Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai: nuo Rokiškio iki Osioiro
Vasario pradžioje Lietuvoje ir pasaulio lietuvių bendruomenėse vyko 11-osios Lietuvių kalbos dienos, trukusios ilgiau kaip du mėnesius. Šiuo laiku šalies kultūros, švietimo ir mokslo įstaigose, visuomeninėse organizacijose vyko beveik pusketvirto tūkstančio renginių, skatinančių domėjimąsi lietuvių kalba, stiprinančių kartų ryšį per kalbą. Į Lietuvių kalbos dienas entuziastingai įsitraukė ir užsienyje veikiančios lituanistinės mokyklos, lietuvių bendruomenės, Lietuvos ambasados. Dalyvių geografija plati – nuo Lenkijos, Airijos, Jungtinės Karalystės ar Ispanijos – iki Maroko, Čilės, Urugvajaus, Australijos, Naujosios Zelandijos. Lietuvių kalbos dienos rengiamos nuo 2016 metų, remiantis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nutarimu. Jas kasmet inicijuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).
Kaip primena Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė, šių dienų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. „Džiugu matyti, kad ši iniciatyva jau tapo tvirta tradicija, o lietuvių kalbos dvasia šiemet sklinda beveik 30-yje užsienio valstybių. Pradėdami jau antrąjį šios gražios iniciatyvos dešimtmetį, siekiame, kad ryšys su lietuvių kalba būtų perduodamas iš kartos į kartą, taip užtikrinant mūsų tautinio identiteto tęstinumą“, – teigia J. Šukevičienė.
Šiemet Lietuvių kalbos dienų sostinė – Rokiškis. Rokiškio rajono savivaldybės ir Juozo Keliuočio viešoji biblioteka, parengusi VLKK konkursą laimėjusią plačią ir bendruomenišką programą „Anys kalbes žodžiais“, kvietė kalbą ne tik saugoti, bet ir ja kurti, improvizuoti, siekė įtraukti jaunąją kartą. Iki kovo pabaigos Rokiškio mieste ir rajone būta gausu renginių, rokiškėnų programoje – teminės dienos, skirtos tarmėms, kūrybai, bendrystei, diskusijoms ir poezijai. „Rokiškis yra labai gražus šiaurės Lietuvos kraštas, kuriame telpa keturios Lietuvos: mūsų rajono, salos viename ežere ir aikštės formos atkartoja Lietuvos kontūrą“, – kviesdama atvykti į savo kraštą sako Rokiškio r. savivaldybės administracijos atstovė Aušra Linkevičienė ir tikina, kad Rokiškyje kiekvienas atvykęs ras ką pamatyti, išgirsti, o galbūt dėl ko ir nustebti. Be tradicinių sumanymų, čia suplanuota ir inovatyvių dalykų. Štai bibliotekos kieme iškilo lietuviškiems žodžiams įprasminti skirta instaliacija „Liežuvautojai“, sostinės atidarymo renginyje instaliaciją pristatė kūrybinė komanda – iš šio krašto kilęs skulptorius Rimvydas Pupelis ir AB Rokiškio mašinų gamyklos konstruktorius Rimantas Stanevičius (trečias iš grupės buvo gamyklos inžinierius Nerijus Baškevičius).
Prieš tai Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas ir VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė bibliotekoje iškilmingai pasirašė sostinės projekto įgyvendinimo susitarimą.
Sveikinimo žodžius šventės dalyviams tarė bibliotekos direktorė Daiva Vilkickienė ir iš šio krašto kilęs Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas. Šventines akimirkas dovanojo Rokiškio lopšelio-darželio „Varpelis“ ugdytiniai ir jų mokytojos Inga Čičinskienė bei Inga Šablinskienė, taip pat Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos kanklininkai su mokytoja Laima Bieliūniene.
Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje renginio svečiai apžiūrėjo ilgiausią kaligrafinį rankraštį lietuvių kalba – ant ištisinio kalkinio popieriaus rudu ir juodu rašalu perrašytą „Šv. Mato evangeliją“. Šį įspūdingą kūrinį Kamajuose (Rokiškio r.) gimęs dailininkas Jokūbas Zovė kūrė net aštuonerius metus, jis yra 18,2 m ilgio, 50 cm pločio. Pripažintas grafikas negalėjo dalyvauti šiame rankraščio pristatyme, todėl organizatoriams perdavė savo laišką, kurį viešai perskaitė projekto „Anys kalbes žodžiais“ iniciatorė ir vadovė Audronė Vainauskaitė.
Vėliau atidarytos senųjų lietuviškų kalendorių bei istorinių vadovėlių (iš prof. Liberto Klimkos privačios kolekcijos).
