Mažosios Lietuvos etnocidui atminti
Aldona Jakavonienė
VILNIUS. Spalio 16 dieną Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) organizuotas Mažosios Lietuvos gyventojų genocido 80-ųjų metinių minėjimas. Renginio pradžioje ir pabaigoje skambėjo Vilniaus kolegijos studentės Liepos Valeikienės atliekama dainuojamoji poezija.
Minėjimo dalyviams, prelegentams ir klausytojams sveikinimo žodį taręs LGGRTC Okupacinių režimų veiklos tyrimo ir viešinimo skyriaus vedėjas doc. dr. Artūras Grickevičius pabrėžė, kad „šis renginys svarbus, kad ir mažas, bet tvirtas žingsnis, įtvirtinant mūsų tautos atminty žinias apie tą genocidą ir karo nusikaltimus, kurie ištiko mūsų brolius ir seseris iš Mažosios Lietuvos, taip pat kitus tuo laiku nukentėjusius to krašto gyventojus“.
„Šiandien džiaugiamės ilgamečiu geranorišku bendradarbiavimu su visuomeninėmis organizacijomis ir ypač su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru. Prieš porą savaičių čia, šioje salėje, vyko tarptautinė konferencija „Didysis pasitraukimas iš Baltijos šalių: emigraciniai procesai Europoje 1944–1949 metais“, kurią galime laikyti ir savotiška Mažosios Lietuvos gyventojų genocido atminimo dienos minėjimo įžanga, suteikiančia jam platesnį istorinį ir geopolitinį kontekstą. Atmindami krašto tragediją, iš akių ir minčių turėtume neišleisti platesnio vaizdo ir iki šiol atsklindančių tų laikų neteisingumo atgarsių“, – pabrėžė Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Kęstutis Pulokas. Savo kalboje jis priminė sovietų padarytus nusikaltimus žmogiškumui, 1907 metų Hagos konvencijos nepaisymą, iškeldinant vokiečius iš Kaliningrado srities 1947 m. spalio 11 d. SSRS Ministrų Tarybos nutarimu. K. Pulokas paragino nepamiršti mūsų tautiečių ir kaimynų žudynių ir išvarymo, dėl kurių vietos žmonės neteko gyvybės, garbės, nuosavybės, Tėvynės. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas palinkėjo Lietuvos Respublikos atminties institucijoms toliau vykdyti tyrimus, rengti minėjimus ir konferencijas, skelbti publikacijas, šviesti visuomenę, puoselėti istorinę atmintį.
Pranešimus minėjimo metu skaitė LGGRTC, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijos atstovai.
LGGRTC direktoriaus dr. Arūno Bubnio pranešime „Sovietų nusikaltimai Rytprūsiuose ir Mažojoje Lietuvoje 1944–1948 metais“ daug dėmesio skirta nusikaltimams žmogiškumui, smurtui prieš civilius gyventojus, – moteris ir vaikus, taip pat Rytų Prūsijos teritorijos etninio valymo ypatumams atskleisti. Apibendrinant konstatuota, kad „Pasaulio visuomenei tylint, SSRS įvykdė Rytų Prūsijos etnocidą – iškeldino senuosius krašto gyventojus, pasisavino jų žemę ir nuosavybę, pakeitė geografinius vietovardžius, kolonizavo kraštą rusakalbiais atvežtiniais gyventojais.“
LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė, 2016 metais su kolegomis, parengusi parodą „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“, apkeliavusią Erfurtą, Berlyną, Potsdamą, Miuncheną, eksponuotą 2024 m. birželio 3–29 dienomis Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, skaitė pranešimą „Vaikas karo akivaizdoje: Rytų Prūsijos vaikų patirtys“. Prelegentė priminė apie šiais metais Lietuvos Respublikos Seimo priimtą nutarimą rugsėjo 14-ąją paskelbti Vilko vaikų atmintina diena ir akcentavo, kad karą laimėjusioms šalims visiškai nerūpėjo Rytų Prūsijos tūkstančių našlaičių vaikų likimai.
„Vilko vaikais“ buvo vadinami Rytų Prūsijos vaikai, kurie 1945–1949 metais pasiekė Lietuvos miestus ir kaimus. Šių vaikų patirtis išskirtinė. Jie matė, kaip į namus įsiveržę sovietų kariai prievartauja, kankina ir žudo jų seneles, motinas ir seseris, niokoja namus. Regėjo sovietų tankų traiškomas pabėgėlių kolonas, gatvėse gulinčius lavonus. Iš bado šie vaikai valgė šunis, kates, peles ir žiurkes. Dėl maisto gabalėlio jie galėjo nueiti dešimtis kilometrų ir be gailesčio kovoti tarpusavyje. Badas ir baimė buvo jų vaikystės palydovai“, – akcentavo R. Driaučiūnaitė.
