Paminėjo kunigo Juozo Breivos gimimo metines

Kaišiadorių vyskupijoje

Molėtų dekanate

Povilas Šimkavičius,

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys

KIRDEIKIAI. Saulėtą, bet žvarbią sausio 18 dienos popietę Šv. Jono Krikštytojo parapijos namuose vyko šios parapijos įkūrėjo ir bažnyčios statytojo kunigo Juozo Breivos (1891–1913 10 11–1939 ­01 21) 135-ųjų gimimo metinių paminėjimas.

 Šventiniame renginyje dalyvavo Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Edita Geleževičienė, Utenos kraštotyros muziejaus rinkinių vyriausioji kuratorė – direktoriaus pavaduotoja Bronislava Juknevičienė, knygų apie kun. Juozą Breivą bei Utenos krašto pasieniečius autorius Antanas Žilėnas, Kirdeikių parapijos klebonas kun. Vidas Jelinskas ir kiti svečiai. 

Minėjimą organizavo Utenos kultūros centro Saldutiškio skyrius ir Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos Kirdeikių biblioteka.  

Kaip greitai bėga laikas, palikdamas malonius prisiminimus apie pra­ėjusius įvykius. Atrodo neseniai Vilniaus įgulos karininkų ramovėje minėjome tikro lietuvio kun. Juozo Breivos 125-ąsias gimimo metines, kurias papuošė A. Žilėno išleista knyga „Kelias“ bei šilti, nuoširdūs susirinkusiųjų žodžiai apie kunigą. Ir štai prabėgo dar vienas dešimtmetis. Džiugu, kad kun. J. Breivos dvasia Kirdeikių krašte gyva, kad žmonės jį prisimena bei meldžiasi už jo šviesų atminimą, ant jo kapo atneša gėlių ir uždega žvakutę.

Minėjimą pradėjusi Kirdeikių bibliotekos bibliotekininkė Loreta Cigelskienė sakė, kad kun. J. Breiva buvo tas, kuris, atvykęs į šias vietas, ėmėsi nelengvos, bet garbingos misijos – kurti parapiją, telkti žmones statyti ne tik bažnyčią, bet ir kurti Dievo bendruomenę. Kunigas gebėjo išklausyti, padrąsinti, suvienyti. Jo dėka parapija tapo vieta, kur žmonės rado dvasinę atramą, paguodą ir viltį. 

Utenos kraštotyros muziejaus rinkinių vyriausioji kuratorė-direktoriaus pavaduotoja Bronislava Juknevičienė, pirmą kartą atvykusi į Kirdeikius, apžvelgė to meto istorinį kontekstą – nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, nepriklausomybės kovų Utenos apskrityje iki žmonių gyvenimo demarkacinės linijos ruože, kun. J. Breivos atvykimą į neutralioje zonoje buvusius Kirdeikius, kur jis iki ankstyvos ir netikėtos mirties visiems nešė Tikėjimą ir Meilę Tėvynei bei savo pavyzdžiu, kasdieniu darbu kvietė budėti ir nenukrypti nuo ištikimybės, teisingumo ir tiesos kelio.

Bibliotekininkė L. Cigelskienė pabrėžė, kad kun. J. Breiva dirbo Dievo Tautai, žmonėms ir Lietuvai. Jis skelbė Evangeliją, nešė meilę, skelbė dvasinį gerumą. Jis buvo taurus ir dvasingas Kunigas, o kartu, paprastas, nuosaikus Žmogus. Dievo ir tautos vyras, dvasios tėvas kun. J. Breiva lietuvių tautai visiems laikams paliko pavyzdį – būti Tikru Lietuviu. 

Jis mokėjo kalbėti taip, kad būtų išgirstas, ir veikti taip, kad jo darbai kalbėtų patys už save. Praėjo daug metų, bet jis gyvas šioje bažnyčioje, parapijos tradicijose, bendraminčių susibūrimuose ir bendroje maldoje. Minint 135-ąsias gimimo metines, būtina prisiminti ne tik praeitį, bet ir atsakomybę išsaugoti tai, kas buvo pradėta. Iškilaus kunigo pavyzdys skatina parapijos vienybę, skatina branginti tikėjimą ir atsakomybę.

L. Cigelskienės žodžiams pritarė minėjime kalbėję svečiai ir vietos gyventojai.

Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Edita Geleževičienė pabrėžė, kad labai svarbu atsiminti tokius šviesius žmones kaip kun. J. Breiva, tą jo sugebėjimą suburti žmones, puoselėti bendrystę ir bendruomeniškumą, kuris ir šiandien jaučiamas Kirdeikių bažnyčioje. Administracijos direktoriaus pavaduotoja E. Geleževičienė padėkojo A. Žilėnui už atminimo apie kun. J. Breivą puoselėjimą ir išleistą knygą  apie jį „Kelias“. 

