Liepos sukaktys
1904 07 04 prasidėjo Panamos kanalo statyba.
1919 07 04 Lietuvos Vyriausybė pasirašė sutartį su Vokietija dėl geležinkelių tinklo perdavimo Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai.
1934 07 04 Kaune gimė Teodoras Kazimieras Valaitis, skulptorius ir tapytojas. Jį mylėjo kolegos, bet jis nepatiko valdžiai. Žuvo 1974 09 21 neaiškiomis aplinkybėmis, kilus gaisrui namelyje Neringoje, Smiltynėje – po gaisro rastas užrakintas spintoje. Palaidotas Vilniuje Saulės kapinėse. Jo sukurta „Vėtrungė“ puošia Lazdynų mikrorajoną.
1944 07 04 sovietų aviacija pradėjo bombarduoti Vilnių.
1989 07 04 atkurtas Kauno Vytauto Didžiojo universitetas.
1994 07 04 prasidėjo kasinėjimai Vilniaus Tuskulėnų dvaro teritorijoje, kur 1944–1947 m. buvo užkasami nužudytieji Vilniaus KGB pastate.
2009 07 04 iš Vienos į Lietuvą atvežta kronika, kurioje 1009 m. pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Tai garsieji Kvedlinburgo analai (Annales Quedlinburgenses), XI a. pradžioje rašyti Kvedlinburgo Šv. Servacijaus moterų vienuolyne ir iki šių dienų išlikę vienintelio XVI a. nuorašo forma.
1944 07 05 pereinant į naujas pasipriešinimo sąlygas VLIK‘as pareiškė: „Ir šiuo sunkiu momentu pagrindinis Lietuvių Tautos tikslas paliko tas pats – Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymas“.
1979 07 05 kun. Alfonsas Svarinskas Kybartų bažnyčioje pamoksle pasakė: „Viskas eina Atgimimo keliu ir kiekvienas krikščionis turi į nešti savo dalį į tą atgimimą ir jį paspartinti. Laikas neleidžia ilgai laukti“. Praėjus dešimčiai metų šie pranašiški žodžiai pradėjo pildytis.
2009 07 05 21 val. Vilniuje iškilmingai atidengtas paminklas daktarui Vincui Kudirkai. Paminklas dviejų dalių – tai beveik keturių metrų aukščio Vinco Kudirkos skulptūra ir lazeriu apšviesti, stikle ant postamento išraižyti „Tautiškos giesmės“ žodžiai. Nuo postamento paleistos srūvančios vandens kaskados. Iškilmingai sugiedotas Lietuvos himnas – „Tautiška giesmė“.
07 06 – Lietuvos Valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo – diena. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva pirmą kartą Valstybės dieną šventė 1991 m.
1189 07 06 mirė Anglijos karalius Ričardas I (1154–1189), Plantagenetų dinastijos (Ričardas I, Jonas Bežemis, Henrikas III, Eduardas I) įkūrėjas. Dinastija valdė 1154–1307 m.
1919 07 06 Kauno karo mokykla išleido pirmąją karininkų laidą. Baigė 96 kursantai. Dauguma karininkų iš mokyklos tuoj išvyko į frontą. 08 24 žuvo pirmasis kursantas, I-ojo pėstininkų pulko ltn. Jurgis Sidaravičius, 11 22 – antrasis – S. Oželis. 1920 m. lenkų fronte žuvo karininkai J. Stapulionis, K. Matulaitis, Pr. Telksnys, A. Urbelis ir kt.
1919 07 06 iš Kaišiadorių į Radviliškį atvyko pirmasis lietuviškas traukinys. Jį atvedė plataus akiračio visuomenės ir valstybės veikėjas Antanas Macijauskas (1874 03 30–1950 03 28).
1934 07 06 Londone pasirašyta Lietuvos–Anglijos prekybos sutartis, pagal kurią buvo numatytas lietuviškų bekonų, sviesto, kiaušinių eksportas į Angliją ir anglies, geležies, audinių importas iš Anglijos.
1944 07 06 16:10 val. iš Naujosios Vilnios į Pavilnį atvažiavo traukinys su vokiečiais, besitraukiančiais nuo artėjančios sovietinės kariuomenės. Pavilnyje stovėjo daugiau kaip 12 val. Tai buvo paskutinysis jų traukinys. Neįvertinę reikiamai situacijos traukinį užpuolė lenkų Armijos Krajovos (AK) partizanai. Vokiečiai ataką atmušė, žuvo daugiau kaip 30 AK kovotojų, buvo daug sužeistų. Lenkus pribloškė dar viena bloga žinia – sovietų karinė vadovybė areštavo jų partizanų vadus su generolu Vilku priešakyje. Pasiruošę paradui lenkų AK daliniai buvo priversti slėptis.
2009 07 06 Lietuvai minint vardo paminėjimo tūkstantmetį Vilniuje duris atvėrė Valdovų rūmai.
2009 07 06 ant Vilniaus TV bokšto iškelta didžiausia (1215 kv. m.) Lietuvos Trispalvė, kuri kartu su virvėmis svėrė 130 kg.
1604 07 07 parašytas (pasirašytas) Antrojo Lietuvos statuto Čiudo nuorašas. Saugomas Maskvos istoriniame muziejuje. Gautas iš Maskvos Kremliaus Čiudo vienuolyno.