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos garbės pirmininkas Vytautas Šilas, pranešime „Atminties keliu“, kalbėjo apie Mažosios Lietuvos reikšmę Lietuvos istorijoje, priminė sovietų propagandisto rašytojo Iljos Erenburgo žodžius, raginančius „sumindžioti fašistinį žvėrį jo urve“, sovietų 1944–1948 metais padarytus nusikaltimus prieš civilius Rytų Prūsijos gyventojus, jų iškeldinimą. Atkreipė dėmesį į daugkartinius Mažosios Lietuvos reikalų tarybos prašymus Mažosios Lietuvos genocido dieną paskelbti atmintina diena, kas buvo padaryta 2006 metais.
Vilniaus Žirmūnų gimnazijos istorijos mokytojas dr. Martynas Maniušis, kalbėjęs apie „Mažosios Lietuvos genocido temą mokyklinėje istorijos edukacijoje“, konstatavo, kad pastaroji tema mokykliniame istorijos naratyve yra pristatoma fragmentiškai, o daugeliu atvejų, apskritai palikta edukacinėse paraštėse. Apibendrindamas dr. M. Maniušis teigė, kad skirdami dėmesį šiai temai mokykloje „pagerbtume žuvusiųjų atminimą, augintume labiau pilietišką, kritiškai mąstančią jaunąją kartą.“
Renginiui baigiantis, jo vedėja LGGRTC vyriausioji istorikė dr. Sandra Grigaravičiūtė dėkojo dainuojamosios poezijos atlikėjai – Vilniaus kolegijos studentei Liepai Valeikienei, renginio organizatoriams – Okupacinių režimų veiklos tyrimo ir viešinimo skyriaus vedėjui dr. Artūrui Grickevičiui ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėjai Dovilei Lauraitienei.
Renginio metu eksponuota Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.
KAUNAS. Spalio 16 dieną Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų Vydūno (1868–1953) ir Martyno Jankaus (1858–1946) paminklinių biustų vyko Mažosios Lietuvos gyventojų genocido 80-ųjų metinių minėjimas. Visuomenininkų atstovai iš Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS), Lietuvos politinių kalinių bendrijos (LPKTB), Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS), XXVII knygos mėgėjų draugijos ir kitų organizacijų kartu su Kauno evangelikų liuteronų parapijos klebonu kun. Sauliumi Juozaičiu sukalbėjo maldą. Po to renginio dalyviai išsakė savo istorinės atminties žodžius apie Mažosios Lietuvos genocido atvejį ir sugiedojo giesmę „Lietuviais esame mes gimę“, kuri yra neoficialus Mažosios Lietuvos himnas.
Vėliau LPKTS salėje vykusioje atminimo popietėje, LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila, LPKTS valdybos narys Rimantas Ausmanas, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, Lietuvos universitetų moterų asociacijos prezidentė Dalia Poškienė, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrėjas ir Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengėjas, architektas, doc. dr. Martynas Purvinas su žmona Marija, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, lietuviškų ginklų kūrėjas, dim. kpt. Algirdas Petrusevičius, teol. lic. kun. Jonas Stankevičius, kun. Saulius Juozaitis, pirmasis Kauno rinktinės savanorių vadas ats. mjr. Vitalijus Edvardas Straleckas, žurnalistas ir šaulys, prof. Aleksandras Vitkus, visuomenininkas Sigitas Šamborskis, LŠS išeivijos šaulys ir istorikas Ernestas Lukoševičius bei kiti svečiai išsakė pamąstymus apie Mažosios Lietuvos genocidą, vykdytą 1944 metais ir jo įamžinimo reikalingumą ateities kartoms.
Renginį moderavo jo iniciatorius LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, visuomenininkas, socialinių mokslų (sociologijos) daktaras Raimundas Kaminskas.
Pastebėtina, kad 1944 m. sovietų armija užėmė Klaipėdos kraštą ir pradėjo etninį vietos gyventojų valymą. Iki 1944 m. Mažojoje Lietuvoje gyveno apie 2,6 mln. žmonių, per paskutinį Antrojo pasaulinio karo pusmetį gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 4 kartus. Didelė gyventojų dalis spėjo pasitraukti, tačiau per 300 tūkst. civilių gyventojų (iš jų apie 130 tūkst. lietuvių kilmės) buvo nužudyti. 1945 m. pabaigoje Karaliaučiaus krašte buvo likę tik apie 160 tūkst. vietos gyventojų. 2006 m. Lietuvos Respublikos Seimas spalio 16 d. paskelbė atmintina diena – Mažosios Lietuvos genocido diena.
Renginys užbaigtas maldos žodžiais.
Renginio dalyviai turėjo progos susipažinti su sovietų okupacinės valdžios Kaune leisto laikraščio „Tarybų Lietuva“ 1944 metų rinkiniu, kuriame yra įdomių pranešimų ir nuotraukų apie to meto Mažąją Lietuvą.
Raimundo KAMINSKO nuotraukos
„XXI amžius“, 2024 m. lapkričio 8 d., nr. 41–42 (2606–2607)