Lapkričio sukaktys

1919 11 11 Latvių kariuomenė pralaužė bermontininkų frontą prie Elėjos upės ir laimėjo kautynes su Geležine divizija. Pralaimėję Geležinė divizija ir Vokiečių legionas traukėsi Jelgavos link.  

1939 11 11 Kaune mirė Mykolas Sleževičius, teisininkas, advokatas, po­litinis, valstybės ir visuomenės vei­kėjas. Mokėsi Min­taujos gimnazijoje, Odesos universiteto Teisės fakultete. 1936 m. Odesoje įsteigė lietuvių kultūros draugiją „Rūta“. Vėliau Vilniuje redagavo „Lietuvos ūkininką“ ir ,,Lietuvos žinias“. M. Šleževičius rūpinosi lietuvių teatru – režisavo E. Slovackio „Mindaugą“ ir pats vaidino kunigaikštį Daumantą. Odesos pavyzdžiu Vilniuje įsteigė „Rūtos“ kultūros draugiją“. 1917–1918 m. – Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje pirmininko pavaduotojas, pirmininkas.  1917 m. – Rusijos lietuvių Petrapilio seime jis griežtai pasisakė už Lietuvos nepriklausomybės reikalavimą ir jį apgynė šiais žodžiais: „Kalbėdami dėl Lietuvos ateities visuomet atsiminkime vieną dalyką: tokie istorijos momentai nesikartoja kasmet, kas dešimt metų ar kas šimtmetis. Jei kada nors galime įsigyti Lietuvos nepriklausomybę, tai tik dabar. Iškovoję Lietuvai nepriklausomybę, visuomet spėsime arba visiškai jos išsižadėti arba tik dalimi – prisidėdami prie kurios nors kaimyninės valstybės ir pasilikdami sau tik savarankiškumą“. 1918 m. kalintas Voronežo kalėjime. Vadovavo II, IV ir XIII  ministrų kabinetams. Jis pašaukė savanorius ginti kraštą, organizavo kariuomenę kovai su bolševikais ir lenkais, likvidavo lenkų ruošiamą sukilimą Lietuvoje, vadovavo sunkioms diplomatinėms deryboms su Lenkija. Vėliau buvo Steigiamojo, I, II, III Seimų narys. Su Sovietų Sąjunga pasirašė 1926 09 28 Nepuolimo sutartį. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. Gimė 1882 02 21 Dremblių k., Viduklės vlsč., Raseinių ap.        

1944 11 11 VKP(b) CK nutarimu buvo sudarytas Lietuvos biuras – aukščiausia LTSR valdžia, kuriai iki 1946 m. vadovavo M. Suslovas, o po jo (iki biuro panaikinimo 1947 m. pavasarį) – V. Ščerbakovas.

1884 11 12 Linonių k., Piniavos vlsč., Panevėžio ap., gimė Mykolas Velykis, Lietuvos generolas. Tarnavo Rusijos kariuomenėje, 1918 m. grįžo į Lietuvą ir 10 21 stojo į Lietuvos kariuomenę, buvo Apsaugos komisijos pirmininko padėjėjas, 12 24 skiriamas eiti Krašto apsaugos ministro pareigas. 1919 m. pradžioje tarnavo ypatingųjų reikalų karininku prie Generalinio štabo. Vėliau ėjo įvairias aukštas pareigas Lietuvos kariuomenėje. 1927 02 05 jam suteiktas generolo leitenanto laipsnis. Išleistas į atsargą dirbo įvairiose JAV ir anglijos firmose. Nuo 1939 m. buvo Kauno likerio fabriko bendrasavininkis.1944 m. prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai tebedirbo fabriko vadovybėje. Vėliau suimtas, kalintas Lietuvoje, 1946 m. ištremtas į Kemerovo sr. 1950 m. vėl kalintas Lietuvoje, 1952 m. ištremtas į lagerį Karagandos sr. 1954 m. buvo paleistas, grįžo į Lietuvą ir 1955 01 24 mirė Vilniuje. Palaidotas Kauno Aukštosios Panemunės kapinėse. 

