Lapkričio sukaktys

2019 11 22 Vilniaus Rasų kapinių kop­lyčioje perlaidoti 1863–1864 m. sukilėliai. 1863 06–1864 03  Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui patvirtinus mirties bausmė pakariant arba sušaudant Lukiškių aikštėje Vilniuje buvo įvykdyta 21 asmeniui, tarp jų – dviem pagrindiniams Lietuvos sukilimo vadams – Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui. Kitiems mirties bausmė skirta: Boleslovui Koliškai – už vadovavimą sukilėlių būriui, kunigams Stanislovui Išorai ir Raimundui Zemackiui – už sukilimo manifesto skaitymą bažnyčiose, bajorams Julijonui Lesnevskiui ir Albertui Liaskovičiui – už valstiečių raginimą sukilti, Juozapui Jablonskiui, Aleksandrui ir Juozapui Revkovskiams bei Karoliui Sipavičiui – už pasikėsinimo į Vilniaus gubernijos bajorų vadą Aleksandrą Domeiką organizavimą. „Durklininkams“ Janui Benkovskiui ir Janui Marčevskiui, sukilimo vadovybės atsiųstiems iš Varšuvos nužudyti Vilniaus bajorų vadovą Aleksandrą Domeiką, bei jiems padėjusiam slaptosios policijos nariui Kauno gubernijos bajorui Eduardui Čaplinskiui skirta mirties bausmė visus kartu pakariant Lukiškių aikštėje. Iš sukilimo organizacijos vadovų mirtimi nubausti varšuvietis Mečislovas Dormanovskis bei vilniečiai Ignacijus Zdanavičius ir Titas Dalevskis. Sušaudyti buvo ir prie sukilimo prisidėję buvę Rusijos kariuomenės karininkai ir kareiviai, paimti į nelaisvę įvairiuose sukilėlių būriuose: Henrikas Makoveckis, Vladislovas Nikoliajus, Kazimieras Sičiukas ir Jokūbas Čechanas.  Perlaidojimo iškilmėse dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda, Lenkijos prezidentas Andžejus Duda, Ukrainos vicepremjeras Dmitro Kuleba, Gudijos vicepremjeras Igoris Petrišenka. 

1629 11 23 švedai įžengė į Klaipėdą ir užvaldė beveik visą Kuršių neriją.  

1919 11 23 Seinus užėmė lenkai.

1939 11 23 Antanui Merkiui pradėjus eiti Ministro pirmininko pareigas (1939 11 21)  vyriausybės įgaliotiniu Vilniaus miestui ir jo kraštui  paskirtas Ministro pirmininko pavaduotojas Kazys Bizauskas. Šias pareigas ėjo iki įstaigos likvidavimo 1940 06 01.

1714 11 24 Žemaitijoje gimė Tomas Žebrauskas, jėzuitas, kunigas, matematikas, astronomas, architektas. Mokėsi Vilniaus universitete, studijavo filosofiją ir teologiją Filosofijos ir laisvųjų mokslų daktaras (1752), profesorius (1753). Tobulinosi Prahos ir Vienos universitetuose. Vilniaus universiteto Matematikos katedros vedėjas (nuo 1752), Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos įkūrėjas (1753). Mirė 1758 03 18 Vilniuje. 

1944 11 24 JAV bombonešiai pirmą kartą atakavo Japonijos sostinę Tokiją.

11 25 – Ukrainos bado aukų atminimo diena. 1932–1933 m. Ukrainoje kiekvieną minutę mirdavo 17, kiekvieną valandą – 1000, kiekvieną dieną  – 25000 žmonių, Iš viso badu mirė apie 7 milijonai Ukrainos gyventojų.

1764 11 25 Varšuvoje Lenkijos karaliumi karūnuotas Stanislovas Augustas Po­niat­ovs­kis. 

