Konferencija apie signatarų moteris

Konferencijoje „Signatarų moterys“ pranešimus skaičiusios (iš kairės): Jolanta Murauskienė, Asta Baubonienė, Lina Eringienė

ŠAKIAI. Kovo 9-oji – itin moteriška diena. Lietuvos vardo diena. Lietuva pirmą kartą rašytiniame šaltinyje buvo paminėta Kvedlinburgo Šv. Servacijaus moterų vienuolyno metraštyje, aprašant įvykį, nutikusį Lietuvos pasienyje. O jį užrašyti, ko gero, galėjo moteris vienuolė. Atkreipdama dėmesį į tai, Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka artėjant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai pakvietė bendruomenę į ypatingą renginį – konferenciją „Signatarų moterys“.

Apie signatarus parašyta daug straipsnių ir knygų. Tačiau apie jų moteris žinome žymiai mažiau. O šalia jų buvo moterys – senelės, mamos, tetos, sesės, bendražygės, – kurios galėjo pažadinti ir vandenyną. Jos – šeimos gyvybinė baterija, ne tik savos giminės, bet ir visos tautos apsauga. Kiek jų buvo Šakių krašto signatarų gyvenimuose? Tikrai ne po vieną. Ryškių, svarbių, lemiančių, gebančių suprasti…

Konferencijoje buvo perskaityti trys pranešimai.

Apie Telšių vyskupo Justino Staugaičio iš Tupikų kaimo (Šakių r.) gyvenimo moteris – mamą Marijoną, tetas Daniliauskienę ir Vilkaitienę, seserį Agotą, seserėčią Gražiną – pranešimą „Tarp modernios pasaulėjautos ir tradicinių vertybių“ skaitė Žvirgždaičių padalinio bibliotekininkė Asta Baubonienė. Ji akcentavo pasirinkimą nulėmusios mamos vaidmenį, šeimos tradicinių vertybių svarbą.

Sintautų padalinio bibliotekininkė Jolanta Murauskienė pranešime „Pavardė, tapusi simboliu“ aptarė pramonininko, bankininko Jono Vailokaičio iš Pikžirnių kaimo (Šakių r.) šeimą. Išskirtinis dėmesys – 1918 m. vasario 16 d. signatarų kolektyvinio portreto fotografei Aleksandrai Jurašaitytei, vėliau tapusiai jo žmona.

Bene daugiausiai moterų lėmė spaustuvininko Saliamono Banaičio gyvenimą. Pranešime „Gyvenimo programa ir genetinis kultūrinis kodas“, kurį parengė Šakių viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Eringienė, pristatytos jo prosenelė Elzė Lėveraitienė, senelė Katrė Lėveraitienė iš Prūsijos, mama, knygnešių rėmėja Ieva Lėveraitytė-Banaitienė, žmona Marijona Banaitienė, jos sesuo, pirmoji Lietuvos keliautoja, apybraižininkė Julija Pranaitytė, signataro dukra Salomėja Nasvytienė ir jos dukterys: operos solistė Salomėja, kompozitorė Giedra, modernaus šokio pradininkė Lietuvoje Danutė. Akcentuota, kad mokslo siekimas, tautiškumo puoselėjimas buvo užkoduoti giminės genuose.

Renginys tapo ne tik pažintimi su išskirtinėmis asmenybėmis, bet ir priminimu, kad laisvė – tai galimybė svajoti ir siekti aukščiausių tikslų. Pranešimai išsamūs, išieškoti ir galėtų sulaukti visuomenės dėmesio, nes signatarai ir jų moterys paliko darbus, kurie amžiams įrašyti į mūsų tautos istorijos lapus.

Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacija
Ritos Mockeliūnienės nuotrauka

„Abipus Nemuno“, 2026 m. balandžio 3 d., nr. 7 (256)