1919 11 12 vyko Radviliškio–Šiaulių mūšis. Tai Lietuvos kariuomenės operacija siekiant išvyti bermontininkus ir perimti jų karo techniką ir atsargas.

1919 11 12 priimtas Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymas.     

1899 11 13 Sankt Peterburge surengtame koncerte lietuvių studentams šelpti, Vincui Kudirkai dar gyvam esant, pirmą kartą nuskambėjo „Tautiška giesmė“. Po kelių dienų Vincas Kudirka mirė.

1904 11 13 Godeliuose, Plungės r., gimė Stanislovas Riauba, liaudies skulptorius, vienas iškiliausių Že­maitijos krašto, XX amžiaus antrosios pusės dievdirbių, dau­gelio ir filosofu vadintas. Mirė 1982 04 12. Palaidotas Beržoro kapinėse.

1919 05 02 užėmus Perloją lenkams, 1919 m. gruodį, Perlojos prezidentas J. Česnulevičius pasitraukė į Lietuvą (Alytų). 1923 07 07 Perlojos kariuomenė lenkų buvo nuginkluota, respublika liovės gyvavusi.                          

1939 11 13 į Lietuvą pradėta įvesti sovietiniai kariniai daliniai pagal 1939 10 10 SSRS–Lietuvos savitarpio pagalbos sutartį. 250.000 kariuomenė išdėstyta keturiose vietose: Naujojoje Vilnioje, Alytuje, Prienuose ir Gaižiūnuose. Tai buvo „Trojos arklys“, sunaikinęs Lietuvos Nepriklausomybę. 1940 06 15 visi jie pajudėjo į didžiuosius Lietuvos miestus.

11 14 – Lietuvos karaliaus Mindaugo žūties diena.

1914 11 14 Vilniuje įkurtas Centrinis komitetas nukentėjusiems nuo karo šelpti. Komiteto pirmininku išrinktas Rusijos Dūmos atstovas Martynas Yčas, pavaduotoju – Antanas Smetona. Ilgainiui šis komitetas, kaipo vienintelė pastovi ir veikli lietuvių organizacija, daug pasidarbavo atkuriant Lietuvos valstybę. Steigiamasis susirinkimas įvyko 1914 11 21.   

1919 11 14 Novo Nikolajevske (Novosibirske) dislokuotas Sibiro Vytauto Didžiojo lietuvių batalionas iš kareivinių persikėlė į geležinkelio vagonus. Tą pačią dieną A. Kolčiakas pasitraukė iš Omsko, o kitą dieną Sibiro sostinę užėmė bolševikai. 11 16 lietuvių batalionas gavo įsakymą vykti į Čerepanovo geležinkelio stotį, maždaug 150 km į pietus nuo Novo Nikolajevsko ir ten dengti nuo bolševikų kairįjį pasitraukiančios sąjungininkų kariuomenės sparną. Nuvykęs į Čerepanovą batalionas ten ir apsistojo, visur pastatė sargybą ir vykdė žvalgybą artimiausiuose kaimuose, nes jau visas Sibiras buvo sukilęs prieš A. Kolčiaką. Jo valdžioje buvo likęs tik siauras geležinkelio ruožas. Tikėtasi Čerepanove užtrukti kokią savaitę, kol pravažiuos čekai. Po jų turėjo važiuoti į Rytus lietuviai. Čerepanove, sužinota apie Omsko žlugimą.

1919 11 14 pagal taikos susitarimą baigėsi Vokietijos kariuomenės evakuacija iš Lietuvos teritorijos.