1919 11 25 Čerepanovo geležinkelio stotyje (apie 150 km į pietus nuo Novosibirsko) lietuviškame Vytauto Didžiojo Sibiro batalione įvykdytas bolševikinis perversmas. Klastingą perversmą organizavo bolševikas-pogrindininkas Juozas Steponaitis. Perversmo pradžioje, nepaklusęs J. Steponaičio komandai atiduoti ginklą buvo nušautas kulkosvaidžių kuopos būrio vadas karininkas Petras Černeckis. Neįtardami tokios niekšybės buvo slapta suimti bataliono karininkai, o  jų vardu duodamos suklastotos komandos, batalionas išvežtas toliau į pietus, į bolševikinių partizanų kontroliuojamą rajoną (Bolšoj Kaltaj, Čeremuškino).

1929 11 25 SSRS antrą kartą (pirmą kartą 1923 03 04) areštuotas Petrapilio Šv. Kotrynos katalikų bažnyčios klebonas (1929 02 09 slaptai konsekruotas vyskupu) Teofilis Matulionis. Dar gegužės mėnesį lietuvių biuras prie RKP(b) CK  konstatavo, kad  lietuviškuose kaimuose dirba 10 kunigų lietuvių, kurie sugeba daryti įtaką visiems lietuviškiems kaimams. Po keleto metų, 1933 m. spalio mėnesį apsikeitus politiniais kaliniais, visi jie  buvo grąžinti į Lietuvą.

1989 11 25-26 Vilniuje, Moksleivių rūmuose, įvyko Lietuvos ateitininkų federacijos (LAF) atkuriamasis suvažiavimas. Dalyvavo apie 800 žmonių, tarp kurių kardinolas V. Sladkevičius, visi vyskupai, užsienio svečiai. Atkurtos federacijos pirmininku išrinktas prof. A. Žygas. Federacija įkurta 1911 m.    

1864 11 26 Vilniuje  mirė Teodoras Narbutas, istorikas romantikas, 9 tomų „Lietuvių tautos istorijos“ autorius. Gimė 1784 11 08 Šiauruose, Gardino sr., Varenavo r.

1939 11 26 SSRS vyriausybė įteikė Suomijai notą, kurioje sakoma, kad 11 25 suomių artilerija apšaudė sovietų Majnijlos k. ir siūlė Karelijos sąsmaukoje atitraukti suomių kariuomenę  20–25 km nuo sienos.

1959 11 26 žymus Lietuvos chormeisteris ir pedagogas Hermanas Perelšteinas įkūrė berniukų ir jaunuolių chorą „Ąžuoliukas“. Tuo metu choras repetavo Respublikinių švietimo darbuotojų namuose.

1669 11 27 Krokuvoje gimė LDK didikas, valstybės veikėjas, Lietuvos didysis kancleris Karolis Stanislovas Radvila. Mirė 1719 09 02 Palenkės Bialoje.

1929 11 27 išleistas pirmasis laikraščio „Vilniaus žodis“ numeris.

1939 11 27 Stalinas telegrafavo Hitleriui, dėkodamas už gautuosius sveikinimus gimtadienio proga: „Vokiečių tautos ir Sovietų Sąjungos draugiškumas yra sucementuotas krauju ir yra pagrindo tikėti, jog jis išsilaikys ilgą laiką“. Ribentropas Sovietų Sąjungą pavadino „tarptautinės teisės saugotoja“, o V. Molotovas Vokietiją – „taiką mylinčia valstybe“. 1939 m. lapkritis ir gruodis buvo tariamai tikri medaus mėnesiai Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos tarpusavio santykiuose.

1939 11 27 atidarytas Vilniaus pedagoginis institutas (vėliau – Lietuvos edukologijos universitetas, dabar – VDU Švietimo akademija). Jo pirmtakas 1935–1939 m. veikė Klaipėdoje, vėliau perkeltas į Panevėžį, atgavus sostinę – į Vilnių.