Atidarymo šventę užbaigė pasvalietis kanklininkas Lukas Simsonas ir jam pritarę R. Lymano muzikos mokyklos kanklininkai bei pasakotojai. Šiuo koncertu atkreiptas visuomenės dėmesys į minimus kanklių metus.
J. Keliuočio bibliotekos direktorė Daiva Vilkickienė teigia, kad ir pasibaigus sostinės renginiams „lietuvių kalbos įsiūbuotos bangos dar sūkuriuos iki metų pabaigos“, nes mieste bus daug literatūrinės gyvybės: vyks kūrybiniai konkursai, viešose vietose atsiras aukštaitiški posakiai, į bibliotekos kiemą vilios minėta instaliacija.
Lituanistinių mokyklų asociacija diasporai telkti jau ketvirtus metus išsirenka Mažąją lietuvių kalbos dienų sostinę. Šiemet ja skelbiamas Norvegijos vakaruose, netoli Bergeno esantis Osioiro (Osøyro) miestelis ir ten gyvuojanti lituanistinė mokykla „Rytmetys“. Tęsdama kelerių metų akciją „Lietuvių kalbos naktys“, kurios šūkis „Lietuvių kalba nemiega niekada!“, asociacija kartu su JAV lietuvių bendruomenės Švietimo taryba pakvietė skirtingose laiko juostose įsikūrusias mokyklas dalyvauti visą parą truksiančioje lietuvių kalbos pamokoje. Pamoka prasidėjo vasario 21 d. 12 val. (Lietuvos laiku) ir baigėsi vasario 22-osios vidudienį. Šią pamoką vedė mokytojai iš viso pasaulio – Graikijos, Čilės, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos ir kitų kraštų – įvairiausiomis temomis: sužinota ir apie studentų draugijas, ir dainuotos dainelės mažiesiems, su Graikijos kūrybine mokykla daryti eksperimentus, su Prancūzijos mokykla sužinota, kodėl žmogus žagsi, su Lietuvos šauliais kalbėta apie pilietiškumą, o su Vilniaus lietuvių namais – apie Čiurlionį. Lituanistinių mokyklų asociacijos vadovė Donata Simonaitienė sakė, kad pamoka buvusi atvira visiems. Kaip pasakoja Mažąja sostine išrinktos „Rytmečio“ mokyklos įkūrėja ir vadovė Nerija Cymermonienė, jų bendruomenė šiuos metus paskelbė knygų skaitymo metais: „Mums labai svarbu, kad vaikai ne tik kalbėtų, bet ir skaitytų lietuviškai, todėl labai svarbu išugdyti skaitymo įprotį.“ Taip gimė idėja pakviesti viso pasaulio lituanistines mokyklas priimti skaitymo iššūkį. Anot jos, svarbu, kad vaikai skaitymo džiaugsmu dalytųsi tarpusavyje. „Tam reikia pasiimti mėgstamą knygą, nufilmuoti trumpą vaizdo įrašą, kuriame papasakotum, ką skaitai tu, tada pasidalyti tuo įrašu mokyklos „Facebook“ paskyroje ir perduoti iššūkį kitam“, – pasakoja šios idėjos sumanytoja N. Cymermonienė.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė J. Šukevičienė akcentavo, kad lietuvių kalba yra galinga jėga, visų tautiečių širdis jungiantis elementas. „Lietuvių kalba mums yra pati gražiausia, bet ji pilna paslapčių, todėl turime nenustoti į jas gilintis, palaikyti vieni kitus, padrąsinti, įkvėpti ir čia, Lietuvoje, ir ypač diasporą užsienio šalyse mokytis lietuvių kalbos, kad ji gyvuotų ir stiprėtų“, – teigia Komiteto pirmininkė.
VLKK pirmininkę dr. V. Meiliūnaitę džiugina jau septintus metus Kalbos komisijos organizuojama Lietuvių kalbos dienų viktorina, kurioje dalyvavo per 120 tautiečių bendruomenių iš beveik trisdešimt užsienio valstybių, net iš Naujosios Zelandijos, Čilės, Urugvajaus. „Viktorinos tikslas – nebūtinai atsakyti į visus klausimus, bet susidomėti, pasižiūrėti, ko aš galbūt dar nežinau ar jau spėjau pamiršti, prisiminti ir užmegzti stipresnį ryšį su savo šaknimis, tokį stiprų, kad mes būtume Lietuva ne tik čia, įrėminti valstybės sienų, bet kad Lietuva iš tikrųjų būtų Pasaulio Lietuva“, – sako Kalbos komisijos vadovė.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informacija
„XXI amžius“, 2026 m. balandžio 3 d., nr. 13-14 (2674–2675)