1904 07 07 Kaupiškių dvare, netoli Rumšiškių, dab. Kaišiadorių r., darbininko šeimoje gimė Jonas Aistis, poetas. Tikroji pavardė Kossu-Aleksandravičius (Kuosa–Aleksandriškis). Nemažai metų praleido Prancūzijoje, studijavo Grenoblio universitete, apgynė daktaro disertaciją. 1946 m. persikėlė į JAV, dirbo mokytoju, dėstytoju, Laisvosios Europos radijuje, rengė okupuotos Lietuvos laikraščių ir knygų analitines apžvalgas. Vėliau dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Mirė 1973 06 13 Vašingtone, JAV. 2000 m. palaikai perlaidoti Rumšiškėse.
1919 07 07 lenkų kariuomenė peržengė demarkacijos liniją ir puolė lietuvių sargybas Jiezno-Žiežmarių-Vievio-Kazokiškių kryptimi. Susirėmimai pasibaigė 07 25, bet atskirose vietose (Merkinės, Leipalingio, Seirijų, Jiezno apylinkėse) kartojosi ir vėliau.
1919 07 07 įsteigtas kariuomenės teismas. Iš pradžių vadintas Armijos teismu buvo vienas visai kariuomenei. Jis sprendė karių ir kariuomenei priklausančių asmenų svarbesnes baudžiamąsias, drausmės ir kitas įstatymų nustatytas bylas.
1934 07 07 išleisti pašto ženklai prezidento Antano Smetonos 60 m. amžiaus sukakčiai pažymėti.
1949 07 07 vyko trėmimai Lietuvoje. Operacijos „Priboj“ baigiamasis etapas. Po 1949 03 25–28 trėmimo (nors trėmimo planas buvo įvykdytas ir viršytas) saugumiečiai nustatė, kad deportacijos išvengė 3236 šeimos ir 3912 pavienių asmenų. Nedelsiant buvo pradėta jų medžioklė: 1949 m. balandžio mėnesį buvo papildomai išvežta 686 šeimos (3090 žmonių, iš jų 863 pavieniai asmenys): birželio 6 d. iš 5 apskričių 130 šeimų. Pagal A. Sniečkaus informaciją G. Malenkovui liepos 7 d papildomai ištremta dar 81 šeima (279 žmonės). 1949 m. iš Lietuvos išvežtos 9844 šeimos, 33.500 žmonių.
1959 07 07 Troškūnuose mirė Konstantinas Šakenis, fizikas, pedagogas, XV ministrų kabinete buvo švietimo ministras, valstybės kontrolierius, Lietuvos inžinierių draugijos pirmininkas, Sibiro tremtinys. Gimė 1881 11 27 Veleniškiuose, Vabalninko vlsč., Biržų ap.
1989 07 07 Vokietijoje (VFR), Vasario 16-osios lietuvių gimnazijoje, įvyko Europos lietuvių sąskrydis, kuris paprašė JTO Generalinės Asamblėjos sesijoje iškelti Pabaltijo okupacijos klausimą, ir pareiškė, kad bendras lietuvių tikslas – nepriklausomos Lietuvos atkūrimas.
1989 07 07 „Atgajos“ bendrija pradėjo Taikos žygį Vilnius–Klaipėda (7–16 dienomis) su piketais prie karinių dalinių, aerouostų. Pradėti rinkti parašai TSRS, VFR, VDR vyriausybėms, JTO generaliniam sekretoriui už okupacinės kariuomenės išvedimą iš Lietuvos.
1709 07 08 Poltavos mūšyje Rusijos kariuomenė sumušė švedus. Tai buvo lemiamas persilaužimas Šiaurės karo metu..
1919 07 08 Paryžiuje atsinaujino Lietuvos–Latvijos derybos dėl sienų. Derybos nutrūko 1919 04 17, nes Latvija nesutiko perduoti Lietuvai Palangos kraštą iki Šventosios upės.
1944 07 08 sovietinė armija, vydama vokiečius iš Baltarusijos, įžengė į Lietuvos teritoriją – užėmė Medininkus bei Naująją Vilnią.
1999 07 08 Glendale, Los Andžele, JAV, mirė Lietuvos sporto legenda, krepšininkas Pranas Lubinas. Gimė 1910 01 07 Los Andžele, JAV.
2004 07 08 Lietuvos Seime priimtas naujas Lietuvos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas, kurio pagrindinis tikslas buvo įvesti į Lietuvos gyvenimą „senąją istorinę“ – raudoną su Vyčio ženklu, vėliavą. Iškilminga – tamsiai raudona, bordinė karališka spalva nebuvo atkurta. Vėliavą numatyta naudoti ypač iškilmingomis progomis ir tik pačiose garbingiausiose vietose.
1384 07 09 Vytautas susitaikė su Jogaila, sudegino tris kryžiuočių pilis ir grįžo į Lietuvą.
1794 07 09 įvyko didelis gaisras Plungėje, išdegė visas miesto centras.
1874 07 09 Šiauliuose gimė Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, lietuvybės puoselėtoja, pirmoji moteris – profesionali lietuvių aktorė ir režisierė, knygnešė, labdarė, motina. Mokėsi Rygoje, studijavo Sankt Peterburge. Režisavo pirmąjį lietuvišką spektaklį „Amerika pirtyje“. Su vyru Kazimieru išlaikė ir auklėjo apie 100 pokario našlaičių. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, vėliau į JAV. Mirė 1958 01 16 Vaterburyje, JAV.
