimui liks du nesikeičiantys prioritetai, kurių pirmasis – rūpinimasis vargšais ir buvimas aiškiu pažeidžiamųjų balsu, atsiliepiant į visas politines, ekonomines ir technologines permainas. Apie tai skelbiama jo pirmajame apaštaliniame paraginime „Dilexi Te“, pabrėžiančiame popiežiaus Pranciškaus mokymo tęsimą. Išlieka kitas fundamentalus Bažnyčios socialinės doktrinos aspektas, ypač artimas JAV vyskupams – žmogaus gyvybės sakralumo gynimas, palaikant Dievo jai dovanotą orumą esant visoms aplinkybėms. Šiuo atžvilgiu ypatingą JAV vyskupų, kaip ir Šventojo Tėvo, susirūpinimą kelia dabartinės šalies vyriausybės nusistatymas masiškai deportuoti milijonus nelegalių migrantų. Kritikos pelno nepatenkinama padėtis jų sulaikymo centruose, ypač šeimų sulaikymu darant žalingą poveikį vaikams bei pastoracinės globos ribojimas sulaikytųjų atžvilgiu. Bažnyčios socialiniam mokymui pabrėžiant, jog reikia pripažinti šalyje gyvenančių visų žmonių, taip pat ir svetimšalių, vienodą orumą, JAV vyskupų užduotis yra siekti, kad būtų peržiūrėtos migracijos teisinės ir reguliavimo normos, primenant rinktiems lyderiams, jog negali būti priešingumo tarp žmogaus orumo ir nacionalinio saugumo ir kad visi geros valios žmonės gali dirbti kartu.
Baigdamas pokalbį JAV vyskupų konferencijos pirmininkas pripažino, jog nors jaudulys ir viltingas laukimas visada lydi naujo Popiežiaus rinkimą, tačiau tai, kas įvyko pernykštį gegužės mėnesį, žinojimas, kad turime amerikietį Popiežių, giliai nustebino amerikiečius ir dar labiau suartino su Katalikų Bažnyčia. Šiose Velykose pranešta, jog visame pasaulyje, taip pat ir JAV, labai padidėjo norinčių tapti katalikais skaičius. Arkivyskupas P. Kouklis sakė, kad jo Oklahomos arkivyskupijoje šiemet į Katalikų Bažnyčią priimta 1016 naujų narių, 63 % daugiau nei praėjusiais metais. Tam yra daugelis priežasčių ir būtų ankstyva tvirtinti, kad priėmimo į Bažnyčią skaičiaus išaugimas yra susijęs su pontifikato pasikeitimu. Tačiau neabejotinai pasaulyje yra išaugęs alkis tiesai bei autentiškumui ir žmonės, ypač jaunieji, tai randa Katalikų Bažnyčioje, o popiežius Leonas XIV yra galingas tokio dvasinio atsinaujinimo skatintojas. Prie to prisideda jo energija ir entuziazmas perduodant magisteriumą ir iškilų liturginį paveldą, o jauniems žmonėms svarbu žinoti, kad turime Amerikoje gimusį Popiežių. „Jis yra vienas iš mūsų, – sakė ganytojas, priminęs, kad Šventojo Tėvo apartamentuose yra jo mėgstamos Čikagos beisbolo komandos „White Sox“ marškinėliai. – Mes galime didžiuotis, kad jis yra žmogus, dėmesingas vargšams, suvokia globalinius iššūkius, tvirtai laikosi Bažnyčios tikėjimo ir liturginio gyvenimo nuostatų“. Jis patikimai vairuoja apaštalo Šv. Petro laivą per mūsų laikmečio audras, vesdamas Bažnyčią į saugų uostą. Arkivyskupas P. Kouklis išreiškė viltį, kad netolimoje ateityje amerikiečiai katalikai galės svetingai priimti popiežių Leoną XIV savo tėvynėje Jungtinėse Valstijose ir tas vizitas bus dar vienas nuostabus momentas, kurio visi laukia.
