Kalbos komisijos „Sraigės“ apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą
Valstybinė lietuvių kalbos komisija paskelbė dvyliktųjų apdovanojimų už lietuvių kalbos puoselėjimą laureatus! Skulptūrėlė „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą teikiama nuo 2016 metų.
Šių metų laureatai – Lietuvių kalbos instituto Bendrųjų reikalų ir sklaidos skyriaus vyresnioji redaktorė Irutė Raišutienė, Lietuvių kalbos draugijos garbės narys, Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkas Algirdas Malakauskas, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Inga Daugirdė.
Irutei Raišutienei skulptūrėlė „Sraigė“ skirta už lietuvių kalbos puoselėjimą, terminų žodynų, mokslinių ir mokomųjų leidinių redagavimą;
Algirdas Malakauskas apdovanotas už lietuvių kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą;
Dr. Inga Daugirdė įvertinta už lietuvių kalbos puoselėjimą, kultūrinės veiklos organizavimą ir sklaidą visuomenėje.
Laureatų pagerbimas vyko kovo 12 dieną Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Lietuvos mokslų akademijos organizuojamame Lietuvių kalbos dienų renginyje, Mokslų akademijos mažojoje salėje. Šventinį renginį vedė VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė. Šių metų laureatus pristatė VLKK narė Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos pirmininkė dr. Albina Auksoriūtė.
Sveikindamas šventės dalyvius Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas akad. Aivaras Kareiva pasidžiaugė, kad apdovanojimus skyrusi komisija atrinko laureatus iš skirtingų kalbos sričių. Jį itin nudžiugino, kad viena iš laureačių yra mokslinių tekstų redaktorė, nes puikiai supranta, koks svarbus redaktoriaus indėlis leidžiant mokslo veikalus. Ne mažiau svarbūs, anot jo, ir kalbiniai kultūriniai tyrinėjimai bei sklaida, už ką kalbininkai nusipelno įvertinimo.
Kalbos puoselėtojus pasveikino Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė ir kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė. Jos abi pabrėžė lituanistinės veiklos prasmingumą valstybės gyvenime ir padėkojo atkakliai bei nuosekliai šį darbą dirbantiems žmonėms.
Šventę užbaigė nuotaikingas Giedriaus Arbačiausko ir jo draugų koncertas.
Trumpai pristatome šių metų „Sraigės“ laureatus.
Irutė Raišutienė – Lietuvių kalbos instituto Bendrųjų reikalų ir sklaidos skyriaus vyresnioji redaktorė. Jos profesinė patirtis lituanistikos srityje – tai dvidešimt aštuoneri metai nuoseklaus darbo. Nuo 1997 metų I. Raišutienė dirbo mokslinės ir mokomosios literatūros redaktore Lietuvos edukologijos universiteto (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) leidykloje, o nuo 2019 metų iki dabar eina lietuvių kalbos vyresniosios redaktorės pareigas Lietuvių kalbos institute. Per savo darbo metus ji užsirekomendavo kaip itin profesionali, atsakinga, atidi ir įžvalgi redaktorė, gebanti redaguoti sudėtingus mokslinius tekstus ir išmananti įvairių sričių terminiją. Ypač svarbus jos indėlis redaguojant fundamentinius ir taikomuosius mokslo darbus, derinant ir tikslinant terminus, užtikrinant aukštą mokslinių leidinių kalbos kokybę. Ilgametė patirtis rodo puikų redaktorės kalbos jausmą, gilų lietuvių kalbos norminimo principų išmanymą, gebėjimą tiksliai perteikti mokslinių tekstų stiliaus ir terminijos ypatumus. I. Raišutienės suredaguotų leidinių – daugiau kaip 140 (per ilgą profesinę veiklą ne visi leidiniai yra suregistruoti). Tarp jų – mokslo monografijos, mokslo studijos, aukštųjų mokyklų vadovėliai, metodinės priemonės, bibliografijos, straipsnių rinkiniai, elektroniniai leidiniai ir kiti darbai. Ji taip pat redaguoja tarptautinių mokslo žurnalų straipsnius, žodynus. Nuolat keliama kvalifikacija, atidumas kalbos norminimo aktualijoms ir sukaupta ilgametė patirtis leidžia teigti, kad I. Raišutienė yra viena stipriausių savo srities specialisčių. Kolegos ir autoriai Irutę vertina už profesionalumą, patikimumą, konstruktyvų bendravimą ir nuoširdžius, žmogiškus patarimus, kurie yra itin svarbūs redaguojant mokslo leidinius.