1939 07 09 sekmadienį, prie Dievyčio ežero, ant Šiauduvos kalno, iškilmingai atidarytas Žemaičių plentas. Atidaryme dalyvavo prezidentas Antanas Smetona, arkiv. J. Skvireckas, kiti aukšti pareigūnai. Prie VIII forto Kaune buvo pastatytas obeliskas su įrašu: „Žemaičių plentas Kaunas – Klaipėda. 220 km. 1933 – 1938“. Prezidentas A. Smetona atliktą darbą įvertino žodžiais: „Žemaičių plento pastatymas yra vienas didžiausių darbų, atliktų Nepriklausomo gyvenimo metais“. Akte, kurį pasirašė visas kelininkų elitas – inž. Leonas Tuskenis, inž. Juozas Dragašius, inž Alfonsas Barauskas ir kiti pasakyta: „Tūkstantis devyni šimtai trisdešimt aštuntaisiais – Laisvos Lietuvos Nepriklausomo gyvenimo dvidešimtaisiais metais, valdant Respublikos prezidentui Antanui Smetonai, esant Ministru Pirmininku kun. Vladui Mironui, Susisiekimo ministru inž. Jokūbui Stanišauskui, Vice-ministrui inž. Juozui Jankevičiui, Valstybės Kontrolieriui inž. Kostui Šakeniui – pabaigtas statyti Didysis Žemaičių Plentas (…) Lietuviško proto ir rankų talka per laukus, kalnus, miškus, upes, neišbrendamas pelkes didžiu darbu ir pasišventimu sujungė Laikinąją Lietuvos sostinę Kauną su jūra, kad Lietuva, jos sūnūs ir dukros kiltų kultūroje ir tvirtėtų ekonomiškai. Didysis Žemaičių Plentas yra pirmoji grandis didelio ir tankaus plentų tinklo, kuris ateity apims visas didžių Lietuvos vyrų protu ir krauju išlaisvintas Lietuvos žemes. Šis aktas įdedamas į atidaromo plento paminklinį obeliską, kad bylotų ainiams apie šių dienų darbus ir keltų jų pasiryžimą dar didesniems darbams Lietuvos garbei ir gerovei“. Juostą perkirpo Respublikos Prezidentas. Tai buvo didžiulis jaunos Respublikos laimėjimas. Žemaičių plentas pradėtas statyti 1933 m. Pastatyti trys dideli tiltai: per Nevėžį – ties Babtais, Dubysą – ties Ariogala, Miniją – ties Gargždais. Sankryžoje su Šiaulių – Tauragės plentu ties Kryžkalniu pastatyta moderni pervaža – viadukas.
1944 07 09 sovietinė kariuomenė apsupo Vilniaus miestą.
1989 07 09 į Tiksį išskrido ekspedicija „Lena 89“ (rėmė Kauno susivienijimas „Banga“), pastačiusi keturis titano paminklus Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros: Tit Arų saloje, Bykov Myse ir Eustacho pusiasaliuose, buv. Trofimovske, kur žuvo daug lietuvių tremtinių. Ekspediciją, kuriai vadovavo Rimantas Plėštys, iki Tiksio palydėjo ir dabartinis „XXI amžiaus“ redaktorius, apie tai parašęs reportažus „Kauno dienoje“ ir savaitraštyje „Banga“.
1509 07 10 gimė prancūzų – šveicarų kilmės teologas ir protestantų reformatorius Jonas Kalvinas. 1536 m. pasirodę jo „Krikščionių tikėjimo pamokymai“ tapo protestantizmo pagrindu.
1719 07 10 Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I savo domenuose panaikino vokiečių valstiečių asmeninę priklausomybę. Baudžiavos naikinimo pradžia Prūsijoje..
1914 07 10 Rygoje gimė Telesforas Valius, dailininkas. 1937 m. baigė Kauno dailės mokyklą. 1944 m. pasitraukė į Austriją, nuo 1949 m. gyveno Kanadoje. 1967 m. apdovanotas Kanados šimtmečio medaliu už įnašą į šios šalies kultūrą. 1960–1977 m. dėstė Toronto technikos mokykloje, 1967–1977 m. –V. Čerčilio institute Toronte, 1970–1976 m. – Toronto universitete. Mirė 1977 12 01, palaidotas Misisogoje (Kanada). 2004 m. palaikai pervežti į Lietuvą ir spalio 23 d. perlaidoti Telšiuose.
1934 07 10 Sovietų Sąjungoje įkurtas SSRS Vidaus reikalų liaudies komisariatas NKVD (Narodnij Komisariat Vnutrenich Diel).
1789 07 11 Paūnikiuose, Raseinių ap., gimė Silvestras Teofilis Valiūnas, poetas. Mokėsi Raseinių mokykloje 1812 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją, tačiau kunigu nebuvo įšventintas. Įstojo į Napoleono kariuomenės lietuvišką pulką, dalyvavo mūšiuose. Grįžęs į Žemaitiją, apsigyveno Aušbikavyje ir įsitraukė į kultūrinį gyvenimą. Lenkų ir lietuvių kalbomis parašė satyrų, elegijų, lyrinių eilėraščių. Bendravo su Dionizu Poška. Žuvo Aušbikavo (netoli Šilutės) apylinkėse 1831 05 19 dalyvaudamas 1831 m. sukilime.
1919 07 11 vokiečiai evakavosi iš Kauno, o 07 12 – iš visos Lietuvos. Lietuvos kariuomenė turėjo ginti savo kraštą viena, be kieno nors pagalbos.
1994 07 11 rasti pirmieji sovietų nužudyto žmogaus palaikai Vilniuje, buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Kasinėjimai pradėti liepos 4 d.