1959 11 27 mirė Marija Kačerauskaitė-Viadrovska, Šventojo Popiežiaus Jono Pauliaus II krikšto motina, popiežiaus motinos Emilijos Kačerauskaitės-Vojtylovos sesuo. Šventasis Popiežius Jonas Paulius II savo prisiminimuose rašė: „Per mano kunigystės Primicijų pirmas šv. Mišias Vavelyje nieko daug žmonių nebuvo, kuriose dalyvavo vyresnioji motinos sesuo Marija Viadrovska – mano Krikštamotė“.

1974 11 27  Marijampolėje mirė Andrius Kardišauskas, Atgimimo laikotarpio jaunimo organizatorius, Steigiamojo, I ir II Seimų narys. Tėvas mirė, kai jam tebuvo vieneri. Mokėsi privačiai. Nuo 1914 m. priklausė „Žiburio“ jaunimo sąjungai, vėliau su draugais organizavo „Pavasarininkų“ kuopelę. Dar vokiečiams esant Lietuvoje išrinktas į naujai tuo laiku kuriamas savivaldybes ir piliečių apsaugą. 1946 m., atsisakęs stoti į kolūkį, ištremtas į Kazachstaną. Po metų paleistas grįžo į Lietuvą. Gimė 1893 04 15  Kelminės k., Sasnavos vlsč., Marijampolės ap.

2004 11 27 Vilniuje mirė Nadija Naporožnia, ukrainiečių rašytoja, Ukrainos rašytojų sąjungos ir  Lietuvos rašytojų sąjungos narė, humanitarinių mokslų daktarė, Pasaulio ukrainistų asociacijos Lietuvos skyriaus pirmininkė. Gimė 1948 09 09 Jagotinoje, Kijevo sr.

11 28  – JAV tautinė šventė – Padėkos diena. Švenčiama ir Kanadoje. 1621 11 24 Plymuto miestelio gyventojai – piligrimai iš Anglijos,  kurie į šį krantą išsikėlė 1620 12 11, šventė pirmojo derliaus šventę. JAV Kongresas 1941 m. nustatė, kad Padėkos diena švenčiama lapkričio ketvirtąjį ketvirtadienį. Ji minima bažnyčiose ir šeimose, pagrindiniu patiekalu yra kalakutas, primenantis tuos keturis laukinius kalakutus, kurie buvo patiekti pirmajai piligrimų padėkos puotai. Kanadoje švenčiama antrąjį spalio pirmadienį.         

1919 11 28 Latvijos kariuomenė iš Latvijos teritorijos išstūmė bermontininkus, kurie prieš tai buvo įsitvirtinę šiaurės Lietuvoje.

1939 11 28 Suomijos vyriausybė įteikė atsakomąją notą ir nurodė, kad 11 25 šaudžiusi sovietinė artilerija. Siūloma atitraukti kariuomenę abiems šalims. Sovietinė vyriausybė denonsavo 1932 m. pasirašytą SSRS – Suomijos nepuolimo sutartį. Priežastis – esą Suomija atsisakė pasirašyti 1939 10 12 sutartį, Suomijos teritorija esanti per daug arti Leningrado (įkurto caro Petro I  XVI a. užgrobtose Suomijos žemėse.).

1939 11 28 vidurnaktį (tarp 1:30 val. ir 4:30 val.) rusų kariuomenė žygiavo per Lietuvą ir Vilnių. Į Lietuvą atžygiavo apie 21 000 motorizuotų ir pėsčių kareivių, 200 artilerijos ir prieštankinių pabūklų, apie 60 tankečių. Praėjus dviems savaitėms, iš rastų dokumentų Vilniaus geležinkelio stoties bufete, kur sovietų trys karininkai gulėjo po stalu girti, paaiškėjo, kad į Lietuvą buvo nusiųsti ne eiliniai kariuomenės pulkai, bet  rinktiniai, vadinamieji NKVD vienetai – vidaus reikalų komisariato pulkai. Visi kildavę ginčai buvo taikiai išsprendžiami. Bet tai vyko iki tol kol, baigėsi Suomijos karas.

