MARIJAMPOLĖ. Lapkričio 12 dieną Marijampolės krašto Prezidento Kazio Griniaus muziejuje vyko renginys, pasakojantis ir liudijantis apie skaudžias Lietuvių patirtis Štuthofe. Renginio metu buvo pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio knyga „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ ir atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus paroda „Dievų miške. 46 lietuvių inteligentų grupė Štuthofo koncentracijos stovykloje“.
2023 m. buvo minimos 46 lietuvių inteligentų įkalinimo Štuthofo koncentracijos stovykloje 80-osios metinės. Praėjusiais metais skaitytojus pasiekė LGGRTC dr. A. Bubnio knyga „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 m.“ – pirmoji, kurioje dokumentaliai ir išsamiai pateikiamos žinios apie kalėjusius lietuvius.
Prieš 195-erius metus, lapkričio 9 dieną, Plėgų kaime, Lukšių vlsč. (dab. Šakių r.), gimė kunigas, religinių raštų leidėjas, knygnešys Martynas Sederevičius (1829 11 09–1858 11 27–1907 03 07). Džiugu, kad krašto šviesuolis neužmirštas tėviškėje – Lukšiuose bei jo klebonavimo ir palaidojimo vietoje – Sudarge (Šakių r.).
Dievo apreikšta monoteistinė religija, suformuota Mozės nuostatais, yra žydų kultūros pagrindas. Tad kokios formos ir elementai yra būdingi judėjų kultūrai? Aptarkime tai, pradėdami nuo kultūros sąvokos.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė lapkričio 29-ąją, penktadienį, tradiciškai sukvietė į Advento pradžios Nacionalinius maldos pusryčius, kurių tema šiemet – „Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė“. Prezidentas Gitanas Nausėda prieš penkerius metus atgaivino Maldos pusryčių…
Advento laiko įprasminimui trūktų esminio dalyko, jei neturėtume šv. Jono Krikštytojo. Kas kitas, be Kristaus, įtaigiau kvietė žmones radikaliai atsiversti, kad pasikeistų jų likimai, jei ne tas dvasios karžygys, kuris, gyvendamas dykumoje, pasikliovė vien Dievo malone; dvasia tapo tvirtas kaip uola ir subtiliai jautrus net mažam Dvasios vėjo dvelkimui…
Lapkričio 29 dieną Kaune, Šv. Jurgio konvente, įvyko tradicinis „Bažnyčios kronikos“ fondo organizuotas katalikiškos žiniasklaidos darbuotojų susitikimas. Žiniasklaidininkų susitikimą pradėjo fondo valdybos pirmininkas vysk. Algirdas Jurevičius. Pirmoji susitikimo dalis buvo skirta praktiniam seminarui apie konstruktyvią žurnalistiką „Kaip skelbti Evangeliją skaitmeniniame…
2023-ieji Lietuvos Seimo buvo paskelbti Šventojo Juozapato metais. Vienas baigiamųjų renginių, į kurį buvo pakviesta ir šio straipsnio autorė, vyko Romoje.
Bažnyčia sveikina išrinktąjį JAV prezidentą Donaldą Trampą ir linki jam išminties
Mindaugas BUIKA
Akivaizdus katalikų palaikymas
Galingiausios mūsų planetos valstybės, Jungtinių Amerikos Valstijų, prezidento rinkimai, turintys didelę tarptautinę reikšmę, sukėlė platų atgarsį ir katalikų bendruomenėje.
Naujasis ukrainiečių kardinolas ir Popiežiaus pastabos
Mindaugas BUIKA
Džiaugsmas Ukrainiečių Bažnyčiai
Popiežius Pranciškus, likdamas ištikimas savo nuostatai skatinti periferijoje tarnystę atliekančius jaunus ir gabius ganytojus misionierius, kardinolu paskyrė tolimoje Australijoje besidarbuojantį 44 metų Ukrainiečių Rytų (Graikų) Apeigų Katalikų Bažnyčios vyskupą Mykolą Byčioką, priklausantį Redemptoristų vienuolijai.
Kai šiemet ankstyvam pavasariui prašvitus Vilkaviškyje prie Vaikų ir jaunimo centro pirmąkart didžiulėje pievoje sužydo narcizai, jų sodriu geltoniu besigrožintys praeiviai dar nelabai įsivaizdavo, kaip ir kur, kokia čia turėtų įsikomponuoti skulptūra… pasaulinio lygio balerinai Soniai Gaskel?
Žemaičių Kalvarijoje vyko ypatinga šventė – sukako 380 metų, kai čia įsteigta pirmoji mokykla. Ta proga įstaigą ir visus gyventojus pasveikino Plungės rajono savivaldybės vicemeras Žydrūnas Purauskis.
Esami ir buvę mokyklos mokiniai, mokytojai, darbuotojai šventę pradėjo šv. Mišiomis Žemaičių Kalvarijos šventovėje. Šv. Mišias aukojo buvęs parapijos klebonas kan. Andriejus Sabaliauskas. Po pamaldų visi buvo kviečiami prie mokyklos bendrai nuotraukai.
Tyrimai Europoje ir JAV rodo, kad net 50 % jaunųjų mokytojų potencialiai gali palikti mokyklą per pirmuosius 3-5 darbo metus, o joje dirbančių pedagogų amžius kritiškai didėja. Pavyzdžiui, Danijoje nemažai kvalifikuotų mokytojų palieka valstybines mokyklas: praėjus penkeriems metams po studijų baigimo tik 6 iš dešimties dirba valstybinių mokyklų sektoriuje.
