Iš Opšrūtų, kaimo, esančio tarp Vilkaviškio ir Pilviškių, dauguma vienkiemių nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio perkelti į gyvenvietę. Nuo gyvenvietės vienas keliukas, nutiestas vakarų pusėn per plynus laukus nuveda prie Mažučių šaltinėlio ir koplytėlės, o pakeliui prie kryžkelės nuo seniausių laikų stovi senosios vokiečių kapinaitės.
Lapkričio 2 dieną Šakių rajone tradiciškai susiburta į akciją „Uždek žvakutę Zanavykijos krašto partizanams“, kurios metu lankytos Laisvės kovotojų žūties vietos, tvarkomi jų kapai ir uždegtos pagarbos žvakutės. Už laisvę žuvusiųjų, žymių krašto žmonių kapai, kaimų kapinaitės buvo tvarkomos ir įvairiose rajono seniūnijose.
Artėjant Visų šventųjų dienai ir Vėlinėms lankome ir tvarkome kapus. Juos lankant kartais tenka nuvažiuoti daug kilometrų, nes artimieji ir giminės dažnai būna palaidoti skirtingose Lietuvos vietose. Prieš pora savaičių teko aplankyti giminių kapus Rumšiškių kapinėse. Atkreipiau dėmesį į kalinių kapų sektorių. Vaizdas pasirodė liūdnokas. Pravieniškių kalėjime mirę ar nusižudę kaliniai, kurių neatsiima artimieji, būna palaidoti už valstybės lėšas. Dažniausiai be kunigo apeigų, galbūt net nežinant, ar tas kalinys buvo katalikas, stačiatikis, liuteronas, musulmonas ar netikintis. Prie kapo stovi kryžius su vardu, pavarde ir gimimo bei mirties metais. Dalis kryžių supuvę, nuvirtę, o kai kur – jau tik apžėlę kauburėliai…
Spalio 16 dieną Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kreipėsi į kultūros, švietimo ir socialinės apsaugos valdžios institucijas, savivaldybių kultūros ir švietimo skyrius, nevyriausybines organizacijas, atkreipdama dėmesį į Lietuvoje senuosius Vėlinių papročius vis labiau užgožiančio šiurpaus Helovyno neigiamą įtaką vaikams ir jaunimui, taip pat į prieštaravimą mūsų šalyje galiojančiam Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymui. EKGT siūlo alternatyvą – Gerumo, atminties ir bendrystės akciją artėjant Vėlinėms, į šią akciją kviečia įsitraukti visus, ypač vaikus ir jaunimą.
Rugsėjo 8-15 dienomis Lotynų Amerikoje, Ekvadore, vyko Tarptautinis eucharistinis kongresas. Jame dalyvavo keli atstovai iš Lietuvos, o tarp jų buvo ir Vilkaviškio vyskupas Rimantas NORVILA. Gerbiamas ekscelencija sutiko papasakoti apie šį renginį ir atsakyti į kelis „XXI amžiaus“ klausimus.
Dabartinėje gausių konfliktų ir karų epochoje popiežiui Pranciškui ir visai Katalikų Bažnyčiai nuolat meldžiant Dievo Motinos užtarimo, kad planetoje būtų atkurta tvirta taika, Tikėjimo mokymo dikasterija paskelbė dokumentą „Taikos karalienė“ apie šį titulą turinčios Švč. Mergelės Marijos manomus apsireiškimus Bosnijos ir Hercegovinos vietovėje Medžiugorjėje.
1924 10 27 Klaipėdos krašto pirmuoju gubernatoriumi paskirtas Jonas Polovinskas-Budrys, vienas pagrindinių asmenybių siekiant įtvirtinti Klaipėdos krašte Lietuvos Respublikos suverenitetą.
1939 10 27 pasirašytas Lietuvos ir Sovietų Sąjungos susitarimas dėl sienos. Vilnius perduodamas Lietuvai, bet kartu Lietuvoje įkuriamos „raudonosios bazės“. Lietuvos kariuomenės I-ojo pėstininkų Gedimino pulko pagrindu sudaryta Vilniaus rinktinė, vadovaujama brigados generolo V. Vitkausko, suskirstyta į keturias voras, 9 val. sutelkta prie demarkacijos linijos skyrusią Lietuvą nuo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto. Perpjovus užkardos pertvarą, sudeginamos demarkacijos linijos gairės, rinktinės vadas davė komandą: „Į Vilnių marš“. Prasidėjo žygis į Vilnių. Per karinę radijo stotį iš čia transliuotas reportažas. Iki smulkmenų numatytos žygio detalės, paruoštas tikslus iškilmingo vėliavos iškėlimo Gedimino kalne ceremonialas.
KAUNAS. Rugsėjo 5 dieną Kristaus Prisikėlimo Bazilikoje paminėtas antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, ilgametis „Vatikano radijo“ lietuvių redakcijos vadovas, kovotojas už religijos laisvę Lietuvoje, mons. Vytautas Kazlauskas (1919 09 05– 1944 04 05–2008 09 26). Tą dieną sukako 105 metai nuo jo gimimo. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas kun. teol. lic. Kęstutis Rugevičius kartu su kan., teol. lic. doc. dr. Robertu Pukeniu.
Jonas Boruta gimė 1944 m. spalio 11 d. Kaune. Jo tėvas Jonas Boruta (1915–1996), Kauno VDU profesorius, inžinierius mechanikas, priklausė pokario rezistencinei organizacijai Bendrojo Demokratinio Pasipriešinimo Sąjūdžio (BDPS) prezidiumui ir 1948 metais buvo nuteistas 25 metams lagerio. Mama Zinaida Daukšaitė-Borutienė – gydytoja stomatologė.
Penkias dienas netoli Kruonio esančiame Zauliškių kaime kaukšėjo akmens kaltai ir kvepėjo virinamu metalu – po šiltu šiųmetinio rugsėjo dangumi čia vyko pirmasis mūsų rajono istorijoje skulptorių pleneras „Kaišiadorių istorijos akcentai“, kurio kūrybos vaisiai puošia Kaišiadorių erdves ir yra tapę visų mūsų turtu ir džiaugsmu.
Kas važiuoja nuo Marijampolės Kybartų link per Alvito gyvenvietę pamažintu greičiu už Širvintos upelio dešinėje pusėje tolėliau virš medžių pamato naujosios bažnyčios iškilusį kryžių. Bet nuo dabar įkalnėje prie pat kelio pastebės gražų suolelį.