1949 11 14 Plunksnočių miške žuvo Romualda Diana Glemžaitė, poetė, rašytoja, Kauno universiteto filologijos fakulteto studentė (1947 m. iš studijų  pasitraukė), partizanų ryšininkė, partizanė. Kartu žuvo jos vyras Juozas Bulovas-Iksas, Nežinomasis, g. 1922 m., Antanas Bulovas-Budrys, g. 1928 m., Petras Andriuškevičius-Dainius, g. 1912 m., Jonas Katelė-Pūkas, g. 1925 ar 1926 m., Kazys Kirstukas-Mukas, g. 1919 m. R. D.  Glemžaitė gimė 1925 10 29 Degučiuose (Zarasų apskr.).

1974 11 14 Vilniuje gimė Ingrida Šimonytė, Lietuvos ekonomistė ir politikė, ministrė pirmininkė nuo 2020 m.

1994 11 14 kanalu po Lamanšo sąsiauriu tarp Anglijos ir Prancūzijos pradėjo reguliariai kursuoti pirmieji keleiviniai traukiniai.

1429 11 15 popiežius Martynas V pareikalavo, kad be Bažnyčios sutikimo imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis nekarūnuotų Vytauto.

1919 11 15 pasitraukė iš Lietuvos paskutinis vokiečių kariuomenės dalinys (vad. Diebičo korpusas), paklusęs Vokietijos vyriausybės įsakymams. Kiti vokiečių kariuomenės daliniai – Geležinė divizija, Brandžio savanorių korpusas, Rosbacho rink­tinė, Vokiečių legionas – nepakluso savo vyriausybei ir pasiliko Pabaltijyje. Bermontas su visais savo daliniais  perėjo gen. Eberharto globon.

2004 11 15 vertinimo komisija paskelbė nugalėtojus Vinco Kudirkos paminklo projektui Vilniuje. Konkursą laimėjo skulptoriaus Arūno Sakalausko ir architekto Ričardo Krištapavičiaus projektas

2024 11 15 JAV prezidento rinkimai. 2024 03 16 kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trampas pasakė, kad 2024 11 15 vyksiantys JAV prezidento rinkimai bus „svarbiausia data“ JAV istorijoje. Tai esą bus lūžio taškas šalyje.

1524 11 16 Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis davė leidimą dvariškiui Karoliui Vernartui įsteigti Lietuvoje popieriaus dirbtuvę.

1794 11 16 Radošicuose galutinai išsiskirstė Lenkijos ir Lietuvos sukilėlių kariuomenės likučiai. Baigėsi septynis mėnesius trukęs Tado Kosciuškos sukilimas. Sukilimo dalyviai buvo sugaudyti, uždaryti į kalėjimus ir išsiųsti į Sibirą. Taip pat buvo elgiamasi ir Prūsijoje.              

1864 11 16 Leskavos k., Gudelių vlsč., Marijampolės apskr., gimė Petras Leonas, teisininkas, valstybės ir politikos veikėjas, I (A. Voldemaro) ir II (M. Šleževičiaus) ministrų kabinetuose buvo teisingumo ministras, IV (M. Šleževičiaus) – ministro pirmininko pavaduotojas ir vidaus reikalų ministras, vienas Lietuvos universiteto kūrėjų, teisių fakulteto dekanas, turėjo garbės profesoriaus vardą ir garbės daktaro laipsnį. Mirė 1938 05 12 Kaune. P. Leono vestuvėse dalyvavo Vincas Kudirka, Gabrielius Landsbergis ir kt. 

1899 11 16 Naumiestyje (nuo 1934 m. – Kudirkos  Naumiestis), kun. Černeckio namuose, tarp 4 ir 5 val. po pietų, mirė Vincas Kudirka, didis Lietuvos atgimimo laikų tautinio sąjūdžio veikėjas, lietuvių prozininkas, poetas, lietuvių tautosakos rinkėjas, vertėjas,  laikraščio „Varpas“ redaktorius, „Tautiškos giesmės“ – Lietuvos valstybės himno autorius. „Tautiška giesmė“ su savo komponuotomis gaidomis pirmą kartą  išspausdinta 1898 09 18 6-ajame „Varpo“ numeryje. 11 18 palaidotas Naumiestyje. Gimė 1858 12 31Paežeriuose, Vilkaviškio r. 

