TELŠIAI. Kasmet artėjant Angelų sargų dienai Lietuvos policija rengia Policijos ir visuomenės šventę, kuri šiemet įvyko rugsėjo 28 dieną Telšiuose. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Katedroje, kurioms vadovavo Šiaulių vyskupas koadjutorius Darius Trijonis, koncelebravo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius bei iš įvairių komisariatų atvykę policijos kapelionai. Pamaldose dalyvavo Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, komisariatų vadovai, teisėsaugos institucijų atstovai, policijos veteranai bei užsienio svečiai. Pamaldose giedojo Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios choras, kuriam pritarė Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras.
Artėja labai svarbus įvykis mūsų Tėvynėje – rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Būdami nepriklausomos demokratinės respublikos piliečiai, kuriame valstybę ir dalyvaujame jos valdyme per demokratiškai išrinktus atstovus. Kiekvieno iš mūsų konstitucinė teisė ir pareiga domėtis savo valstybės reikalais bei aktyviai dalyvauti Seimo rinkimuose. Valstybės valdymas – tai rūpinimasis bendruoju gėriu nepamirštant krikščioniškos artimo meilės, kuria atsiliepiame į Kūrėjo mums dovanoto krašto puoselėjimą. Tai yra visų mūsų atsakomybė protėviams, broliams ir seserims, kurie ilgose Lietuvos laisvės kovose patyrė daug kančios ir net atidavė savo gyvybę.
SASNAVA. Rugsėjo 15-ąją susirinkusius į titulinius Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus ir parapijos (Vilkaviškio vyskupija, Marijampolės dekanatas) įkūrimo 120 metų paminėjimą dar prieš Eucharistijos šventimą pasveikino klebonas kun. Linas Baltrušaitis ir padėkojo žmonėms už suorganizuotą pasiruošimo šventei talką, nupintais vainikais išpuoštą bažnyčios fasadą, rudeniškai spalvingas puokštes prie altoriaus, choristams – už giesmes…
Vienas poetas yra pasakęs: „Šėtonas sudreba pamatęs, kaip silpniausias iš šventųjų atsiklaupia prieš Kristų.“ Šio sekmadienio Evangelijos pradžia – daug žadanti. Iš pažiūros galėjo atrodyti, jog, kai kartą vienas jaunuolis pribėgęs prie Kristaus, puolė prieš Jį ant kelių ir klausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ (Mk 10, 17), atrodė, jog jis yra pilnas atsidavimo ir troškimo daryti viską, ką tik palieps Viešpats.
Pranešimas skaitytas 2024 m. rugsėjo 6 d. Šiluvoje rengtoje konferencijoje „Visuomenė be dorybių – grėsmė nacionaliniam saugumui: Šiluvos deklaraciją apmąstant
Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas
Popiežius Pranciškus savo pasisakymuose ir dokumentuose ne kartą yra užsiminęs apie gender ideologiją ir neigiamas jos pasekmes šiandienos pasaulyje. Posinodiniame apaštališkajame paraginime Amoris Laetitia apie meilę šeimoje rašo: „<…>iššūkį kelia įvairios formos ideologijos, paprastai vadinamos gender. Jos „neigia vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei abipusiškumą.
Spalio 6 dieną, sekmadienio vidudienio maldos susitikime, popiežius Pranciškus paskelbė, jog skiria 21 naują kardinolą. Tarp jų – iš Biržų kilęs arkivyskupas Rolandas Makrickas, Švč. Mergelės Marijos Didžiosios Bazilikos arkikunigas koadjutorius. Jam sausio 31 dieną sukako 52 metai, o kunigu…
MERKINĖ. Miškelyje tarp Kryžių kalnelio, kur sovietų pakalikai užkasinėdavo nukankintus partizanus, ir miestelio kapinaičių, archeologai atkasė neįtikėtiną radinį – net penkių laisvės kovotojų palaikus. Šią teritoriją jie kasinėjo dar vasarą, kur pagal liudininkų pasakojimus, turėjo būti užkasti vienas ar du partizanai, ir vieną po kito atkasė net trejus palaikus.
1914 10 11 Rolių k., Lazdijų r., netoli Šeštokų, gimė Juozas Marčiukonis, kunigas, poetas. Kunigu įšventintas 1937 06 13. 1937–1939 m. buvo Simno parapijos vikaras, kai klebonavo kun. Vincentas Šeškevičius, pradinių mokyklų kapelionas. 1939 m. išleido savo eilėraščių knygelę „Su širdim“ („Su širdim atėjau į šią žemę,/ su širdim jos klajoju keliais,/ be širdies čia taip liūdna, aptemę,/ su širdim mano gyvenimo saulė nusileis“). Pagrindinė Eilėraščių tema – tėvynės laisvė, kova už ją, mirties nuojauta. Nuo 1940 m. dirbo Seirijuose, Šeštokuose, Rudaminoje, Būdvietyje.
DRUSKININKAI. Spalio 5 dieną Vytauto gatvėje, minint Tarptautinę mokytojų dieną, atidengtas atminimo ženklas „Krėslas–kėdė“, sukurtas pagal autentišką artefaktą (skulptorius prof. Alfonsas Vaura), politiniam kaliniui, vertėjui Antanui Dambrauskui (1911–1995). Renginyje dalyvavo A. Dambrausko artimieji, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) atstovai, Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos atstovai, VDU dėstytojai, mokytojai, bendruomenininkai, miestiečiai bei svečiai.
Dar liepos 24 dieną Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) vyko paskaita apie istorinę asmenybę – paskutinės tarpukario Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidaus reikalų ministrą brigados generolą Kazimierą Skučą (1894–1941).
Renginyje dalyvavo VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas, pasieniečių bendruomenės nariai, didelė dalis iš skirtingų Lietuvos miestų prisijungę ir nuotoliu, Pasieniečių klubo nariai.
Spalio 3 dieną sukako 70 metų kai klierikas Alfonsas Svarinskas buvo įšventintas kunigu. Šventimus kun. Alfonsas Svarinskas gavo iš vyskupo Pranciškaus Ramanausko rankų Abezės lageryje, kuriame abu kalėjo. Monsinjoras yra vienintelis Lietuvos kunigas slapta gavęs kunigystės šventimus Rusijos kalėjime. Apie šiuos šventimus Mons. Alfonsas savo atsiminimuose yra rašęs: „Nepataisomasis“ I dalis, p. 133–137 (nuoroda: https://partizanai.org/failai/pdf/Svarinskas-atsiminimai.pdf)
Minint prieš 80 metų Vilniuje, NKGB vidaus kalėjime pradėtas vykdyti mirties bausmes, per kurias 1944–1947-aisiais sovietų pakalikai čia nužudė beveik aštuonis šimtus asmenų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse visą savaitę vyko prasmingi atminties renginiai.
