Mykolas Šaulys: tragiška sovietų agento gyvenimo istorija
Dr. Arūnas Bubnys
Mykolas Šaulys gimė 1910 m. rugsėjo 7 d. Radviliškyje, Felikso ir Onos Šaulių šeimoje. Baigęs pradžios ir vidurinę mokyklą, 1927 metais M. Šaulys išvyko į Italiją ir ten įstojo į Saleziečių vienuolyną.
1929 metais jis iš vienuolyno išstojo ir grįžo gyventi į Kauną. Čia baigė penktą Aukštesniosios komercijos mokyklos kursą, bet, motinai prašant, 1931 metais vėl išvyko į Italiją ir įstojo į Dominikonų vienuolyną. Ten baigęs gimnazijos paruošiamąją papildomą kursą italų kalba, 1932 metais įstojo į universiteto Filosofijos fakultetą, baigė trumpą filosofijos kursą, bet doktorato negavo, o 1934 m. rudenį vėl apleido vienuolyną ir grįžo į Lietuvą. Čia jis buvo priimtas dirbti į Italijos pasiuntinybę kanclerio pareigoms. Italijos pasiuntinybėje Kaune Šaulys dirbo iki 1940 m. rugpjūčio 24 d., kol sovietams okupavus Lietuvą, užsienio šalių ambasados Lietuvoje buvo likviduotos.
1940 m. birželio mėnesį M. Šaulį agento darbui užverbavo SSRS pasiuntinybės Kaune antrasis sekretorius. Yra žinoma, kad SSRS NKVD žvalgybos rezidentu Kaune tuo laikotarpiu buvo sovietų pasiuntinybės Kaune antrasis sekretorius valstybės saugumo vyresnysis leitenantas Semionas Ivanovičius Jermakovas („Makarov“). Jermakovo žinioje buvo gana efektyviai veikiantis šnipų tinklas. Vertingiausias sovietų agentas Lietuvoje tuo metu buvo Kauno apygardos kriminalinės policijos viršininkas Petras Vitulskis (K-3), kuris sovietų žvalgybai dirbo nuo 1924 metų. Jam buvo prieinami slapti Valstybės saugumo departamento dokumentai. Greičiausiai S. Jermakovas padiktavo Šauliui pasižadėjimo tekstą, kurią pastarasis pasirašė. M. Šaulys beveik kasdien susitikinėdavo su savo kuratoriumi iš sovietų pasiuntinybės ir teikdavo jam informaciją apie Italijos pasiuntinybės veiklą, perduodavo slaptai paimtus raportus apie politinę padėtį, šifruotų telegramų kopijas ir kitus dokumentus. Sovietų ambasada buvo patenkinta Šaulio agentūrine veikla. Prieš uždarant Italijos pasiuntinybę Kaune, Šaulys gavo užduotį po Italijos pasiuntinybės likvidavimo kartu su pasiuntiniu išvykti gyventi į Italiją ir toliau dirbti agento darbą prisidengiant italų fašistų draugu. Šauliui buvo suteiktas slapyvardis „Feliks“, kuriuo jis pasirašydavo savo agentūrinius pranešimus SSRS ambasadai Romoje ir už tai gaudavo pinigus. 1940 m. rugpjūčio 27 d. M. Šaulys atvyko į Romą kartu su Italijos pasiuntiniu Lietuvoje Angiolo Cassiniu ir Vatikano nuncijumi Luigi Centoza. Romoje Šaulys pagal sutartą formulę susitiko su NKVD tarnautoju Gorškovu, kuris dirbo sovietų ambasadoje. Jie susitikinėdavo du kartus per mėnesį sutartu laiku ir Šaulys teikdavo Gorškovui informaciją apie įvairius italų ir lietuvių asmenis, jų darbą, visuomenės nuotaikas ir t. t. Prasidėjus Vokietijos-SSRS karui, Šaulio ryšys su sovietų ambasada Romoje nutrūko. M. Šaulys 1941 m. vasario mėnesį įsidarbino Italijos Raudonojo Kryžiaus karo belaisvių įstaigoje skyriaus viršininku bei slapta dirbo Sovietų Sąjungos naudai.