07 12 – Šv. Brunono, Bonifaco Kverfurtiečio minėjimo diena (gimė apie 974 m. – mirė 1009 m.). Tai antrasis Vilniaus arkivyskupijos globėjas, vienuolis benediktinas, imperatoriaus kapelionas, misijų arkivyskupas, Šv. Romos imperatorių Otono III bei Henriko II politikos vykdytojas, kankinys ir Katalikų Bažnyčios šventasis.
1704 07 12 Žečpospolitos elekcinis (valdovo rinkimų) seimas, sušauktas Švedijos karaliaus Karolio XII iniciatyva vietoj vasario 16 detronizuoto karaliaus Augusto II Lenkijos ir Lietuvos karaliumi išrinko Poznanės vaivadą, Varšuvos konfederacijos maršalką Stanislovą Leščinskį.
1909 07 12 Čikagoje pradėtas leisti pasaulio lietuvių dienraštis „Draugas“. Vienas seniausių ir svarbiausių išeivijos dienraščių. Iki 1916 m. – savaitraštis. Iš pradžių leistas Vilkes-Bare, nuo 1912 m. – Čikagoje. Nuo 1909 m. leido Kunigų vienybė (iki 1917 m. – Kunigų sąjunga), nuo 1919 m. – marijonai, nuo 1951 m. leidžia Lietuvių katalikų spaudos draugija. Rašo politikos, ekonomikos, kultūros temomis, informuoja apie Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių lietuvių veiklą, organizacijas. Sovietų okupacijos metais skleidė Lietuvos nepriklausomybės idėjas. Turi šeštadienio priedą „Kultūra“. Redaktoriai: K. Urbonavičius, A. Kaupas, A. Maliauskis (pirmasis dienraščio), P. Būčys, L. Šimutis, V. Bagdanavičius, P. Garšva, V. Rimšelis ir kiti, D. Bindokienė (nuo 1992), D. Cidzikaitė (nuo 2007), Ramunė Lapas (nuo 2013).
1914 07 12 Buenos Airėse įkurtas Susivienijimas lietuviai Argentinoje (SLA) – seniausia Pietų pusrutulyje veikianti lietuviška organizacija.
1924 07 12 Valdeikių k., Dambavos par., Smilgių vlsč., Panevėžio ap., par. gimė Vytautas Česnakavičius-Daujotas, Valas, Algimanto apygardos štabo viršininkas, Žaliosios rinktinės vadas, desantininkas (1945 01 21 kartu su 6 kovotojais nusileido Smilgių vlsč.). Žuvo 1949 03 18 Laipuškių k., Pakruojo r., kautynėse su NKVD kariuomene. Kartu žuvo Žaliosios rinktinės organizacinio sk. viršininkas A. Meškauskas-Lapinas ir partizanas Jonas Ivanauskas-Lizdeika. Palaikai niekinti Pakruojo milicijos kieme, vėliau slapta užkasti dabartinės Pakruojo Atžalyno gimnazijos teritorijoje. 1998 07 30 (po mirties) jam suteiktas majoro laipsnis.
2004 07 12 antrajai kadencijai inauguruotas Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus. Pareigas ėjo iki 2009 07 12 (pirmoji kadencija 1998 02 26–2003 02 25).
2009 07 12 Lietuvos Respublikos prezidente inauguruota Dalia Grybauskaitė. Ji tapo pirmąja moterimi Lietuvos prezidente.
2009 07 12 Katalikų Bažnyčia visame pasaulyje šventė šv. Brunono kankinystės 1000-metį.
1689 07 13 Vilniuje mirė Jurgis Stanislavskis, filosofas jėzuitas. VU dėstė filosofiją (1686–1689), VU laisvųjų mokslų ir filosofijos magistras. Gimė 1649 04 23 Prūsijoje.
1769 07 13 prasidėjo Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas vykęs iki spalio.
1919 07 13 Lietuvos sporto sąjungos (LSS) iniciatyva surengta parodomoji sporto šventė. Tai buvo sportinio judėjimo Lietuvoje gimimo diena. Šiam įvykiui atminti 2015 05 09, Kauno klubo „Ąžuolynas“ iniciatyva, Vytauto parke Kaune atidengtas paminklinis akmuo su užrašu: „Šioje vietoje 1919 07 13 gimė Lietuvos sportinis sąjūdis, išgarsinęs Lietuvos vardą pasaulyje“.
1944 07 13 gimė Erno Rubikas (Ernő Rubik) – vengrų išradėjas, skulptorius, architektūros profesorius. Visame pasaulyje yra žinomi jo sukurti žaislai – mįslės, o labiausiai – Rubiko kubiukas sukurtas 1974 m.
1944 07 13 sovietų kariuomenė, vydama vokiečius, užėmė Vilnių. Mieste buvo apie 11 000 vokiečių karių. Lenkų Armija Krajova dar sovietų kariuomenės puolamosios operacijos išvakarėse bandė savarankiškai užimti Vilnių, bet nesėkmingai, Vilniaus pakraštyje desantuotas Vermachto parašiutininkų dalinys. Vykstant gatvių mūšiams smarkiai nukentėjo miesto senamiestis. Po įnirtingų kautynių vokiečiai ties Vingio parku pralaužė apsupimo žiedą ir apie 3000 jų ištrūko iš apsupto miesto.
1944 07 13 NKVD–NKGB vadovybė (I. Serovas, A. Apolonovas) prašė L. Berijos sutikimo perkelti į Lietuvą keturis pasienio kariuomenės pulkus, iš viso 5600 žmonių. L. Berija sutiko.
1994 07 13 Panevėžyje mirė Juozas Miltinis, Lietuvos teatro aktorius, režisierius, Panevėžio dramos teatro įkūrėjas. Gimė 1907 09 03 Dabikinėje, Mažeikių ap.