1974 11 28 Saut Orindže, Naujojo Džersio valstijoje, JAV, mirė Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, literatūrologas, pedagogas, antisovietinės ir antinacinės rezistencijos aktyvistas, aktyvus ateitininkų organizacijos narys. Gruodžio 2 d. palaidotas Putnamo vienuolyno kapinėse, Konektikuto valstijoje. Lietuvių literatūrą studijavo Kauno universitete (1922–1927). Literatūros žinias gilino Bonos universitete (1931–1932). Kauno „Aušros“ gimnazijoje (1927–1943) dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Vytauto Didžiojo universitete – lietuvių literatūros ir tautosakos vyriausiasis asistentas, Teologijos-filosofijos fakulteto neetatinis lektorius (1934–1940), Kauno universiteto Filosofijos fakulteto ordinarinis profesorius (1941–1943). Tautosakos komisijos prie Švietimo ministerijos narys (1938–1940), Kauno valstybinio dramos teatro repertuaro komisijos narys (1939–1940), Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys. Dirbo žurnalistinį darbą dienraščiuose „Lietuva“ (1923–1927), „XX amžius“ (1936–1940). Prasidėjus sovietinei okupacijai, tapo Lietuvos aktyvistų fronto nariu. Dirbo pogrindiniame laikraštyje „Į Laisvę“ (1942–1944). 1941 m. Birželio sukilimo metu buvo Laikinosios Vyriausybės ministras pirmininkas, švietimo ministras. Dalyvavo vykdant neginkluotą pasipriešinimą prieš nacius. 1944 m. pavasarį nacių gestapas pradėjo VLIK‘o narius persekioti ir suiminėti. Ieškojo ir J. Ambrazevičiaus, kaip vieno iš antinacinės rezistencijos vadovų. Pasikeitus pavardę į Brazaičio, 1944 m. pavyko pereiti sieną ir pasislėpti Vokietijoje. Baigiantis karui, jis vėl aktyviai įsijungė į kovą už Lietuvos nepriklausomybę. Iki 1959 m. buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto veikėjas (1944 – Politinės komisijos pirmininkas, 1945–1951 Lietuvių fronto atstovas). Parašė vadovėlius „Literatūros teorija. Poetika“ (1930), „Visuotinės literatūros istorija“ (dalis 1 su J. Griniumi, 1931, d. 2 su J. Griniumi ir A. Vaičiulaičiu, 1933–1991), studiją „Vaižgantas“ (1936), sudarė literatūros chrestomatiją „Naujieji skaitymai“ (su kitais, 3 dalys 1938–1939), straipsnių rinkinį „Lietuvių rašytojai“ (1938). Paskelbė straipsnių apie 1940–44 Lietuvos okupacijas, parašė ir suredagavo politinių memorandumų, išleido knygą „Lietuvos žmonių vardu“ („In the Name of Lithuanian People“, 1946), „Maža tauta bus nuslopinta“ („Ein kleines Volk wird ausgelöscht“, 1948). Dokumentinėje knygoje „Vienų vieni“ (lietuvių ir vokiečių kalbomis 1964, 1990 Vilnius) suformulavo iki šiol istoriografijoje vyraujančią lietuvių antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo koncepciją. Dirbo Niujorke leistame tris kartus per savaitę ėjusiame laikraštyje „Darbininkas“ (1952–1974). Amerikoje atkūrė Lietuvoje pogrindyje ėjusį politikos žurnalą „Į Laisvę“ ir buvo pirmasis jo redaktorius (1953–1959). Bendradarbiavo „Lietuvių enciklopedijoje“ ir „Encyclopedia Lithuanica“. Suredagavo ir parengė spaudai K. Donelaičio „Metus“ (1940), V. Pietario „Algimantą“ ir „Lapės gyvenimą ir mirtį“, Lazdynų Pelėdos „Klaidą“ (1939), Maironio „Pavasario balsus“ (1940), J. Lukšos-Daumanto atsiminimus „Partizanai“ (1962), „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ pirmąjį tomą (1974). Parašė biografines knygas apie Juozą Eretą „Jo didysis nuotykis“ (1972) ir Praną Padalį „Vienas iš rezistentų kartos“ (1974). 1980–1985 m. JAV išleisti šeši J. Brazaičio „Raštų“ tomai, 2000 m. Lietuvoje – jo korespondencijos ir dokumentų tomas „Ugninis stulpas“. Kun. Stasys Yla rašė: „J. Brazaitis niekad nekėlė savo vėliavos, nesiveržė priekin ir kitų nerikiavo, o tačiau nejučiom rikiavosi pagal jį kiti, iš jo mokėsi. Jis nelaikė savęs vadu, o tačiau juo buvo – intelektualiniu, kultūriniu, moraliniu vadu. Kuo jis tačiau išsiskyrė iš eilės kitų, tai savo idealistiniu realizmu. Gebėjo taikliau įžvelgti laiko reikalavimus, pramatyti uždavinius ir juos konkretizuoti. Nemėgo per toli žvalgytis ateitin: daryk, kas svarbu dabar, čionai. Jei kiti nedaro, daryk pats. Ir jis imdavosi darbų neraginamas ir neprašomas, neskaičiavo jėgų nė laiko. (…) Buvo iš tų, kurie vartoja nedaug žodžių, bet pasako daug, brandžiai ir taikliai.“ Gyvenimo pabaigoje laiške gen. Stasiui Raštikiui J. Brazaitis rašė: „Malonu girdėti iš Jūsų, kuriam teko visas nepriklausomos Lietuvos atsikūrimo, klestėjimo ir žlugimo naštas bei skausmus pakelti. Aš buvau jau naikinamos Lietuvos vaikas, ir mano rolė tebuvo kamščio rolė – užkimšti skyles, kurios atsirado sunaikinus kvalifikuotus žmones. Kamšiojau skyles net tokiose srityse, kurios man buvo svetimos, kurių nekenčiau, kurios mane patį naikino.“ J. Brazaitis gimė 1903 12 09 Trakiškiuose, Marijampolės sav. 2012 05 20 palaikai perlaidoti Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje.