Rekordinės humanitarinės dotacijos
Supažindinant su Šventojo Tėvo socialinio mokymo nuostatomis, galima apžvelgti jo pastabas, išsakytas gegužės 2 dieną audiencijoje priėmus JAV veikiančio „Papal Foundation“ („Popiežiaus fondo“) delegaciją ir dėkojant jai už nuolatinį įsipareigojimą padėti apaštalo Šv. Petro įpėdiniui rūpintis visuotinės Bažnyčios poreikiais. Šis 1988 metais dar popiežiaus Šv. Jono Pauliaus II įkurtas fondas per beveik keturis veikimo dešimtmečius, paskyrė daugiau kaip 270 milijonų dolerių dotacijų įvairiai humanitarinei paramai, pagal 3 tūkstančius projektų, kuriuos parinko popiežiai Jonas Paulius II, Benediktas XVI, Pranciškus ir dabar Leonas XIV. Pranešama, kad šiems metams „Papal Foundation“ numatė skirti rekordinę 15 milijonų dolerių sumą, paremiant 144 humanitarinius projektus 75 pasaulio šalyse. Nuo popiežiaus Leono XIV išrinkimo į fondą įsijungė naujos dešimtys JAV katalikų šeimų, paskirdamos dosnius įnašus paramos projektams finansuoti. „Papal Foundation“ lėšomis vargingose Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalių bendruomenėse statomos ir renovuojamos katalikiškos mokyklos, našlaičių prieglaudos, medicinos centrai ir vienuolynai. Įgyvendinant tuos paramos projektus ypač susitelkiama į neturtingų vaikų švietimą, kovą su prekyba žmonėmis ir seksualinį išnaudojimą, profesinį lavinimą, supažindinimą su naujomis technologijomis ir dirbtinio intelekto naudojimo galimybėmis. „Papal Foundation“ patikėtinių tarybos pirmininkas Uardas Ficdžeraldas (Ward Fitzgerald), kalbėdamas Vatikano žiniasklaidai sakė, kad finansuojami humanitarinės paramos projektai yra „vilties ženklai“, atsiliepiant į neatidėliotiną poreikį stiprinti katalikų bendruomenes besivystančiose šalyse. Fondo vykdomasis direktorius Deividas Seivedžas (David Savage) savo ruožtu nurodė, jog fondo augimas atspindi stiprėjantį amerikiečių katalikų troškimą prasmingai dalyvauti įgyvendinant Bažnyčios misiją visame pasaulyje, ypač vargingose jos dalyse. Tradicinėje „Papal Foundation“ piligrimystėje į Romą, pirmoje nuo popiežiaus Leono XIV išrinkimo, dalyvavo kelios dešimtys patikėtinių ir valdytojų šeimų, aplankiusių didžiąsias bazilikas ir kitas istorines vietas, žvakių šviesoje kalbėjusių Rožinio maldą Švč. Mergelės Marijos didžiojoje šventovėje ir galiausiai dalyvavusių popiežiaus Leono XIV privačioje audiencijoje.
Nuoširdžiai sveikindamas susitikimo dalyvius, Šventasis Tėvas pirmiausia pastebėjo, kad nors tai pirmoji proga susitikti su „Papal Foundation“ patikėtiniais ir tvarkytojais, kai jis buvo pašauktas Romos vyskupo tarnystei, tačiau su šios labdaringos organizacijos veikla pažįstamas nuo senesnių laikų. „Ypač eidamas ganytojišką tarnystę Čiklajaus (Peru) vyskupijoje savo akimis mačiau teigiamą fondo dotacijų poveikį tiek vyskupijoje, tiek vietinėse vienuolijų bendruomenėse, kurios jūsų dosnumo dėka įgyvendino įvairius paramos projektus“, – sakė popiežius Leonas XIV. Jis pripažino, jog šiais pirmaisiais pontifikato metais jis buvo giliai sujaudintas dėl rekordiškai išaugusios pasaulinės „Papal Foundation“ veiklos masto ir yra labai dėkingas už tokį nuolatinį įsipareigojimą padėti apaštalo Šv. Petro įpėdinio globalinei misijai. Šiuo atžvilgiu Šventajam Tėvui buvo ypač malonu sužinoti, kad fondo narių skaičius su jų dosniais įnašais pastaraisiais metais dar labiau išaugo, o tai tapo sąlyga rekordiškai padidinti tarptautinę humanitarinę paramą ir rasti naujų būdų tai prasmingai tarnystei. Priminęs, kad „Papal Foundation“ piligrimystė į Romą vyko liturginiu Velykų laikotarpiu, kai dėmesys sutelkiamas į apaštalavimo užduotis ir taikos skelbimą, popiežius Leonas XIV nurodė Evangelijoje pateiktus pasakojimus apie prisikėlusio Jėzaus įpareigojimą apaštalams būti jo pasiuntiniais, pažadėdamas tuose skelbimo ir išganymo darbuose nuolat lydėti iki laikų pabaigos (plg. Mk 16, 22; Mt 28, 20). Popiežius ir vyskupai, kaip apaštalų įpėdiniai, tęsia šią užduotį pamokslavimo ir evangelizavimo veikla, tačiau visi Bažnyčios nariai per savo krikštą šiandien dalijasi atsakomybe skleisti Evangeliją tiek žodžiais, tiek ir artimo meilės darbais. Šventojo Tėvo kalboje buvo paminėtas apaštalo Šv. Jokūbo aiškus perspėjimas ankstyvajai krikščionių bendruomenei, jog tikėjimas be darbų yra miręs ir neturi išganymo galios (plg. Jok 2,17). Primintas ir paties Jėzaus aiškinimas, kad iš savo mokinių laukia rūpinimosi pačių vargingiausių ir pažeidžiamiausių poreikiais, kas bus įvertinta kelyje į amžinybę (plg. Mt 25, 31-46).