1989 11 16 Lietuvos opozicinių partijų ir visuomenės įgaliotiniai laišku paprašė JAV prezidentą Dž. Bušą derybose su TSRS AT prezidiumo pirmininku M. Gorbačiovu (Viduržemio jūroje) apsvarstyti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.

1869 11 17 laivybai iškilmingai atidarytas Sueco kanalas. Pirmoji juo praplaukė jachta „Egli“, kurioje buvo Prancūzijos imperatorė Eugenija, Napoleono III sutuoktinė ir vyriausiasis kanalo statytojas, prancūzų inžinierius vikontas Ferdinandas Mari de Lesseps.

1919 11 17 Pervalkuose, Pasvalio vlsč., gimė Bronius Krivickas, rašytojas, poetas, literatūros kritikas, pedagogas, Lietuvos patriotas, partizanas Vilnius, Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities štabo visuomeninės dalies viršininkas. Mokėsi VDU Teologijos-filosofijos fakultete, baigė VU Humanitarinių mokslų fakultetą. Redagavo leidinius „Ateitis“, „Studentų dienos“, rašė noveles, bendradarbiavo „Naujojoje Romuvoje“, „XX amžiuje“, „Kūryboje“.  1944–1945 m. mokytojavo Biržų gimnazijoje. Vengdamas prasidėjusio NKVD persekiojimo, slapstėsi, vėliau įsitraukė į partizanų būrį, kur jau partizanavo du broliai. Kūrė eilėraščius, vertė J. V. Getę. Redagavo srities partizanų leidinius „Laisvės kova“ ir „Aukštaičių kova“. Dainų „Aš verkiau parimus tarpvarty darželio…“, „Upės bėgs į melsvą tolį, gervės lėks ir vėl sugrįš…“, „Pavasarį paukščiai į Tėviškę grįžta…“, „Jei ne auksinės vasaros, ne mėlynos vosilkos…“ ir kt. dainų autorius. 1952 09 21, išdavus KGB užverbuotam Aukštaitijos partizanų vadui J. Kimštui-Žalgiriui srities štabo „partizanų literatūros profesoriaus“ bunkerį, apie 1000 NKVD kareivių apsupo Troškūnų rajono Raguvos mišką. Br. Krivickas žuvo nelygioje kovoje, įnirtingai priešinantis. Apdovanotas II laipsnio Laisvės kovos kryžiumi, 1993 m. išleistas Broniaus Krivicko „Raštų“ tomas. 

1939 11 17 įsakymu Nr. 96 kariuomenei nustatoma Gedimino kalno ir Vytauto Didžiojo palaikų apsauga ir pagarba – kiekvieną dieną Gedimino pilies bokšte pakeliama ir nuleidžiama Lietuvos valstybės vėliava, Lietuvos Trispalvė.

1959 11 17 Kaune mirė Silvestras Leonas, teisininkas, XVIII (V. Mirono) ministrų kabinete buvo vidaus reikalų ministras. Atsargos pulkininkas, 1940 m. gegužę buvo paskirtas Vyriausiojo  tribunolo teisėju. Sovietų valdžios iš šio posto atleistas, suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, vėliau Maskvos Lubiankos kalėjime, po to vėl Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1941 m., prasidėjus karui, išėjo į laisvę. Po karo pakartotinai suimtas ir ištremtas į Sibirą. Grįžo 1956 m. Gimė 1894 01 15 Leskavos k., Gudelių vlsč., Marijampolės ap. 

11 18 – Latvijos Nepriklausomybės diena. 1918 m. Rygoje, dabartinio Nacionalinio teatro patalpose, paskelbta Latvijos nepriklausomybė ir įkurta Latvijos Respublika. Atkurta 1991 08 28.