2004 07 13 priimtas konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“. Šis įstatymas tapo Konstitucijos sudedamąja dalimi.
1789 07 14 prasidėjo Didžioji prancūzų revoliucija – sukilusi liaudis paėmė Bastilijos tvirtovę.
1944 07 14 vokiečiai susprogdino Alytaus geležinkelio tiltą.
1989 07 14–23 Lietuvoje vyko Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas.
07 15 – Žalgirio mūšio diena.
1934 07 15 Klaipėdoje mirė Liudvikas Stulpinas. Baigė Liepojos jūreivystės mokyklą, dirbo laivuose plaukiojusiuose iš Liepojos į Niujorką ir atgal. Nuo 1908 m. – kapitonas. 1912 m. L. Stulpino vadovaujamo laivo „Birma“ įgula dalyvavo gelbėjant nelaimės ištikto „Titaniko“ keleivius. Lietuvai prisijungus Klaipėdos kraštą, paskirtas pirmuoju Klaipėdos uosto kapitonu ir ėjo šias pareigas iki pat mirties. Buvo vienas iš Lietuvos jūrininkų sąjungos steigėjų. Palaidotas Kopgalyje. Gimė 1871 12 04 Jomantų k., Telšių r.
1944 07 16 dailininkas Bronius Pundzius ant Puntuko akmens baigė slapta kalti S. Dariaus ir S. Girėno portretus.
1954 07 15 Kauno Karo muziejaus direktoriaus įsakymu sudaryta sutartis su Joana Nargeliene dėl tarpukario vėliavų (dvipusių) ir ant jų buvusių įvairių ženklų išardymo.
1989 07 15 Kaune įkurta Lietuvos žaliųjų partija, išrinkta laikinoji taryba. Pareiškime sakoma: „LŽP tikslas – nepriklausoma, ekologiškai sveika, demilitarizuota ir neutrali Lietuva“.
1989 07 15 Piarnu, Estijoje, įvyko Baltijos tarybos posėdis. Numatyti renginiai Molotovo-Ribentropo pakto 50-osioms metinėms nutarta 1989 08 23 sujungti Taliną, Rygą ir Vilnių gyva žmonių grandine („Baltijos kelias“). Apsvarstytas sovietinės armijos statusas Baltijos respublikose.
1054 07 16 Rytų Bažnyčia atsiskyrė nuo Romos. Įvyko didžioji Rytų schizma, kai stačiatikiai atsiskyrė nuo katalikų. Romos popiežius ekskomunikavo Konstantinopolio patriarchą Mykolą. Rusija buvo priėmusi krikščionybę prieš 100 metų.
1509 07 16 Vilniuje mirė Vilniaus vaivada ir LDK kancleris (1491) Mikalojus Radvila Senasis, Radvilų giminės pradininkas. Tėvo vardą panaudojo visos giminės vardui garsinti. Išaugino keturis sūnus ir dukrą. Palaidotas Vilniaus Bernardinų bažnyčioje.
07 17 – Pasaulio lietuvių vienybės diena. Šią dieną (1933 07 17) žuvo lietuviai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas. 1934 m. Draugija užsienio lietuviams remti paskelbė šią dieną Pasaulio lietuvių vienybės diena. Šia proga poetas B. Brazdžionis savo poezija kvietė: „Šaukiu lietuvį burtis prie lietuvio ir gyvą širdį prie širdies gyvos…“
1399 07 17 Krokuvoje, po gimdymo mirė Vengrijos karaliaus Liudviko I duktė Jadvyga. Būdama 10 metų karūnuota Lenkijos karaliene (1384), o sulaukusi 12 metų sutuokta su Lietuvos kunigaikščiu, Lietuvos karaliaus Gedimino anūku, LDK Algirdo sūnumi Jogaila. Gimė 1374 02 15.
1794 07 19–20 Vilniaus miestiečiai didvyriškai apgynė Aušros Vartus nuo besiveržiančios Rusijos kariuomenės.
1949 07 19 JAV prezidentas Haris Trumenas paskelbė, kad SSRS susinaikins pati.
1979 07 19 sulaukęs 100 metų Čikagoje mirė Adomas Varnas, lietuvių dailininkas tapytojas, grafikas, fotografas, liaudies meno rinkėjas, propaguotojas ir puoselėtojas, dailės pedagogas, scenografas, kultūros ir visuomenės veikėjas. Dailės mokėsi Sankt Peterburgo Imperatoriškoje dailės mokykloje ir A. Štiglico centrinėje taikomosios dailės mokykloje, studijavo Krokuvos, Ženevos dailės akademijose. 1919 m. grįžo į Vilnių, dėstė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 1920 m. apsigyveno Kaune ir kartu su kitais menininkais įkūrė Lietuvių meno kūrėjų draugiją. 1923–1939 m. dėstė Kauno meno mokykloje. 1941 m. persikėlė į Vilnių ir dėstė dailę Valstybiniame dailės institute. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, o 1949 m. – į JAV. A. Varnas įsikūrė Čikagoje ir tapo aktyviu lietuvių išeivijos veikėju bei tautinės kultūros puoselėtoju. Palaidotas Čikagoje. Gimė 1879 01 01 Joniškyje.
1994 07 19 Lietuvos Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį Lietuvos teritorija padalinta į 10 apskričių.
1999 07 19 Dubingiuose, Molėtų r., atidengtas paminklas Armijos Krajovos aukoms atminti.
