Knygoje – apie Ulmo bylą
KAUNAS. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) būstinėje pristatyta visuomenininko, prof. Aleksandro Vitkaus nauja knyga ,,Ulmo byla: Nacių masinės žydų žudynės Lietuvoje 1941 metais“. Autorius yra išleidęs keletą knygų Holokausto tema, tyrinėjo žydų istoriją Žemaitijoje, Sūduvoje. Kruopščiai archyvuose studijavo medžiagą šiai knygai.
Prieš 66-erius metus (1958 m. balandžio 28 d.) prasidėjęs Vakarų Vokietijoje, Baden-Viurtembergo žemėje, Ulmo mieste, Tilžės gestapo ir SD (Saugumo tarnybos, vok. Sicherheitsdienst) einsatzkomandos (Einsatzkommando Stapo und SD Tilsit) vadų ir narių teismo procesas, istorikų ir kitų socialinių tyrėjų tekstuose įvardijamas kaip „Ulmo procesas“.
Šios knygos įžanginiame straipsnyje istorikas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys prof. A. Vitkaus knygą įvardija kaip svarbų indėlį į Holokausto Lietuvoje tyrimus. Dr. A. Bubnys rašo: „Prof. A. Vitkus, lygindamas Ulmo proceso medžiagą su Lietuvoje saugomais šaltiniais ir istorikų darbais, detaliai atkuria 35 masinių žudynių epizodus 22 Lietuvos vietovėse, įvykdytus Tilžės gestapo būrio, pradedant 1941 m. birželio 24 d. žudynėmis Gargžduose, baigiant Vilkaviškio žydų žudynėmis 1941 m. lapkričio 15 d. Svarbu pažymėti, kad prof. A. Vitkaus knyga atskleidžia subalansuotą požiūrį į Holokausto vykdytojų Lietuvoje vaidmenį“.
Lietuvos kaimynystėje esančios Tilžės einsatzkomanda buvo atsakinga už Lietuvos žydų ir komunistų fizinį sunaikinimą visame 25 km pločio pasienio ruože 1941 metais. Tą ji ir padarė. Už tai egzekutoriai ir buvo teisiami. Per visą Ulmo procesą buvo kalbama apie Lietuvą, jos istoriją.
Pasak istoriko Rimanto Jokimaičio, „nei sovietmečiu, nei šiais laikais išleistose lietuviškose, net emigracinėse enciklopedijose nerasite straipsnių apie tą procesą, pateikiama žinių tik apie patį Ulmą ir aukštus jo bažnyčių bokštus“.
Knyga yra skirta ne tik istorikams profesionalams, bet gali būti naudinga ir įdomi teisininkams, politologams, sociologams bei kitiems XX amžiaus Lietuvos istorinės atminties tyrinėtojams ir mėgėjams.
Renginyje apie prof. A. Vitkaus mokslinius ir žurnalistinius tyrimus kalbėjo knygos redaktorius, rašytojas Laimonas Inis. Mintimis apie šį istorinį įvykį ir knygą dalijosi karo istorikas, Seimo narys prof. Valdas Rakutis ir prof. Liudas Mažylis. Kalbėjo svečias iš Čikagos, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje valdybos narys Ernestas Lukoševičius, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys Sigitas Šamborskis. Apie kūrybinę bendrystę su prof. A. Vitkumi kalbėjo knygos viršelio autorius dailininkas Vladimiras Beresniovas. Autorių pasveikino Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Kauno apskrities pirmininkas Vidas Mačiulis.
Prof. A. Vitkaus knyga praplečia mūsų žinias svarbiais istorijos klausimais, skirta ne tik istorikams profesionalams, bet gali būti naudinga ir įdomi teisininkams, politologams, sociologams bei kitiems XX amžiaus Lietuvos istorinės atminties tyrinėtojams ir mėgėjams. Ją galima įsigyti LPKTS knygynėlyje.
Dalia Poškienė
XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė
Raimundo KAMINSKO nuotrauka
„XXI amžius“, 2024 m. gruodžio 6 d., nr. 45–46 (2610–2611)