1994 11 28 per referendumą Norvegija atsisakė stoti į Europos Sąjungą. Per pirmąjį balsavimą 1992 m. stojimui nepritarė 53 % šalies gyventojų. Norvegija nepriklauso Europos Sąjungai iki šios dienos, tačiau priklauso NATO. 2014 10 01–2024 09 30 NATO generaliniu sekretoriumi buvo buvęs Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas. 

1994 11 28 transporto žiedas Vilniuje prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, pagerbiant popiežiaus šv. Jono  Pauliaus II viešnagę Lietuvoje 1993 metais, pavadintas Jono Pauliaus II aikšte.

1999 11 28 Lenkijos Seinų miestelyje atidengtas paminklas vyskupui ir poetui Antanui Baranauskui.

1249 11 29 prūsai pasiekė pergalę prieš kryžiuočius Kriukų mūšyje (Natangoje). Žuvo 54 vokiečių ordino riteriai, maršalas Henrikas Botelis paimtas į nelaisvę.

1939 11 29 sovietinė vyriausybė nutraukė diplomatinius santykius su Suomija.

1989 11 29 užregistruotas pirmasis Lietuvos gyventojas, užsikrėtęs AIDS.

1994 11 29 Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas paskelbė čečėnams ultimatumą sudėti ginklus iki 12 01, o rytojaus dieną (11 30) pasirašė slaptą įsaką Nr. 2137 c, kuriuo numatoma pradėti karą Čečėnijoje.

