„Kulisa“ ir jos veikla užkulisiuose
Istorijos vingiai
Gydytojos ses. Julijos Kuodytės 100-osioms gimimo metinėms
Arvydas Gelžinis
LGGRTC istorikas
Prieš 100 metų, 1924 m. gruodžio 7 d., Ramygaloje, Panevėžio aps., gimė Julija Kuodytė, katalikiško ir tautinio pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvė. Anksti neteko motinos – tik ką gimusios Julytės motina, Ramygalos progimnazijos mokytoja Julija Kuodienė, netrukus po dukters gimimo, sunegalavo ir mirė.
Tėvas, buvęs Lietuvos kariuomenės savanoris, Ramygalos viršaitis Pranas Kuodys, leido dukrą į mokslus – ji baigė Ramygalos progimnaziją, vėliau mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete 1941 metais pradėjo studijuoti stomatologiją. Julija buvo aktyvi ateitininkė, priklausė studentų medikų korporacijai „Gaja“. Dalyvavo ir rengiant bei platinant pogrindinį antinacistinį laikraštį „Į laisvę“.
1945 metais J. Kuodytė – jau Kauno medicinos instituto absolventė, tampa gydytoja stomatologe, paskirta dirbti į Švenčionis. 1947 m. pavasarį ji susipažino su jėzuitu t. Pranciškumi Masilioniu, davusiu jai ypatingą postūmį gyvenime, pasiūliusiu tapti kuriamos naujos vienuolinės Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos (SJE) nare. 1947 metais pabėgusi nuo trėmimo Julija kurį laiką slapstėsi. Kai 1947 m. spalio 11 d. Šiaulių Jėzuitų bažnyčioje pirmuosius įžadus slapta davė pirmosios seserys, kuklioje iškilmėje dalyvavo ir jau apsisprendusi kandidatė J. Kuodytė. Jos tėvas Pranas jau nuo 1947 m. liepos kalėjo Panevėžyje, 1948 m. balandį buvo nuteistas 8-eriems metams lagerio. Pamotė Pranė Kuodienė, broliai Vytautas (g. 1930 m.), Juozas (g. 1933 m.) ir sesuo Ona Dangirutė (g. 1940 m.) 1948 m. gegužės 22 d. buvo ištremti į Buriatiją, į Lietuvą grįžo tik 1959 metais.
1948 metais Julija įstojo į Eucharistinio Jėzaus seserų kongregaciją, 1948–1951 metais dirbo stomatologe Šiauliuose. Čia buvo įsikūręs ir vienuolyno centras, kur dirbo kun. P. Masilionis. 1950 metais centrine kongregacijos būstine tapo namai Kaune, kur vėliau apsigyveno sesuo Julija. Šie vienuolyno namai K. Donelaičio g. 36, Kaune, (dabar – M. Dobužinskio g. 3) buvo vienas pogrindžio judėjimo centrų. Nuo 1957 metų J. Kuodytė dirbo Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje medicinos laborante, nuo 1961 metų paskiriama laboratorijos vedėja. Eucharistinio Jėzaus seserų kongregaciją nuo 1968 metų ėmė globoti vyskupai tremtiniai Vincentas Sladkevičius ir Julijonas Steponavičius, nuolat rėmė Lietuvos jėzuitų provincijolas t. Jonas Danyla. 1968–1974 metais sesuo J. Kuodytė buvo generalinės vyresniosios pavaduotoja, 1982–1986 metais ir 1990–1997 metais – generalinė vyresnioji.
Aktyviausiai pogrindžio veikloje sesuo J. Kuodytė dalyvavo, kai aktyviai įsitraukė į nuo 1972 metų pradėtos leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ rengimą ir platinimą su kitomis SJE seserimis: Elena Šuliauskaite, Monika Gavėnaite, Bernadeta Mališkaite, Birute Briliūte. J. Kuodytė vienuolijos namuose slėpdavo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ straipsnius bei numerius. Dėl šios veiklos J. Kuodytę nuolat sekė KGB, kuris jai suteikė slapyvardį „Kulisa“ (vedinys iš tarptautinio žodžio „kulisai“ – užkulisis, perkeltine prasme reiškiantis neviešą veikimo sritį). Grupinio operatyvinio sekimo bylos (užvestos 1979 09 12) kortelėje nurodyta, kad J. Kuodytė užmezgė ryšius su „reakcingais“ kunigais ir aktyviai dalyvauja leidžiant ir platinant nelegalią „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Sesers J. Kuodytės persekiojimai aprašyti ir pačioje „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje“. 1980 m. rugpjūčio 12 d. milicininkai ir saugumiečiai jos bute Kaune (K. Donelaičio g. 36) padarė kratą. 1980 ir 1981 metais buvo tardoma Kauno prokuratūroje dėl dalyvavimo pogrindinėje Eucharistijos bičiulių veikloje, įspėta dėl religinių eisenų organizavimo.
Sesuo J. Kuodytė su bendražygiais taip pat pasirašė pareiškimus, skirtus LKP CK sekretoriui Petrui Griškevičiui dėl draudimo dalyvauti ses. Jadvygos Stanelytės teisme, LKP CK antrajam sekretoriui Nikolajui Dybenkai dėl draudimo dalyvauti Mečislovo Jurevičiaus teisme bei protestą dėl draudimo dalyvauti kun. Alfonso Svarinsko teisme. LSSR KGB Kauno miesto skyriaus operatyvinio tyrimo bylos (užvestos 1985 05 29) kortelėje nurodyta, kad Julija Kuodytė (g. 1924 m.) (sekamosios slapyvardis „Kulisa“) palaiko ryšius su „reakcingai“ nusiteikusiais kunigais ir yra įtariama prisidedanti prie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidimo. 1986 10 30 LSSR KGB 5-ojo skyriaus plane „Dėl „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ ir „Aušros“ leidėjų nustatymo“ nurodyta, kad „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ ir „Aušros“ leidime dalyvauja „Kulisa“ (Julija Kuodytė). Dar nurodyta, kad remiantis operatyvinių duomenų analize, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ ir „Aušros“ straipsnių peržiūra, galimai ir galutinis redagavimas vyksta pas „Kulisą“ (Juliją Kuodytę), o po to medžiaga perduodama spausdinti.
LSSR Kauno miesto KGB skyriaus operatyvinio sekimo bylos (užvestos 1988 07 04) kortelėje nurodyta, kad J. Kuodytė (sekamosios slapyvardis „Kulisa“) yra viena iš Šv. Eucharistijos vienuolių kongregacijos, kurioje susibūrusios labiausiai „reakcingos“ vienuolės, vadovių, prisideda prie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidimo. Ši operatyvinio sekimo byla buvo nutraukta tik 1990 m. vasario 21 d.
1999 m. vasario 16 d. sesuo Julija Kuodytė apdovanota Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius). 2006 m. kovo 31 d. jai suteiktas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas. Mirė sesuo Julija Kuodytė 2013 m. lapkričio 8 d., palaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse.
„XXI amžius“, 2024 m. gruodžio 20 d., nr. 47–48 (2612–2613)