1944 06 23 naktį pradėtos Dubingių, Inturkės, Molėtų, Bijutiškio, Giedraičių, Siužionių apylinkių lietuvių žudynės.
1769 07 20 Šiaulių ekonomijos Tyzenhauzo dvaruose prasidėjo valstiečių sukilimas prieš išnaudojimą. Sukilę valstiečiai į savo rankas paėmė visą Šiaulių ekonomiją ir išlaikė valdžią tris mėnesius.
1794 07 20 sukilėliai atrėmė pirmąjį Rusijos kariuomenės bandymą užimti Vilnių.
1919 07 20 Oklande, Naujojoje Zelandijoje, gimė Edmundas Hilaris, Naujosios Zelandijos alpinistas, 1953 05 29 kartu su šerpu iš Nepalo Norgėjumi Tensingu (1914 05 29–1986 05 09) pirmieji pasaulyje įkopė į aukščiausią pasaulio viršūnę Himalajuose – Everestą. Mirė 2008 01 11 ten pat.
1919 07 20 įsteigtas pirmasis Lietuvos valstybės ordinas „Už tėvynę“ (nuo 1920 02 03 – Vyties kryžius) – iki 1928 m. vienintelis Lietuvos valstybinis apdovanojimas.
1924 07 20 Paryžiuje įsteigta Tarptautinė šachmatų federacija FIDE. Nuo 1966 m. minima kaip tarptautinė šachmatų diena.
1994 07 20 Baltarusijos prezidento pareigas pradėjo eiti Aleksandras Lukašenka.
1944 07 20 12 val. 42 min. Adolfo Hitlerio vadavietėje „Wolfsschanze“ („Vilko guolis“) pasitarimo pas Hitlerį metu sprogo specialus įtaisas. A. Hitleris, atsitiktinumo dėka (fiurerio adjutantas prieš sprogimą perstatė portfelį su bomba už ąžuolinės stalo kojos), liko gyvas. Pasikėsinimą surengė grupė vokiečių karininkų (vadovas – pulkininkas Štaufenbergas), siekusių nušalinti nacius nuo valdžios. Su sąmokslo dalyviais žiauriai susidorota.
1959 07 20 Kauno HE statytojai užtvenkė Nemuną, vyko užtvenkimo iškilmės.
1974 07 20 Turkija okupavo Kipro salą.
1909 07 21 Kretingoje gimė Liūnė Janušytė, feljetonistė. Mirė 1965 05 06 Vilniuje.
1729 07 22 Olekšicuose, Berestovicos r. Gardino sr., gimė kunigaikštis Ignas Jokūbas Masalskis, didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Mykolo Juozapo Masalskio ir kunigaikštytės Pranciškos Oginskytės sūnus. Nuo 1762 m. 32 metus išbuvo Vilniaus vyskupu, rūpinosi Verkių rūmais ir Katedra, siekė įkurti atskirą nuo Lenkijos Lietuvos provinciją, globojo gabius menininkus ir mokslininkus, tarp kitų ir Lauryną Stuoką-Gucevičių, pirmasis Edukacinės komisijos pirmininkas. 1794 06 28 pakartas Varšuvoje. 1795 m. palaikai pargabenti į Vilnių.
1989 07 22 Kaune atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas.
1579 07 23 Stepono Batoro Polocko žygio metu lietuvių pulkai sunaikino Rusijos užimto Polocko prieigas saugojusią Kozėnų pilį..
1919 07 23 bolševikų suimti Vilniaus visuomenininkai ir politikai (bankininkas Juozas Vailokaitis ir kt.) iškeisti į suimtus bolševikų veikėjus.
1934 07 23 Medemrodės dvare, Akmenės vlsč., mirė Jonas Dobkevičius, ekonomistas, politikos ir visuomenės veikėjas. Tarnavo Peterburgo Valstybės banke, vadovavo prancūzų automobilių ir lėktuvų firmai Rusijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą. VII (Ernesto Galvanausko) Ministrų kabinete (iki 1922 08 21) buvo finansų, prekybos ir pramonės ministras. 1925–1934 m. buvo Prekybos ir pramonės rūmų direktorius. Lietuvos šachmatininkų sąjungos pirmininkas, vėliau garbės pirmininkas. Sūnus – Jurgis Dobkevičius, pirmasis Lietuvos karo lakūnas ir aviacijos konstruktorius. Gimė 1866 12 06 Mieliūnuose, Svėdasų vlsč., Ukmergės apskr.
1864 07 24 Paežerių k., Vilkaviškio ap., gimė Antanas Kriščiukaitis-Aišbė, rašytojas, juristas, pirmasis Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo pirmininkas (nuo 1918 m. iki mirties). Nuo 1923 m. – Lietuvos universiteto profesorius. Mirė 1933 10 30 Kaune.
1934 07 24 Vaiciekave, Ignalinos r., gimė Česlovas Kudaba, publicistas, kraštotyrininkas, geografas, profesorius, didelis Lietuvos gamtos bičiulis ir globėjas.
1990 03 11 Akto signataras. Mirė 1993 02 19 Vilniuje. Palaidotas Karveliškių kapinėse.