11 30 – Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos Akto diena. 1918 11 30–vadovaudamasi Tautų apsisprendimo teise Mažosios Lietuvos Tautos taryba (sudaryta 1918 11 16) pasirašė Tilžės Aktą, kuriuo reikalaujama Mažąją Lietuvą priglausti prie Didžiosios ir pasižadama šį siekį įvykdyti: „Mes, lietuviai, čia prūsų Lietuvoj gyvenantys, sudarome šio krašto gyventojų dauguomenę, reikalaujame remdamiesi ant Vilsono tautų apsisprendimo teise, priguldyti nuo Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos“. Tilžės aktą pasirašė 24 įvairių politinių nusistatymų Mažosios Lietuvos šviesuoliai: Jurgis Arnašius, Mikas Banaitis, Emilis Bendikas, Liudvikas Deivikas, Mikelis Deivikas, Valteris Didžys, Viktoras Gailius, Jurgis Gronovas, Martynas Jankus, Enzys Jagomastas, Jokūbas Juška, D. Kalniškis, Mikelis Klečkus, Kristupas Kupelis, Jurgis Lėbartas, Mikelis Lymantas, Mikelis Mačiulis, Jurgis Margis, Kristupas Paura, Mikelis Reidys, Ansas Smalakys, Jonas Fridrichas Sūbaitis, Jonas Užpurvinis. Jonas Vanagaitis. 1946 11 06 Tilžės Aktas pakartotas Fuldos Aktu, deja, iki šiol neįgyvendintas.

1939 11 30 8 val. ryto sovietinė kariuomenė užpuolė Suomiją – prasidėjo Sovietų Sąjungos Suomijos vadinamasis Žiemos karas. Suomiją puolė 23 sovietų armijos divizijos (450 000 kariuomenė). Tradiciškai neapsieita be provokacijos: išvakarėse iš Suomijos teritorijos buvo paleista keletas artilerijos sviedinių į sovietinėje teritorijoje esantį Mainijlos k. Provokacija tapo oficialiu pretekstu pradėti karo veiksmus. 11 29 Molotovas, kalbėdamas per radiją, pranešė, kad suomiai pradėjo karines provokacijas, taigi Sovietų Sąjunga negali vadovautis nepuolimo sutartimis. Faktiškai provokaciją suorganizavo geras Stalino draugas (Stalinas asmeniškai dalyvavo paskutinėse jo vestuvėse) generolas (vėliau net maršalas) Grigorijus Kulikas (1947 m. G. Kulikas už neteisėtas turtines operacijas ir provokacijas buvo areštuotas, o 1950 m. – sušaudytas.) Suomija nepriklausoma valstybe tapo 1917 12 06. Sparčiais tempais vystėsi pramonė, žemės ūkis, kultūra. 1922 m. buvo išdalinti virš 200 ha žemės turintys dvarai. 1932 m. pasirašyta nepuolimo sutartis su SSRS (1934 m. pratęsta iki 1945 m.) teikė vilčių ramesniam gyvenimui. Tačiau ne visi žinojo apie VII bolševikų partijos suvažiavime (dar esant gyvam V. Leninui) priimtą nutarimą: „Centro Komitetui suteikiami įgaliojimai bet kuriuo  metu nutraukti visus taikos susitarimus su imperialistinėmis ir buržuazinėmis valstybėmis, taip pat paskelbti joms karą“. Raudonajai armijai užpuolus Suomiją, Vokietija laikėsi neutraliai. Suomiams didvyriškai priešinantis karas vyko 108 dienas. Suomių žuvo 25 904, sužeisti 43 557, civilių žuvo 957. Rusų žuvo 53 522, dingo be žinios 16 208, sužeisti 163 772 ir nušalo 12 064. 1940 03 12 pasirašyta taikos sutartimi Suomija priversta atiduoti dalį savo teritorijos.

1974 11 30 Vilniuje mirė Kazys  Inčiūra, rašytojas, poetas, vertėjas, dramaturgas. 1951 m. suimtas, nuteistas 25 metams, kalintas Sverd­lovsko srities lageriuose. 1956 m. grįžo į Lietuvą. Gimė 1906 09 25 Vidugiriuose, Kupiškio vlsč.

Parinko Gediminas Adomaitis

Nuotraukos iš Vle.lt

 

 

 

 

 

„XXI amžius“, 2024 m. lapkričio 22 d., nr. 43–44 (2608–2609)