1784 11 18 į Vilnių dėstyti universitete atvyko Georgas Forsteris – žymus keliautojas, gamtininkas, etnografas, rašytojas. Turėdamas tik 17 m., dalyvavo II Kuko ekspedicijoje aplink pasaulį.

1919 11 18 Santarvininkų Keturių taryba, Lietuvos vyriausybės prašoma, nustatė pirmąją demarkacinę liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos.

1919 11 18 užvirė smarkios kautynės su bermontininkais ties Varnėnų k. Panaudota artilerija. 

1989 11 18 Lietuvos TSR sovietinė valdžia, prarasdama pozicijas dvikovoje su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu, XI šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos darbo metu patvirtino Prezidiumo įsakus dėl valstybinės kalbos, Lietuvos trispalvės ir Tautiškos giesmės pripažinimo Tarybų Lietuvos valstybiniais atributais.   

1989 11 18 Klaipėdos teatro aikštėje atstatytas fontanas su Simono Dafo Taravos Anikės skulptūra – Mažosios Lietuvos simboliu.

1789 11 19 Ketverių metų seimas įsteigė LDK tvarkančias komisijas, kurioms pavedė nuo 1790 m. kasmet vykdyti gyventojų skaičiaus apskaitą. 

1994 11 19 Vilniuje įvyko mokslinė konferencija „Lietuvos valstybės sienų raida ir jų šiandienos problemos“. Joje priimta rezoliucija, kurios trečiajame punkte konstatuojama: „1920 m. liepos 12 d. Lietuvos sutartis su Sovietų Rusija nebuvo nutraukta ir pagal šią sutartį Lietuvai pripažintos teritorijos turi priklausyti Lietuvai“. 

1404 11 20 Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas prisiekė ištikimybę Lenkijos karaliui Jogailai. 

1664 11 20 Verkiuose Vilniaus vyskupas Jurgis Belazaras įsteigė Kryžiaus Kalno stotis – Vilniaus Kalvarijas. Kiekvienos koplyčios pamatuose padėta šventos žemės iš Jeruzalės. Sovietmečiu  kolaborantai koplytėles išsprogdino ir šventas vietas išniekino. Dabar Vilniaus Kalvarijos atstatytos. 

1929 11 20 iš Kauno motociklu kelionei apie pasaulį leidosi žurnalistas Matas Šalčius. Per keturis metus apkeliavo 35 pasaulio valstybes, 40 tautų. Nukeliavo 60.000 km, iš jų 6000 km – pėsčiomis. Parašė knygą „Svečiuose pas 40 tautų“ (6 tomai). Mirė Bolivijoje 1940 05 26.

1949 11 20 mirė Kazimieras Marma, kunigas, publicistas, blaivybės platintojas, LKBD organizatorius. Būdamas Kriukų Šv. Lauryno bažnyčios klebonas platino draudžiamą spaudą, įkūrė knygynėlį, katalikų draugijos blaivybės skyrių (1908). Gimė 1878 03 13.

1959 11 20 Niujorke, JAV, mirė Mstislavas Dobužinskis, lietuvių scenografas, grafikas ir tapytojas. 1939 m. išvykęs į Londoną (Didžioji Britanija) ruošti autorinės parodos, prasidėjus karui į Lietuvą nebegrįžo. Gyveno Prancūzijoje ir JAV. Paliko daugiau kaip tūkstantį darbų. Gimė 1875 08 02  Naugarde, Rusijoje.

1699 11 21 Preobražensko (prie Maskvos) sutartimi Petras I ir Augustas II susitarė pulti Švediją ir susigrąžinti jos užgrobtas žemes.

1794 11 21 caro įsakymu Lietuvos metrika iš Vilniaus persiųsta į Peterburgo valstybės archyvą ir vėliau išsklaidyta po įvairias įstaigas.

