Lietuva – mūsų minčių pradžia ir esmė (Vydūnas)

Zigmas Tamakauskas,

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio  štabo viršininko pavaduotojas

Neseniai Kauno Vytauto  Didžiojo karo muziejaus sodelyje Lietuvos šaulių sąjungos  (LŠS) Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidento Stasio Ignatavičiaus kvietimu įvyko įkūrėjo, ideologo ir pirmojo viršininko Vlado Putvinskio mirties 97-ųjų metinių minėjimas.

V. Putvinskis  1927 metais parengė pagrindinius įsakus šauliams: ginti Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvišką žemę, pačiam šviestis ir šviesti kitus, stiprinti valią ir kūną, būti drausmingam ir mandagiam, gerbti ginklą, būti teisiam ir teisingam, tesėti duotą žodį, būti budriam, saugoti valstybės turtą, branginti šaulio vardą ir lietuvio garbę.

Minėdami Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją, prisiminėme ir neseniai Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos namų salėje įvykusį Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šaulių štabo aptarnavimo kuopos, vadovaujamos Juozo Klimkevičiaus,  narių susirinkimą, pradėtą padėkos šv. Mišiomis, kurias aukojo aktyvus kuopos šaulys – bažnyčios klebonas kun. teol.  lic. Evaldas Vitulskis.      

Kauno šaulių rinktinė buvo atkurta 1989 m. lapkričio 19 d. ir pavadinta Vytauto Didžiojo vardu. Dabar rinktinei vadovauja didelį moralinį autoritetą šauliams  turintis atsargos kapitonas Vytautas Žymančius. Jis pasižymi paprastumu, jautrumu  ir talentingu vadovavimu nelengvoms užduotims vykdyti. Jam vadovaujant pagausėjo rinktinės narių skaičius, pasiruošęs įvykdyti bet kokią Tėvynės gynimo užduotį. Rinktinė mena Nepriklausomybės kovose žuvusį jauną šaulių būrio vadą  Vincą Dovydaitį, 1923 metais vykusiame Klaipėdos krašto sukilimo metu žuvusį Kauno „Aušros“ gimnazijos gimnazistą šaulį Algirdą Jasaitį. Rinktinės šauliai daug prisidėjo likviduodami Lietuvos iškilios žvalgės Marcelės Kubiliūtės atskleistą  lenkų pogrindinės karinės organizacijos ruošiamą perversmą, aktyviai dalyvavo ir 1941 m. Birželio sukilime, ir vėlesnėse laisvės kovose prieš sovietinį okupantą. 

Vytauto Didžiojo 2-ojoje rinktinėje aktyvi Štabo aptarnavimo kuopa. Jos vadas Juozas Klimkevičius, kaip ir rinktinės vadas, pasižymi pareigingumu, iniciatyviu sugebėjimu burti į šaulių gretas  pilietiškai nusiteikusius naujus narius, rengiant juos reikiamai Tėvynės gynybai. Daug užsiėmimų su įvairiomis karinėmis pratybomis vyksta lauke ir miške, rengiamos jaunųjų šaulių stovyklos.  J. Klimkevičius stengiasi didinti ir jų švietėjišką išprusimą, geresnį savo krašto istorijos pažinimą, puoselėti lietuvių tautos etninę kultūrą, dvasinių vertybių branginimą, savo krašto  gamtos tausojimą. Jis pats, būdamas miškininku,  per savo gyvenimą yra pasodinęs apie penkis tūkstančius medžių. Kuopos vadas J. Klimkevičius jauniesiems šauliams dažnai pabrėžia, kad „svarbiausia pasodinto medžio nepamiršti, juo reikia rūpintis kaip vaiku – tuomet jis žaliuos ir džiugins, kuo daugiau Lietuvoje bus medžių, tuo mums visiems bus geriau“.  