Grafikas, tapytojas Gintaras Gesevičius, kurio kūrybai įtakos turi M. K. Čiurlionio tapyba ir grafika, pasidžiaugė, kad šitame pastate, kurį pastatė kun. J. Breiva, visados buvo biblioteka. Tapytojas prisiminė čia vykusį pirmąjį tapybos plenerą „Žolinė 19“, kuris buvo skirtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiaus kavalieriui, dailininkui tapytojui Algirdui Petruliui, kurio albumai, tapybos darbai buvo eksponuojami Kirdeikių bibliotekoje. Jau kurį laiką Kirdeikiuose gyvenantis tapytojas G. Ge­sevičius dėkojo visiems už kultūros puoselėjimą ir tradicijų tąsą Kirdeikiuose.

Knygos „Kelias“ autorius Antanas Žilėnas prisiminė ne tik informacijos apie kun. J. Breivą rinkimo epizodus, bet ir pateikė naujų įdomių faktų, susijusių su krašto švie­suolio Kirdeikių klebono gyvenimu ir veikla. Knygos autorius atkreipė dėmesį į vieną iš daugelio plakatų, pavadintą „Kunigui Juozui Breivai atmintis“, kuriame patalpinta iškarpa iš 1939 metų dienraščio „XX Amžius“ su kauniečio Juliaus Vaitkevičiaus kreipimusi į kunigo gimines, draugus ir pažįstamus siųsti jam biografines žinias rengiamai Juozo Breivos monografijai. A. Žilėnas pakvietė minėjimo dalyvius nors ir po daugelio metų atsiliepti į šį raginimą ir rinkti informaciją apie kun. J. Breivą. A. Žilėnas papasakojo dar apie vieną, knygoje nepaminėtą kun. J. Breivos nuopelną – aukų gabenimą į Vilniaus lietuviškas mokyklas ir vaikų darželius. Anot A. Žilėno, kunigui talkino vietos gyventojai Balaišiai, Gaižučiai, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (Kaune) darbuotojas Ignas Jonynas ir kiti.

A. Žilėnas pasidalino, galima sakyti, tikru atradimu: „Kirdeikių Herbas – pektoralas, įsteigtas kun. Juozapo Breivos – Kirdeikių parapijos įkūrėjo ir bažnyčios statytojo atminimui, švenčiant šventes gyvavimo auksinį jubiliejų 1927-1977. Pektoralas naudojamas: Kun. J. Breivos mirimo metinėse, minėjimų – jubiliejų bei aktų metu, priimant garbingus asmenis“.

Naujasis Kirdeikių parapijos klebonas kun. Vidas Jelinskas, pernai atkeltas iš Daugų Dievo apvaizdos parapijos (Alytaus dekanatas), patikslino kun. J. Breivos biografiją mažai žinoma informacija, kad kai Daugų parapijos klebonu nuo 1914 metų buvo Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, ministras pirmininkas, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas Vladas Mironas, kun. J. Breiva tuo metu buvo tos pačios parapijos vikaru.

Rengdamas šį straipsnį, 1939 m. sausio 25 d. dienraštyje „XX Amžius“ aptikau kunigo dr. Steponiūno publikaciją „Kun. J. Breivą palydėjus“, kurioje šiltai apibūdinamas kunigas: – „<…>. Jis buvo visuomet gyvas, linksmas, optimistas, norįs visiems nuoširdžiai patarnauti. Ypač jį mylėjo mažieji: vasaros metu Kirdeikiuose visuomet kokie nors vaikučiai vasarodavo. Jis visiems buvo lygus, dosnus, atviras, geras. Nėra žmogaus, kuris jam būtų priešas, visi jį mylėjo ir gerbė. Jis mirė, bet jo darbai didingi pasiliko. Per daugel metų kun. J. Breiva buvo ištikimas ir sumanus tarpininkas tarp Kauno ir Vilniaus kraštų. Todėl vilniečiai jį pažino ir gerbė kaip dosnų ir gerą dėdę <…>“.

Šventinio minėjimo dalyvių pasisakymus tarsi į tautišką juostą supynė šaunūs muzikantai Rima ir Rai­mondas Garsonai valso ir lietuviškos polkos melodijomis.

Minėjimo dalyviai maloniai bendravo prie kavos puodelio, Saldutiškio seniūnijos kultūros specialistės Violetos Deveikienės paskatinti diskutavo apie kun. J. Breivos tikslią gimimo datą ir kitomis temomis. L. Cigelskienė džiaugėsi Utenos kraš­totyros muziejaus padovanota knyga „Geležinė uždanga“: Lie­tu­va-Len­kija, 1920-1939 m.

Autoriaus nuotraukos

„Katalikas“, 2026 m. vasario 6 d., nr. 3 (486)