Visi straipsniai

Meldžiamės, o ar dirbame?

Paskaičius redaktoriaus straipsnį apie „XXI amžiaus“ padėtį („XXI amžius“, nr. 7-8), susidaro įspūdis, kad ji šiek tiek panaši į „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidimą sovietiniais metais. Skirtumas tik tas, kad už „XXI amžiaus“ leidimą kol kas dar į kalėjimą nesodina, nors jis jau ir beveik pogrindinis.

Nustebau, kad iš daugiau kaip 600 Lietuvos kunigų ir vyskupų, šį laikraštį prenumeruoja tik 10 kunigų (neskaitant tų, kurie jį platina) ir 2 vyskupai. Nejaugi jiems neįdomus bažnytinis, kultūrinis, politinis gyvenimas, kuris aprašomas „XXI amžiuje“?

Paroda dailininko šimtmečiui paminėti

Regimantas Pilkauskas

Birželio 11 dieną sukako 100 metų nuo tapytojo Adolio Jono Krišto­paičio gimimo. Jis gimė Balanėliuose, Vaškų vls., 1951 metais baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, įvairiose įstaigose dirbo dailininku apipavidalintoju, buvo Kauno dailės kombinato dailininkas.

Sekminės prie Rementiškių dvaro

Istorijos vingiai

Birutė NENĖNIENĖ

SŪDAVA. Per Sekmines sūdaviečiai šventė Sūdaviečių etnokultūros asociacijos įkūrimo 20-metį ir teigė, kad aplinkui Sekminių niekas nešvenčia taip kaip jie… Jeigu Gražiškių krašte nusistovėjusi tradicija Šyvio šokdinimas, tai Sūdavoje – Sekminių šventimas… Nuo ankstyviausių paryčių grupė entuziastų (jų siela ir vedlys Kęstutis Nikliauza) lanko visus aplinkinių kaimų gyventojus, su muzika pažadina kviesdami į šventę.

Įamžino žydų gelbėtojus ir tremtinių globėjus

Atmintis 

Raimundas KAMINSKAS

KAUNAS. Birželio 2 dieną Žemaičių gatvėje, ant 10-ojo namo, kuriame yra memorialinis Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės butas ir kuriame iki šiol gyvena Čiurlionių šeimos ainiai, atidengta  atminimo lenta (autorius – skulptorius Gediminas Pašvenskas) žydų gelbėtojams, Pasaulio tautų teisuoliams rašytojoms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žmonai Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei (1886-­1958), jų dukrai Danutei Čiurlionytei-Zubovienei (1910-1995) bei jos vyrui architektui Vladimirui Zubovui (1909-2007) atminti.

Kauno geto žydai Štuthofo koncentracijos stovykloje

Istorijos vingiai

Dr. Arūnas Bubnys

Štuthofo (Stutthof) koncentracijos stovykla – viena žiauriausių hitlerinių koncentracijos stovyklų. Apie ją žinome iš šiame „mirties fabrike“ kalėjusių žmonių knygų1, atsiminimų publikacijų, plačiajai visuomenei skirtų istorikų straipsnių2.

Prisiminkime 

Atmintis

1950 06 04 Čikagoje mirė Kazys Grinius. 1893 m. baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. 1914–1919 m. su šeima gyveno Rusijoje. 1919 m. grįžo į Lietuvą. Buvo  Steigiamojo, I, II, III Seimų narys. VI ministrų kabineto (1920 06 19–1922 02 02) ministras pirmininkas, Lietuvos Respublikos prezidentas (1926 06 07–­1926 12 17). 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gimė 1866 12 17 Selemos Būdos k., Marijampolės ap.

„Ar visą padariau, ką Dievas norėjo…“

Atmintis 

Lidija Veličkaitė

Monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17) 100-ųjų gimimo metinių minėjimas balandžio 15 dieną prasidėjo Lietuvos Respublikos (LR) Seime, jam skirtos parodos atidarymu Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje.

Birželyje prieš 80 metų prasidėjo Lietuvos okupacija

Istorijos vingiai

1940 06 02 Lietuvos UR ministras Juozas Urbšys įpareigojo  Stasį Lozoraitį  eiti Lietuvos diplomatinio šefo pareigas jei Lietuvą ištiktų katastrofa.

1940 06 04 praėjus keturioms dienoms po perduoto Pozdniakovui  siūlymo (05 30), kad į Maskvą vyks Lietuvos užsienio reikalų ministras J. Urbšys, gauta iš LR pasiuntinio Maskvoje dr. Natkaus telegrama, kad V. Molotovas nori kalbėtis ne su ministru Urbšiu, o su  Lietuvos Respublikos Mi­nis­tru pirmininku Merkiu.