1854 11 21 Italijoje gimė popiežius Benediktas XV (258-asis popiežius). Popiežiumi buvo 1914 09 03–1922 01 22. Jis pakeitė Pijų X. Mirė 1922 01 22 Vatikane. Palaidotas Šv. Petro bazilikoje. Jo įpėdiniu tapo popiežius Pijus XI. Kuriantis Lietuvos Respublikai ne kartą sulaukta Benedikto XV pritarimo ir palaikymo.

1919 11 21–22 – Radviliškio mūšis. Lietuvos kariuomenė sudavė triuškinamą smūgį bermontininkams. Rusų baltagvardiečių ir vokiečių daliniai (oficialiai Rusijos vakarų savanorių armija), vadovaujami Pavelo Bermonto, dar 1919 m. spalio mėnesį užėmė teritoriją kairiajame Dauguvos krante, puolė Rygą, iki lapkričio užėmė Biržus, Radviliškį, Šiaulius, Raseinius, Jurbarką. Lietuvos kariuomenė Radviliškio mūšyje būtų visiškai sutriuškinusi bermontininkus, bet, įsikišus Tautų Sąjungai, ji privalėjo karo veiksmus nutraukti ir bermontininkus palydėti Vokietijos sienos link. 1919 11 23 naktį į 11 24 kautynės su bermontininkais nutrauktos. Lietuvai teko daug trofėjų: 15 lėktuvų, 8 patrankos, 100 kulkosvaidžių, 10 minosvaidžių, daug sviedinių, šovinių, šautuvų. Paimtas šarvuotas „Daimler“ tipo automobilis.

1939 11 21 atsistatydinus  Jono Černiaus Ministrų kabinetui pradėjo darbą XXI-asis,  paskutinysis Nepriklausomos Lietuvos, Antano Merkio vadovaujamas Mi­nis­trų kabinetas, sudarytas iš tautininkų, krikščionių demokratų ir liaudininkų. Šio kabineto ministrai: Kazys Bizauskas, Kazys Skučas, Antanas Tamošaitis ir Kazys Jokantas buvo bolševikų sušaudyti; Antanas Merkys, Juozas Urbšys ir Jonas Masiliūnas pateko į bolševikinius lagerius, iš kurių į Lietuvą grįžo tik J. Urbšys. Kiti ministrai: Kazys Musteikis, Ernestas Galvanauskas ir Juozas Audėnas pasitraukė į Vakarus ir mirė išeivijoje. XXI ministrų kabinetas dirbo iki 1940 06 17. 

2009 11 21 Vilniuje mirė disidentė, lagerių kalinė, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos įkūrėja, ilgametė jos pirmininkė Jadvyga Bieliaus­kienė. Gimė 1929 01 15 Rudaičiuose, Kretingos vlsč. ir ap.

1894 11 22 Stučių k., Tauragnų  vlsč., Utenos apskr., gimė Kazys Musteikis. Tarnavo carinėje kariuomenėje, 1918 m. grįžo į Lietuvą, Lietuvos kariuomenės savanoris, dalyvavo kovose su lenkais, 1932 m. baigė Briuselio (Belgija) karo akademiją. 1934– 1938 m. buvo Karo mokyklos viršininkas, XIX (V. Mirono), XX (J. Černiaus) ir XXI (A. Merkio) ministrų kabinetuose buvo krašto apsaugos ministras. Brigados generolas. 1940 06 15 naktį paskutiniame vyriausybės posėdyje,  pareiškė: „Siūlau ultimatumą atmesti ir ginklu priešintis“. Jam pritarė tik Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Mirė 1977 06 06 Čikagoje.

1999 11 22 kunigais įšventinti pirmieji šeši Vilniaus kunigų seminarijos auklėtiniai – diakonai.

Parinko Gediminas Adomaitis

Nuotraukos iš Vle.lt

 

 

 

„XXI amžius“, 2024 m. lapkričio 8 d., nr. 41–42 (2606–2607)