Kraštotyrininkai kalbėjo apie maldos svarbą

ANYKŠČIAI. Balandžio 25 dieną apie septynios dešimtys kraštotyrininkų iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Utenos, Šiaulių ir Anykščių susirinko į anykštėnų kraštotyrininkų sambūrį-seminarą „Draugaukime-bendraukime-bendradarbiaukime“, vykusį Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos salėje.

Renginį moderavo Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos valdybos pirmininkas Tautvydas Kontrimavičius.

Pagerbti nusipelnę kraštotyrininkai

T. Kontrimavičius pasidžiaugė, kad šiais metais reikšmingais įvertinimais pagerbti Draugijos nariai. Už ilgametį indėlį į ornitologiją ir aplinkosaugą gamtos mokslų daktaras, ilgametis Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotojas Bronius Šablevičius iš­rink­tas Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) garbės nariu. Kavarsko pa­grin­dinės mokyklos-daugiafunkcio centro bibliotekininkė Eglė Djačenko tapo nominacijos „Ad astra“ laureate. Bibliotekininkė kraštotyrininkė įvertinta mokyklų bibliotekų kategorijoje už skaitymo skatinimo iniciatyvas, gebėjimą telkti mokyklos bendruomenę, biblioteką paverčiant gyva ir turiningo bendravimo erdve. Pirmininkas pasveikino ir įteikė dovaną – kraštotyrininko lupą kraštotyrininkui, fotografui Tautvuiliui Užai, šiemet jau paminėjusiam garbingą 80 metų sukaktį. 

Pranešimuose – genealogija, istorija ir reti atradimai

Po įžangos buvo skaitomi pranešimai. T. Kontrimavičius pristatė temą: „15 metų genealoginių tyrinėjimų rezultatai“. Muziejininkas pasakojo apie sisteminius giminių genealoginius tyrinėjimus Anykščių krašte. Pranešėjas kalbėjo, kad Anykščių muziejininkai jau yra sukėlę į skaitmeninius indeksus net 230 tūkstančių Anykščių krašto parapijų metrikų įrašų. 

Teisininkė dr. Irma Randakevičienė pristatė dailininko Kanuto Rusecko (1800–1860) šeimos genealogiją. Renginio dalyviai sužinojo, kad tapytojo K. Rusecko brolis kun. Juozapas Ruseckas (1790–1848) daugiau nei du dešimtmečius buvo Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas, jo rūpesčiu Svėdasų bažnyčios šventorius buvo aptvertas akmenų mūro tvora. 

Pirmą kartą sambūryje dalyvavo iš Anykščių kilusi dr. Loreta Stonienė-Šližytė. Skaitydama pranešimą „Mano šeimos genealogijos paieškos“, mokslininkė dalijosi mintimis apie savo giminės atradimus. Dr. L. Stonienė pristatė Šližių ir Verbickų giminių genealogiją bei bajorišką kilmę. Kalbėtoja tapo naująja Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos nare.

Buvęs Valstybės saugumo departamento direktorius, kraštotyrininkas Gediminas Grina dalinosi patari­mais, kokiomis internetiniais šaltiniais gali naudotis genealogija besidomintys. Kraštotyrininkas re­ko­men­davo paieškas pradėti nuo bažnytinių metrikų knygų, vėliau aplankyti giminės kapines ir naudotis skaitmeniniais archyvais.

Rastas dingusiu laikytas leidinys 

Ypatingo susidomėjimo sulaukė Anykščių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėjos Audronės Berezaus­kienės pranešimas „Nuo prarasto iki atrasto leidinio „Maldos taikai išprašyti (į šv. Jackų)“ tyrimų kelias“. Kalbėdama apie mokslinių tyrinėjimų svarbą, A. Berezauskienė teigė: „Kaip šeimos istorijoje gyvena atmintis, taip knygos genealogijoje gyvena idėjų paveldas. Žmogų formuoja jo giminė, o knygą – ankstesni tekstai, autoriai ir laikmetis. Kiekviena knyga turi savo kraują – ne biologinį, o kultūrinį: mintis, kalbą ir atmintį, perduodamą iš kartos į kartą. Jei žmogaus genealogija veda į protėvius, tai knygos genealogija veda į šaltinius“. Pranešėja pasakojo, kaip 2024 metais tarp rankraščių prof. Antano Tylos asmeninėje bibliotekoje buvo atrasta knygnešių patriarcho Juozo Bielinio (1846–1918) parašyta ir 1916 metais išspausdinta brošiūrėlė. Leidinėlis sąvaržėle buvo prisegtas prie Ipolito Ūdros atsiminimų rankraščio. Retas spaudinys kelis dešimtmečius buvo laikomas pradingusiu, kai kurie knygotyros specialistai net abejojo brošiūrėlės egzistavimu. „Maldos taikai išprašyti (į šv. Jackų)“ tekstą J. Bielinis paėmė iš knygos „Stebuklaj Diewo Sczwencziauseme Sakramente“ (1879 m.). Kalbėdama apie Anykščių Viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje saugomą knygelę, kurios jokia kita biblioteka neturi, A. Berezauskienė akcentavo, kad šių dienų pasaulyje, kai vėl siaučia karai, leidinėlis skamba netikėtai aktualiai, nes jo prakalboje išsakomas troškimas, kad tauta, iškentusi karą, žengtų „šviesesnėn ateitin“. Pranešėja sakė: „Brošiūrėlės atradimas ne tik kaip reta knygotyros sėkmė. Jis primena genealogiją: ilgai ieškoma dingusios grandies, kol netikėtai randamas ryšys, sujungiantis kartas, žmones ir istorijas“.  

Kultūrinė programa ir jaukūs pokalbiai

Savo mintimis pasidalino ir į sambūrį atvykusi L. Stonienės giminaitė Kauno apskrities bajorų draugijos narė dr. Gėlė Sližytė-Minkuvienė, kuri apie sambūrį Anykščių viešojoje bibliotekoje sakė: „Esu nustebinta renginio kultūriniu lygiu. Esate tame pačiame lygyje su Martyno Mažvydo biblioteka. Turite tiek aistros, kad visus čia esančius įkvepia“. Kraštotyros monografiją „Debeikiečiai: Debeikių parapijos knyga“ (2025 m.) pristatė jos autorius, muziejininkas Raimondas Guobis. Renginio dalyviams keletą dainų atliko bardas Algimantas Baronas, o Anykščių trečiojo amžiaus universiteto (TAU) teatro studijos artistai parodė spektaklį pagal rašytojos Liudvikos Didžiulienės-Žmonos pjesę „Paskubėjo“. 

Kraštotyrininkai po oficialiosios sambūrio dalies neskubėjo skirstytis, dar ilgai diskutavo ir bendravo prie arbatos puodelio.

Birutė Venteraitienė

Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė

„Abipus Nemuno“, 2026 m. birželio 5 d., nr. 11 (260)