Algirdas Malakauskas – Lietuvių kalbos draugijos garbės narys, Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkas. 1991–1993 metais dirbo Šiaulių pedagoginio instituto savaitraščio redaktoriumi, 1994–2020 metais – Šiaulių universiteto kalbos tvarkytoju, 2000–2014 metais – Šiaulių universiteto ir Lietuvių kalbos draugijos leidinio „Kalbos aktualijos“ sudarytoju ir atsakinguoju redaktoriumi. 1993–2025 metais suredagavo daugiau kaip 250 knygų ir žurnalų (daugiausia mokslinių ir metodinių leidinių). Bendradarbiavo su Šiaulių universiteto, Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus universiteto, „Literos“ ir kt. leidyklomis. Savo iniciatyva skaitė, taisė ir tobulino „Dabartinio lietuvių kalbos žodyno“ 7-ojo pataisyto ir papildyto leidimo tekstą. Tai aktyvus periodinių leidinių, žiniasklaidos bendradarbis, paskelbęs apie 100 metodinių ir mokslinių publikacijų aktualiais kalbos kultūros, akcentologijos ir kt. klausimais. Laureatas yra Lietuvių kalbos draugijos (LKD) narys nuo pat jos atkūrimo (1989 m.), ne vieną kadenciją rinktas LKD tarybos nariu, o nuo 1999 metų iki šiol yra Šiaulių skyriaus pirmininkas. Jo vadovaujamo skyriaus veikla išsiskiria originalių veiklos formų paieškomis. Šiauliečiai pirmieji Lietuvoje pradėjo organizuoti diktanto konkursą savo miesto gyventojams, A. Malakauskas net 17 kartų buvo šio konkurso organizacinio komiteto pirmininkas. Nuo 2010 metų Šiaulių skyrius pradėjo skleisti visuomenei skirtų viktorinų idėją. 2025 metais skyriaus su partneriais surengta 7-oji viktorina „Kalba gimtoji – kasdieninė, tu duona mums esi“ sulaukė net 402 dalyvių. Jis yra ne tik Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus veiklos organizatorius, bet ir jo metraštininkas, pagarbiai ir dėmesingai fiksuojantis skyriaus narių darbus. Minėtinos jo reguliariai skelbtos skyriaus veiklos apžvalgos „Kalbos aktualijų“ leidinyje, o ypač Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus veiklos 35-mečiui skirtas informacinis leidinys „Lietuvių kalbos draugijos (LKD) Šiaulių skyrius (1989–2024): žmonės ir jų veikla“.
Inga Daugirdė – Vilniaus universiteto Kauno fakulteto vyresnioji mokslo darbuotoja. Pedagogei ir mokslininkei dr. I. Daugirdei kalbos, kraštotyros, istorijos tyrimai yra ne tik pareiga, bet ir gyvenimo būdas, tapatybės dalykas. Ji kaip asmeninę misiją priima pareigą kaupti, saugoti kalbos, kultūros paveldą, ugdyti visuomenės kalbinį, kultūrinį sąmoningumą. I. Daugirdė daug laiko skyrė kultūriniams istoriniams Pakaunės regiono tyrimams: išvažinėjusi ir išvaikščiojusi Garliavos apylinkes, viena surinko ir užrašė milžinišką kiekį kalbinės, etnografinės ir istorinės medžiagos, ją susistemino ir parengė publikacijas apie Garliavos, Veiverių, Skriaudžių apylinkėse gyvenusius senuosius jotvingius, jų asmenvardžius, vietovės raidą XVI–XVII amžiuje. Ypač vertingi jos atradimai siejami su XIX amžiaus antrosios pusės tautinio atgimimo istorija. I. Daugirdė surinko ir pateikė gausią faktografinę medžiagą apie šiuo laikotarpiu Garliavoje įkurtą pirmąjį lietuvių literatūros profesionalų sambūrį – Garliavos literatūros mylėtojų būrelį, suburtą Jono Basanavičiaus bičiulio, „Aušros“ finansinio rėmėjo, Garliavos vaistininko ir knygnešio Kazimiero Aglinsko. Daktaro Jono Basanavičiaus ir Kazimiero Aglinsko draugystę I. Daugirdė nušvietė net keliuose išsamiuose straipsniuose, Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos archyvuose surinko medžiagą ir pristatė autentiškus jų bendravimo liudininkus – 92 laiškus ir unikalias to laiko fotografijas. Itin daug Ingos Daugirdės tyrimų skirta knygnešiams („Knygnešiai ir knygnešystė Pakaunės krašte“, 2020), ji yra atkūrusi dešimčių Pakaunės ir Lietuvos knygnešių biografijas ir žygius platinant draudžiamąją lietuvišką spaudą. Daug naujų vertingų duomenų pateikė apie draudžiamosios spaudos kūrimą ir platinimą Zapyškio ir Lekėčių apylinkėse. Šias temas I. Daugirdė plačiai aptarė įvairiuose Kauno rajono savivaldybės Garliavos viešosios bibliotekos renginiuose, skirtuose mokiniams, mokytojams ir plačiajai visuomenei, rengė knygnešių atminimo vakarus. Knygnešystės vertę ir prasmę lietuvių kalbai, tautai pristatė ir kitur Lietuvoje (minėtinas renginys „Knygnešių dvasia gyva“ Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje). Laureatė bendradarbiauja su leidiniais „Gimtasai kraštas“, „Žiemgala“, „Suvalkija“, „XXI amžius“, „Lituanistica“, taip pat užsienio mokslinių leidiniais, nuolat publikuoja savo tyrimus, sukauptą kalbinę, kraštotyrinę ir literatūrologinę medžiagą, skaito paskaitas, rengia knygų pristatymus, organizuoja konferencijas ir seminarus Kauno ir kitų rajonų mokytojams, mokiniams ir plačiajai visuomenei.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informacija
„XXI amžius“, 2026 m. balandžio 3 d., nr. 13-14 (2674–2675)