Muziejuje – pilietiškumo pamoka
LAZDIJAI. Spalio 9 dieną Laisvės kovų muziejuje vyko dokumentinio filmo „Antanas Lukša. Brolio pažadas“ pristatymas. Filmas skirtas Laisvės kovotojui, ilgamečiam Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) vadovui ir garbės pirmininkui, Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto broliui, Antanui Lukšai, 100-ųjų gimimo metinių proga. Filmą pristatė autorė ir režisierė, žurnalistė Rūta Sinkevičienė.
Muziejaus salėje eksponuota Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengta edukacinė-kilnojamoji paroda „Laikom frontą!“.
Parodą pristatė LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresnioji patarėja Aldona Jakavonienė. „… Laisvės nebus be pasiaukojimo. Juk tie, kurie vis dar trokšta valdyti pasaulį, nepasikeitė. Pasikeitė tik priemonės tikslui pasiekti. Štai kodėl mūsų tautos kova už atgimimą, už laisvę, dorą žmogų dar nebaigta...“, – ši citata iš parodos ir liudija apie Antano Lukšos ir jo bendraminčių nepailstamą kovą už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Renginio vedėja vyr. muziejininkė Jūratė Paciukonienė paminėjo, kad muziejuje vykstantis neeilinis renginys – tai ne tik filmo ir parodos pristatymas, bet ir pilietiškumo pamoka, į kurią atvyko Šeštokų vidurinės mokyklos ir Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos moksleiviai ir mokytojai. Ir renginio vedėja, ir viešnios pabrėžė, kad tai dokumentinis pasakojimas ne vien apie Antaną Lukšą – garsaus partizano Juozo Lukšos-Daumanto brolį, bet ir apie visos Lietuvos likimą. Filme yra daug iškalbingų faktų ir archyvinių kadrų: Antanas Lukša, kaip ir jo trys broliai Juozas, Jurgis ir Stasys, po 1940-ųjų okupacijos, kai visus vyrus vertė tarnauti sovietų armijoje, palaiminti Mamos, pasirinko rezistencijos kelią. Vadinasi, rinkosi ne tik patį pavojingiausią kovos būdą, bet ir gyvenimą miškuose, slėptuvėse, šaltyje, alkyje, nuolatiniame pavojuje...
Švedų žurnalistas, organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas, atvykęs į Lietuvą tyrinėti rezistencijos laikotarpio ir tapęs paramos Ukrainai organizatoriumi, filme pabrėžė, kaip pagalbos iš Vakarų laukė mūsų partizanai, taip dabar ginklų prašo kovojantys ukrainiečiai. Pokario kova su okupantu truko bemaž 10 metų, o kiek tęsis rusiškasis teroras Ukrainoje, jei jos nerems Vakarai? Filme yra unikalių kadrų ir apie tautos išdavikus – Juozą Markulį ir Nachmaną Dušanskį. Anuomet jie net buvo apdovanojami ir iš esmės išvengė atpildo. Antano Lukšos brolis Juozas demaskavo išdaviką, bet J. Markulis buvo skubiai išsiųstas į Leningradą, o grįžęs iki pat mirties 1987 metais buvo Vilniaus universiteto katedros vedėjas. Kitas veikėjas, turėjęs ilgametę NKVD smogiko patirtį, tardęs ir kankinęs partizanų vadus, taip pat ir Juozą Lukšą, 1989 metais ramiai pasitraukė į Izraelį, o šis atsisakė jį išduoti.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija
LGGRTC nuotraukos
„XXI amžius“, 2024 m. lapkričio 8 d., nr. 41–42 (2606–2607)