Labdara, ugdymas ir taikdarystė
Finansuodamas įvairius gerovės projektus, suteikdamas humanitarinę paramą, didindamas jauniems žmonėms iš vargingų šalių galimybę studijuoti geriausiuose popiežiškuose universitetuose, „Papal Foundation“ realiai dalyvauja nesibaigiančioje Bažnyčios evangelinėje misijoje. „Jūsų dosnumas leido daugybei žmonių konkrečiai patirti Dievo gerumą ir švelnumą savo bendruomenėse, – sakė popiežius Leonas XIV. – Daugelis jaunų kunigų ir pašvęstųjų vyrų bei moterų tokiu būdu galėjo gauti aukštąjį išsilavinimą katalikiškuose universitetuose Romoje, kuris kitaip nebūtų įmanomas, taip formuojant būsimus Bažnyčios lyderius. Tikriausiai niekada nesutiksite visų tų, kurie pasinaudojo jūsų gerumu, todėl jų vardu reiškiu nuoširdžią padėką“. Beje, Šventasis Tėvas pastebėjo, kad vienas iš jo dabartinių padėjėjų, sėdėjęs salėje, buvo „Papal Foundation“ stipendijantas ir tikrai nori už šią paramą pasakyti nuoširdų „ačiū“. Be to, svarbu pabrėžti, kad krikščioniškoji labdara yra glaudžiai susijusi su taikdaryste ir neatsitiktinai Velykų rytą prisikėlęs Viešpats pasveikino savo apaštalus, sakydamas „Ramybė jums“ (Jn 20, 19). Negalima abejoti, jog ir šiandien Kristus trokšta, kad Jo mokiniai, atlikdami gerus darbus, būtų tikrais taikos įrankiais, tvirtino popiežius Leonas XIV. Taip pat ir „Papal Foundation“ savo įspūdingomis finansinėmis pastangomis humanitariškai prisidėdamas prie visuotinės Bažnyčios evangelinės misijos, padeda puoselėti taiką regioniniu ir vietiniu lygmeniu. Juk ir popiežius šv. Paulius VI savo istorinėje socialinėje enciklikoje „Populorum progressio“ yra parašęs, kad vystymasis, pažanga, yra naujas taikos vardas. Tuo jis norėjo pabrėžti, kad tikroji santarvė yra ne tik konflikto nebuvimas, bet kyla iš veiksmingo, autentiško ir visapusiško vystymosi skatinimo. Taigi, tikrasis pažangos palaikymas per konkrečias paramos iniciatyvas, kaip tai daro „Papal Foundation“, yra patikimas būdas stiprinti bendruomenių ir asmenų taiką. Galiausiai Šventasis Tėvas, dėkodamas susitikimo dalyviams už vertingą įsiliejimą į Bažnyčios misiją, pakvietė ir maldomis palaikyti jo, kaip apaštalo Šv. Petro įpėdinio tarnystę, visus patikėdamas mylinčiam Švč. Mergelės Marijos, Bažnyčios Motinos užtarimui bei suteikdamas savo apaštalinį palaiminimą, kaip džiaugsmo Kristuje, mūsų prisikėlusiame Viešpatyje, pažadą.
„Kristus ir pasaulis“, 2026 m. gegužės 22 d., nr. 10 (237)