Naujas atminimo ženklas žuvusiems partizanams
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Lapkričio 23 dieną prasmingai paminėta Lietuvos kariuomenės diena. Šakių rajone, Endrikių kaime, buvo pašventintas naujai pastatytas atminimo ženklas žuvusiems partizanams, žygiuota partizanų keliais. Šio renginio sumanytojai – Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės Kudirkos Naumiesčio 410-osios šaulių kuopa ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šakių filialas.
Nužygiavo 10 kilometrų
Iškritus sniegui, jau žiemišką lapkričio 23-osios rytą, Šakių rajono šauliai, tarp jų ir jaunųjų šaulių būrelių moksleiviai iš Šakių, Kudirkos Naumiesčio, Gelgaudiškio, Pilviškių mokyklų, išsirengė iš Endrikių kaimo į beveik dešimties kilometrų žygį aplankant partizanų žūties vietas. Žygio vedlys buvo Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės Kudirkos Naumiesčio 410-os šaulių kuopos vadas, pagrindinis šio renginio organizatorius Antanas Varankovas. Apie šiose vietose kovojusius ir žuvusius partizanus pasakojo kartu žygiavęs Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus muziejininkas Giedrius Bagdonas.
Naujas atminimo ženklas
Apie pietus žygeiviai sugrįžo į Endrikių kaimą, kur greta kelio Šakiai–Slavikai dar vasarą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai pastatė atminimo ženklą 1951 m. vasario 2 d. šio kaimo apylinkėse žuvusiems Tauro apygardos vadui Viktorui Vitkauskui-Karijotui bei šios apygardos Žalgirio rinktinės štabo ūkio skyriaus viršininkui Pranui Kazimierui Basčiui-Dūmui ir Žalgirio rinktinės Vasario 16-osios Tėvūnijos partizanams: Tėvūnijos vadui Pranui Rudmickui-Uosiui, I grandies vadui Vytautui Anicetui Pažereckui-Mindaugui bei Jonui Račiukaičiui-Jonui.
Kaip renginio pradžioje priminė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šakių filialo pirmininkė Irena Haase, 1918 metų vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, o tų pačių metų lapkričio 23 dieną sukurta Lietuvos kariuomenė, išleistas pirmasis įsakymas kurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Sukurta Lietuvos kariuomenė jau po kelių mėnesių stojo į pirmuosius mūšius už šalies nepriklausomybę.
„Šiandien žygiavome ir susirinkome čia pagerbti tų, kurie paaukojo savo gyvybes už Lietuvos laisvę. Šiandien prisimename partizanus, kurių drąsa ir pasiaukojimas mums dovanojo šį nepriklausomybės džiaugsmą. Jie kovojo dėl mūsų ateities, ir mes niekada neturime pamiršti jų pasiaukojimo“, – kalbėjo I. Haase ir visus pakvietė sugiedoti Lietuvos himną, o atminimo ženklą pašventinti – Sintautų ir Slavikų parapijų kleboną kun. Romą Budrevičių.
Po pašventinimo nuskambėjo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių iššautos salvės žuvusiems partizanams, susirinkusieji prie naujai iškilusio atminties ženklo padėjo gėlių, uždegė žvakutes.
Amžina pagarba žuvusiems
A. Varankovas pabrėžė, kad pokaryje partizaninis pasipriešinimas truko dešimtmetį ir tai buvo krauju aplaistyti metai.
„Jauni vyrai ir moterys vaikščiojo tokiu šaltu oru kaip šiandien. Ir sušlapę, ir nevalgę, po keliasdešimt kilometrų per dieną ir kaip žvėrys vaikomi. Šiandien dėkoju visiems, kurie aukojot savo laiką žygiui, šiam renginiui. O tiems, kurie nepabūgo okupanto ir paaukojo savo gyvybes, – amžina pagarba, – kalbėjo A. Varankovas. – Sveikinu čia esančius 1990-ųjų, pirmuosius savanorius, vyrus tiek iš Šakių, Kudirkos Naumiesčio, su kariuomenės diena. Dievas duos, gal nereikės kariauti.“
Apie partizanų kovas Endrikiuose pasakojęs tremtinys Antanas Bajerčius, kurio iniciatyva ir atsirado šis atminimo ženklas, pirmiausiai dėkojo jauniesiems šauliams už ryžtą ir ištvermę dalyvaujant renginyje.
„Aš mačiau partizanus ir gyvus, ir pamestus ant grindinio. Mačiau, kaip buvo su jais elgiamasi“, – kalbėjo A. Bajerčius, pridurdamas, kad prireikė teikti kelis prašymus Genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir net šešerių metų, kad šis atminimo ženklas atsirastų.
„Šitų vyrų žūties priežastis – vieno iš jų artimo šeimos nario išdavystė. Perdislokuojant apygardos štabą į naują vietą, važiuojant pro Endrikių kaimą, partizanai pakliuvo į pasalą. Jie traukėsi netoliese esančio miškelio link. Kol vyrai pasiekė mišką, nuo priešo ugnies visi žuvo, – pasakojo A. Bajerčius. – Manau, žuvusieji vyrai nusipelnė pačios didžiausios mūsų pagarbos, nes jeigu ne jų ryžtas, kantrybė ir kovinė dvasia – nebūtų buvę nei Kovo11-osios ir būtume buvę „nepriklausomų“ valstybių sandraugoje.“
Šakių savivaldybės tarybos narys Edgaras Pilypaitis kvietė „išmokti skaityti istoriją ir laiko ženklus“.
„Mes paliekame Jums savo mirtis. Suteikite joms reikšmę. Buvome jauni, jie sako. Mirėme; prisiminkite mus“, – pacituodamas Archibald MacLeish eilėraštį apie mirusius karius renginį užbaigė G. Bagdonas.
Renginio dalyvius pasivaišinti kareiviška koše pakvietė Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyrius.
Šakių rajonas
Autorės nuotraukos
„Abipus Nemuno“, 2024 m. gruodžio 6 d., nr. 23 (224)