1944 07 24 LKP (b) CK priėmė Antano Sniečkaus pasirašytą nutarimą kuriame nurodoma Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose įkurti profesionalius naikintojų batalionus po 150 žmonių kiekviename, o kiekvienoje apskrityje įkurti po naikintojų batalioną, neatitraukiant jų nuo tiesioginio darbo. Nutarime pabrėžiama, kad naikintojų batalionus organizuoja ir komplektuoja NKVD ir partijos komitetai, į juos įtraukiamas partinis ir komjaunimo aktyvas, NKVD ir Raudonosios armijos kariai, grįžę po sužeidimų, bet galintys tarnauti naikintojų batalionuose. Stribai buvo atleidžiami nuo karinės tarnybos. dalyvaudavo NKVD operacijose prieš Lietuvos partizanus ir būdavo jų vedliai. Po kurio laiko, neatlaikius partizanų spaudimo, tokie profesionalių kovotojų batalionai buvo įkurti kiekvienoje apskrityje. Ypač aktyviai jie talkino komunistams suimant ir tremiant žmones į Sibirą. 1945 m. šių būrių nariai buvo oficialiai pervadinti liaudies gynėjais 1951–1954 m. stribų būriai palaipsniui buvo mažinami ir galiausiai panaikinti.
07 25 – šv. Kristoforas, Vilniaus globėjas, įamžintas Sostinės herbe.
1699 07 25 Piktupėnuose, Šilutės r., gimė Adomas Frydrichas Šimelpenigis, lietuvių poetas, vertėjas. Mirė 1763 11 22 Papelkiuose, Karaliaučiaus sr.
1924 07 25 susprogdinta Kauno ąžuolyne buvusi rusų tvirtovė, o iš likusių plytų pradėta statyti M. K. Čiurlionio galerijos rūmai.
07 26 – šv. Ona ir Joakimas, Švč. Mergelės Marijos tėvai.
07 26 – Didžiosios Kunigaikštienės Onos Vytautienės vardo diena.
1919 07 26 ties Kuršėnais iš Latvijos į Lietuvos teritoriją įsiveržė stipri jungtinė vokiečių ir rusų kariuomenė, išgarsėjusi bermontininkų vardu. Ji skelbėsi kovojanti prieš bolševikus už senosios Rusijos atkūrimą. Pirmieji, pulkininko Virgaličio rinktinė įsitvirtino Kuršėnuose. Prasidėjo kovos su bermontininkais. Baigėsi 1919 12 15.
1944 07 26 traukdamiesi vokiečiai susprogdino garsųjį Lyduvėnų tiltą. Pirmasis traukinys naujuoju, ketvirtuoju tiltu pravažiavo 1952 05 01. Nuo 1932 m. tiltui nebuvo suteiktas joks naujas vardas.
1954 07 26 Brukline, JAV, gimė Vitas Gerulaitis, lietuvių kilmės JAV tenisininkas, 1975 m. Vimbldono turnyro dvejetų grupės čempionas, 1977 m. Australijos čempionato Didžiojo Kirčio (DK) čempionas, 1979 m .JAV atviro čempionato DK ir 1980 m. Prancūzijos atviro čempionato DK finalininkas, 1979 m. JAV rinktinės sudėtyje laimėjo Deviso taurę, 1977 m. ir 1978 m. pralaimėjo Vimbldono pusfinaliuose. Vito Gerulaičio tėvas buvo Lietuvos teniso čempionas. Mirė 1994 09 18 Niujorke, JAV.
1989 07 26 Strasbūre, Prancūzijoje, Europos Parlamento intergrupė (buvę ir naujai išrinkti parlamentarai) priėmė bendrą pareiškimą skirtą Hitlerio-Stalino pakto 50-mečiui.
1409 07 27 Vytautas sudarė Amžinosios taikos sutartį su Pskovu.
1919 07 27 nustatyta antroji (maršalo Fošo) demarkacinė linija tarp Lietuvos ir Lenkijos.
1924 07 27 Lietuva debiutavo Olimpinėse žaidynėse, Paryžiuje. Taip pat debiutavo Ekvadoras, Haitis, Airija, Filipinai, Meksika ir Urugvajus. Latvija ir Lenkija jau buvo dalyvavusios 1924 m.. Žiemos olimpinėse žaidynėse.
1914 07 28 Austro-Vengrija paskelbė karą Serbijai. Prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Netrukus įsitraukė ir kitos valstybės: Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Rusija, JAV, Japonija, Turkija, Italija, Rumunija, Belgija, Graikija, Brazilija, Panama, Kuba, Liberija, Tailandas. Pirmasis pasaulinis karas truko 1554 dienas.
1919 07 28 Versalio taikos sutartimi Klaipėdos kraštas atskirtas nuo karą pralaimėjusios Vokietijos.
1944 07 28 artėjant sovietinei kariuomenei jauni vyrai, ypač dalyvavusieji sukarintuose daliniuose (plechavičiukai, policininkai, savisaugos dalinių kariai ir kt.), masiškai traukiantis žmonėms į Vakarus, pradėjo organizuotis pasilikti Lietuvoje ir su ginklu rankose priešintis atšliaužiančiai bolševikinei okupacijai. 07 28 Pievėnuose (Mažeikių r.) susirinkę Aukštaitijos ir Žemaitijos būrių vadai nutarė toliau nesitraukti, o čia suburti ginkluotas pajėgas. Pradėtas kurti padalinys pavadintas „Tėvynės apsaugos rinktinė“ (TAR). Vadu išrinktas Mažeikių apskrities viršininkas kpt. Izidorius Jatutis, štabo viršininku – kpt. Jonas Čėsna, jau subūręs apie 50 ginkluotų vyrų būrį Viekšniuose. Buvo gautas vokiečių leidimas suformuoti savanorių diviziją. Pulkai formuoti iki pat Sedos kautynių (10 06). Kasdien atvykdavo po keliasdešimt savanorių, daugiausiai iš Žemaitijos.