Prie Romos artėjant amerikiečių ir anglų kariuomenei, 1944 m. sausio mėnesį M. Šaulys buvo paaukštintas pareigose ir iškeltas į Šiaurės Italiją organizuoti naują Raudonojo Kryžiaus karo belaisvių skyrių. M. Šaulys nuvyko į Sondrio apskrities Apricos miestą Lombardijoje ir ten dirbo iki 1944 m. gruodžio 29 d. Už komunistinį veikimą, B. Musolinio viešą įžeidimą ir už tai, kad du jo broliai Sovietų Sąjungoje buvo komunistai, M. Šaulys iš darbo buvo atleistas, o vėliau ir suimtas. Tarpininkaujant Italijos Raudonojo Kryžiaus viršininkui, M. Šaulys buvo paleistas į laisvę kaip nepamainomas tarnautojas. 1945 m. sausio 23 d. M. Šaulys Milane buvo antrą kartą suimtas už komunistinę veiklą ir pasodintas į kalėjimą. 1945 m. vasario 2 d. M. Šaulys buvo išsiųstas darbams į Vokietiją. 1945 m. vasario 6 d. jis pradėjo dirbti vertėju lėktuvų fabrike Kahla miestelyje, vidurinėje Tiuringijoje. M. Šaulys mokėjo septynias užsienio kalbas. 1945 m. balandžio 13 d. miestelį užėmė amerikiečių kariuomenė, birželio mėnesį ši sritis pateko į sovietų okupacinę zoną. M. Šaulys tuomet pradėjo dirbti vertėju Raudonosios armijos komendantūroje Rudolštadte. Iš Vokietijos M. Šaulys kartu su kitais repatriantais per Erfurtą ir Caithainą (Zeithein) išvyko į Lietuvą. Keliavo per Brestą, Baranovičius iki Vilniaus. 1945 m. spalio 27 d. atvyko į Kauną. Lapkričio 9 dieną Kaune, M. Šauliui vakare grįžtant namo, nežinomi asmenys jį užpuolė, sumušė ir apiplėšė: nurengė, iš švarko kišenės paėmė visus dokumentus bei pinigus. Lapkričio 12 dieną M. Šaulys nuvyko į Kauno NKVD skyrių norėdamas gauti vidaus pasą, ten jis pareigūno reikalavimu parašė savo autobiografiją. Naktį iš lapkričio 15-os į 16-ą į jo butą įsiveržė NKGB pareigūnai ir M. Šaulį išsivežė į saugumo kalėjimą. 1945 m. gruodžio 15 d. NKGB Kauno miesto viršininko pavaduotojas papulkininkis Pavelas Odincovas M. Šaulį paleido į laisvę. M. Šauliui keliauti po Lietuvą buvo reikalingas vidaus pasas ir jis 1945 m. gruodžio 17 d. rašytoje savo autobiografijoje pasižadėjo „būti geras Tarybų Sąjungos pilietis ir dirbti jos naudai“. MGB Kauno srities 2-ojo skyriaus viršininko pavaduotojas saugumo majoras Iljinovas tarnybiniame rašte savo viršininkui saugumo pulkininkui Nikolajui Filimonovui rašė, kad Šaulys buvo sovietiniu agentu ir sugrįžęs į Kauną, buto savininkei Barysienei prisipažinęs, kad nuo 1940 m. bendradarbiavo su sovietiniu saugumu.
1948 m. vasario 18 d. M. Šaulys nusižudė. Savižudybės motyvai ir aplinkybės nežinomi. Galima tik spėlioti. Galbūt Šaulys tapo nereikalingu sovietiniam saugumui ir sistemai, galbūt jis neturėjo darbo ir normalaus pragyvenimo šaltinio? Galbūt jį graužė sąžinė dėl išdavikiškos veiklos ir tarnavimo okupacinio režimo represiniam aparatui? Vis dėlto vaikystėje ir jaunystėje jis buvo katalikiškai auklėjamas, tikėjimas kurį laiką jam buvo labai svarbus dalykas, tai rodo jo stojimas į Saleziečių ir Dominikonų vienuolynus. Okupaciniai totalitariniai režimai sulaužė milijonų žmonių gyvenimus. Kitomis sąlygomis M. Šaulys (1910-1948) būtų nugyvenęs pilnavertį ir prasmingą gyvenimą.
„XXI amžius“, 2024 m. lapkričio 22 d., nr. 43–44 (2608–2609)