Rinktinės šauliai J. Klimkevičių pažįsta ir kaip gerąjį Kalėdų Senelį. Jis Kalėdų švenčių išvakarėse su simboliniu dovanų krepšeliu aplanko daugelį kuopos šaulių šeimų, palinkėdamas, kad šios šventės prasidėtų jų širdyse, skleisdamos gimusio Kūdikėlio  šviesą, tarpusavio  ir Tėvynės meilės žiedus.

Patriotinė nuostata ugdoma ir per geresnio Lietuvos pažinimo ekskursijas. Pavyzdžiui, didelį pasisekimą turėjo kuopos jaunųjų šaulių, vadovaujamų šaulio Remigijaus Zubavičiaus, surengta ekskursija „Lietuvos himno kūrėjo dr. V. Kudirkos keliais“ ir kitos išvykos. 

Kuopoje aktyviai reiškiasi ir kultūros bei meno būrys, vadovaujamas šaulio, Kauno muzikinio teatro solisto Juozo Janušaičio.

Tradiciniame rinktinės štabo aptarnavimo kuopos susirinkime kuopos vadas J. Klimkevičius  aptarė   nuveiktus ir planuojamus tolimesnius  darbus, stiprinant Lietuvos valstybės nepriklausomybės pamatus, rengiantis pilietinei savigynai, krašto ginkluotai gynybai, reikiamam visuotiniam pasipriešinimui, padėkojo šauliams už jų aktyvią veiklą. 

Kuopos susirinkimą pasveikino Seimo narys Audrius Radvilavičius. Šaulius sveikino Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės vadas ats. kapitonas Vytautas Žymančius, padėkojęs jiems už nuveiktus gražius šauliškus darbus.  Kalbėjo taip pat kuopos šaulių vyresnieji ir  Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovai – dim. mjr. Gediminas Reutas bei dim. vyr. ltn. Zigmas Tamakauskas.

Aktyviesiems kuopos šauliams įteikti rinktinės vadovybės Padėkos raštai ir atminimo dovanėlės. Rinktinės vadai – ats. kapitonas Vytautas Žymančius ir Juozas Klimkevičius, kun. Evaldas Vitulskis bei svečias – lietuviško ginklo kūrėjas Algirdas Petrusevičius – už patriotinę veiklą apdovanoti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Padėkos raštais. Fortepijono mokytoja ekspertė Aldona Didžiulytė už jaunimo patriotinį ugdymą ir istorinės Atminties sklaidą apdovanota Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Padėkos raštu.

Susirinkimą dainomis pagyvino šaulių rinktinės patriotinių dainų ansamblis „Žaibas“, vadovaujamas meno vadovo, dirigento Rolando Daugėlos.

Gera pažymėti, kad šaulių rinktinės vadovybė bendradarbiavimo ryšius palaiko ir su Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu, miesto mokyklomis bei kultūros įstaigomis. Todėl šiame susirinkime dalyvavo Kauno krašto fortepijono mokytojų draugijos pirmininkės pavaduotoja jau minėta mokytoja Aldona Didžiulytė, Lietuvos laisvės  armijos įkūrėjo ir ideologo, brigados generolo Kazio Veverskio giminaitė  Albina Veverskytė-Morkevičienė ir Lietuvos laisvės kovų dalyvis Algirdas Petrusevičius. 

Kovo 11-ąją minėjome Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Šauliai, kaip dauguma mūsų krašto žmonių ir gyvenančių užsienyje lietuvių, šią garbingą datą sutiko su plazdančiomis mūsų valstybės vėliavomis, plačiai atverdami savo namų duris ir savo Tėvynei kupinas meilės širdis. Tad tegul Lietuva, vienintelė šioje žemėje mūsų Tėvynė,  visada skambės gražiausia styga mūsų sielose, nes ji, anot Vydūno, yra mūsų minčių pradžia ir esmė, slaptinga žmogaus palaima.

Rasos Šlinkšienės nuotraukos 

„XXI amžius“, 2026 m. kovo 20 d., nr. 11-12 (2672–2673)