1989 07 28 iš Igarkos į Kėdainių aerouostą kariniu transporto lėktuvu atskraidinti daugiau kaip šimto tremtinių palaikai.
2009 07 28 prezidentė D. Grybauskaitė naujam Lietuvos kariuomenės vadui Arvydui Pociui suteikė generolo majoro laipsnį.
07 29 – Šv. Morta. Karalienės Mortos vardo diena.
1794 07 29 Saločių kautynėse sukilėlių Žemaičių divizija (vadovaujama Romualdo Giedraičio) pasiekė didžiausią pergalę prieš Rusijos kariuomenę Kuršo fronte.
1909 07 29 Pabiržėje, Biržų r., gimė Bronius Budriūnas, kompozitorius, chorų dirigentas, pedagogas, kultūrininkas visuomenininkas, vienas iš trijų brolių kompozitorių. Mirė 1994 10 11 Los Andžele, JAV. 1996 05 11 palaikai perlaidoti Vilniuje, Antakalnio kapinėse.
1939 07 29 Vokietijos URM perdavė Vokietijos ambasadoriui Maskvoje tokio turinio šifruotą telegramą: „Jei pokalbiai pakryptų ir būtų palankūs Pabaltijo klausimo projektui, galima būtų priminti idėją, jog mes pakeisime mūsų poziciją Pabaltijo atžvilgiu, sutinkame gerbti gyvybinius sovietų interesus Pabaltijyje“. Vykstant Maskvoje SSSR–Prancūzijos–Anglijos deryboms sužinota Anglijos atstovo informacija – rusai užsispyrę reikalauja primesti Pabaltijo respublikoms savo garantijas, o tos valstybės to nenorinčios. Tai ir esąs visas sunkumas“.
1949 07 29 Mazurkos k., Kačugo r., Irkutsko sr., Rusijoje, mirė Juozas Akelaitis. Augo pasiturinčių valstiečių šeimoje. Mokėsi valdinėje pr. mokykloje Liudvinave. Didelę įtaką jo tolesniam gyvenimui padarė motinos broliai – dėdės Matulaičiai iš Stebuliškių, ypač Stasys Matulaitis. Iš jų gaudavo pasiskaityti lietuviškos spaudos.Susipažino su knygnešiu Juozu Kancleriu. Pats pradėjo nešti lietuvišką spaudą iš Mažosios Lietuvos ir platinti aplinkiniuose kaimuose. Slėpdavo tėvų sodybos rūsyje. 1897 m., likvidavus „Sietyno“ draugiją, norėdamas parodyti, kad knygnešių judėjimas neužgniaužtas, dar daugiau pradėjo lipinti atsišaukimų. 1901 m. Marijampolėje įsikūrus „Artojų“ draugijai, įstojo į jos narius. Rašė korespondencijas, daugiausiai į laikraštį „Ūkininkas“. 1902 05 05 žandarai jį susekė Liudvinave klijuojantį atsišaukimus. Buvo sugautas, nors bandė atsišaudydamas pabėgti. Namuose padarė kratą, rado atsišaukimų, knygų ir laikraščių. Iki 1902 10 11 Kalvarijoje taikytas kardomasis areštas. Paleido už 2000 rub. užstatą. 1903 11 26 caro paliepimu 4 metams ištremtas į Manzurkos gyvenvietę (Irkutsko gub.). 1905 m. grįžęs iš tremties įsitraukė švietėjišką veiklą, ūkininkavo. 1926 10 01–1927 04 12 buvo III Seimo narys, priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų frakcijai. 1944–1949 m. slapstėsi su šeima Kaune. 1949 03 25 masinio trėmimo metu vėl buvo ištremtas į tą patį Manzurkos k., tik šįkart su šeima. 1990 08 18 palaikai perlaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse. Gimė 1880 03 25 Paežerėlių k., Liudvinavo vlsč., Marijampolės ap.
1514 07 30 Smolenskas, nuo 1404 m. valdomas LDK vietininkų (1427 m. pasidavė Vytauto Didžiojo globai), Maskvos šalininkams sukėlus vidinį maištą ir atidarius pilies vartus, klastingai pasidavė atvykusiai Vasilijaus III Maskvos kariuomenei. Nors netrukus (1514 09 08) Konstantino Ostrogiškio vadovaujama LDK kariuomenė pasiekė triuškinančią pergalę prie Oršos, tačiau atsiimti Smolensko neplanuota.
1989 07 30–08 06 Kathamarsvike, Gotlando saloje, Švedijoje, vyko 36-oji Europos lietuvių studijų savaitė, kurią suorganizavo VLIK’as. Dalyvavo 105 delegatai iš Vakarų Vokietijos, JAV, Kanados, Šveicarijos, Prancūzijos, Švedijos. Lietuvai atstovavo 24 delegatai. Paruoštas komunikatas, kuriuo skelbiama „…visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“. Komunikatą pasirašė: VLIK’o pirmininkas K. Bobelis, LPS Seimo pirmininkas V. Landsbergis, K. Motieka, A. Buračas, I. Lukoševičienė, Č. Kudaba, A. Terleckas, J. V. Paleckis. Savaitės renginiuose dalyvavo žinomi pasaulio lietuvių visuomenės ir politikos atstovai V. Svilas, J. Pajaujis ir kiti
1579 07 31 Stepono Batoro Polocko žygio metu lietuvių pulkai sunaikino Polocko prieigas saugojusią Krasnos pilį.
Parengė Gediminas Adomaitis
„XXI amžius“, 2024 m. liepos 12 d., nr. 25–26 (2590–2591)
