MERKINĖ. Miškelyje tarp Kryžių kalnelio, kur sovietų pakalikai užkasinėdavo nukankintus partizanus, ir miestelio kapinaičių, archeologai atkasė neįtikėtiną radinį – net penkių laisvės kovotojų palaikus. Šią teritoriją jie kasinėjo dar vasarą, kur pagal liudininkų pasakojimus, turėjo būti užkasti vienas ar du partizanai, ir vieną po kito atkasė net trejus palaikus.
DRUSKININKAI. Spalio 5 dieną Vytauto gatvėje, minint Tarptautinę mokytojų dieną, atidengtas atminimo ženklas „Krėslas–kėdė“, sukurtas pagal autentišką artefaktą (skulptorius prof. Alfonsas Vaura), politiniam kaliniui, vertėjui Antanui Dambrauskui (1911–1995). Renginyje dalyvavo A. Dambrausko artimieji, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) atstovai, Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos atstovai, VDU dėstytojai, mokytojai, bendruomenininkai, miestiečiai bei svečiai.
Dar liepos 24 dieną Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) vyko paskaita apie istorinę asmenybę – paskutinės tarpukario Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidaus reikalų ministrą brigados generolą Kazimierą Skučą (1894–1941).
Renginyje dalyvavo VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas, pasieniečių bendruomenės nariai, didelė dalis iš skirtingų Lietuvos miestų prisijungę ir nuotoliu, Pasieniečių klubo nariai.
Spalio 3 dieną sukako 70 metų kai klierikas Alfonsas Svarinskas buvo įšventintas kunigu. Šventimus kun. Alfonsas Svarinskas gavo iš vyskupo Pranciškaus Ramanausko rankų Abezės lageryje, kuriame abu kalėjo. Monsinjoras yra vienintelis Lietuvos kunigas slapta gavęs kunigystės šventimus Rusijos kalėjime. Apie šiuos šventimus Mons. Alfonsas savo atsiminimuose yra rašęs: „Nepataisomasis“ I dalis, p. 133–137 (nuoroda: https://partizanai.org/failai/pdf/Svarinskas-atsiminimai.pdf)
Minint prieš 80 metų Vilniuje, NKGB vidaus kalėjime pradėtas vykdyti mirties bausmes, per kurias 1944–1947-aisiais sovietų pakalikai čia nužudė beveik aštuonis šimtus asmenų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse visą savaitę vyko prasmingi atminties renginiai.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) darbuotojai sostinės gyventojus ir svečius pakvietė į iškilmingą renginį, kuris buvo skirtas paskutiniems Tuskulėnų dvaro valdytojams, Pasaulio tautų teisuoliams Antonovičiams atminti ir pagerbti.
KAUNAS. Rugsėjo 19 dieną Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje vyko vakaras Pasaulio tautų teisuolei Onai Šimaitei atminti. Renginyje dalyvavo knygos „Nepadariusi tautai gėdos. Onos Šimaitės gyvenimo fragmentai“ autorius, jos gyvenimo ir rašytinių šaltinių tyrinėtojas Rimantas Stankevičius.
Tikėjimo mokymo dikasterija, gavusi Popiežiaus leidimą, paskelbė dekretą dėl Medžiugorjės, kuriuo, nors nepatvirtinamas regėjimų tikrumas, pripažįstama, kad Medžiugorjės Taikos Karalienės parapijoje-šventovėje tikintieji sulaukia gausių dvasinių vaisių ir dėl to toje vietoje leidžiamas viešasis kultas. Dekretas rugsėjo 19-osios rytą pristatytas Vatikano spaudos salėje.
ROKIŠKIS. Švenčiant 525-ąjį miesto gimtadienį, Nepriklausomybės aikštėje atidengtas jo kūrėjams, mecenatams, grafams Tyzenhauzams skirtas paminklas. Jį pašventino Rokiškio dekanas ir klebonas kun. Eimantas Novikas. Grafų Tyzenhauzų atminimą įamžino Rokiškio rajono savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi „Architektūros linijos“ komanda – architektas Gintaras…
PLOKŠČIAI. Skambant „Bunda jau Baltija“, stovėdami susikabinę rankomis, į Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro (MDC) Plokščių skyrių plokštiečiai ir svečiai atvyko ne tik paminėti Baltijos kelio (Juodojo kaspino) dieną, bet ir poetę kraštietę Mariją Skulsčienę. Be abejo, kiekvienam šmėstelėjo mintis, kas vyko…
Nuo 2008 metų tradiciškai organizuojamame Poezijos rudenėlyje Kurynės parke (Juškakaimių k., Slavikų sen., Šakių r.) penktadienio vakaras buvo unikalus, nes skirtas išskirtinei asmenybei – parko įkūrėjo, technikos mokslų daktaro, kraštotyrininko, vertėjo iš Juškakaimių, Slavikų vlsč. Zigmo Naujokaičio gimimo 95-mečiui paminėti. Jo nuopelnai, sumanumas ir žvilgsnio platybė apie Lietuvą ir jos augmeniją atveria pasauliui mūsų gamtos lobius.