Pirmąkart paminėta Vilko vaikų atminimo diena
Istorijos vingiai
MIKYTAI–PAGĖGIAI. Rugsėjo 14 dieną čia pirmą kartą paminėta nauja Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintina atmintina data – Vilko vaikų atminimo diena. Pirmiausiai svečiai rinkosi Mikytuose, vietoje, kurioje stovi kryžius, vilko vaikams atminti. Daugiau kaip trys šimtai žmonių, kurių tarpe 13 gyvų amžininkų vilko vaikų, susirinko nedidelėje memorialinėje aikštėje, kurioje vyko iškilmingas minėjimas, buvo pašventintas kryžius, padėta atminimo gėlių ir uždegta žvakių. Kryžiaus šventinimo ceremoniją atliko Vilkyškių evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Kairys ir Pagėgių katalikų Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kun. relig. m. mgr. Andrius Eidintas.
Vėliau renginys tęsėsi Pagėgių savivaldybės kultūros centre, kur susirinkusieji turėjo progą jautriai ir giliai dar kartą išgyventi vilko vaikų patirtis, stebėdami meninį pasirodymą bei klausydami gyvų amžininkų išgyvenimų.
Minėjime dalyvavo Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis Riudigeris Cetelis (Rüdiger Zettel), buvęs Baltijos parlamentinės grupės pirmininkas ir Bundestago narys, Lietuvos garbės konsulas Badeno-Viurtembergo žemėje prof. dr. Volfgangas fon Štetenas (Wolfgang von Stetten), Vokietijos ambasados vertėja Jolanta Ježauskaitė, kiti ambasados atstovai ir garbingus asmenis lydintys svečiai, ilgametė bendrijos „Edelweiss – Wolfskinder“ pirmininkė, vilko vaikas Luisė Kažukauskienė, buvusi „Edelweiss – Wolfskinder“ pirmininkė, vilko vaikas Ingrida Knispel, vilko vaikai ir jų artimieji, Pagėgių ir Jurbarko savivaldybių merai Vaidas Bendaravičius ir Skirmantas Mockevičius, Rukloje dislokuotos vokiečių karių grupės vadas pulkininkas Christijanas fom Blumrioderis (Christian von Blumröder), Seimo narys Ričardas Juška, Kultūros ministro patarėjas Sigitas Šliažas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė ir šio Centro darbuotojai, kiti garbūs svečiai.
Daugelis renginio dalyvių iš minėjimo išėjo nešini knygą „Vilko vaikai“ – laimės akimirkos 30 metų Lietuvos ir Vokietijos susitikimų, kurią autorius baronas prof. dr. V. fon Štetenas, dovanojo renginio svečiams.
Vilko vaikais vadinami Mažosios Lietuvos vaikai, kurie 1944–1948 metais buvo atskirti nuo šeimų arba liko našlaičiais. Šių vaikų patirtis išskirtinė. Jie matė į jų namus įsiveržusius sovietų karius, kurie prievartavo ir žudė jų seneles, motinas ir seseris, niokojo jų namus ir viską, kas šiems vaikams buvo taip brangu. Matė sovietų tankų traiškomas pabėgėlių kolonas, ištisas dienas gatvėse gulinčius žmonių lavonus ir bombų išraustose duobėse suverstus jų kūnus. Iš bado šie vaikai valgė šunis, kates, peles, žiurkes ir kritusių gyvulių dvėselienas. Dėl dvėselienos gabalo galėjo nueiti kilometrus kelio ir be gailesčio kovoti tarpusavyje. Badas ir baimė buvo jų vaikystės palydovai.
Renginio metu padėkota visiems, kurie prisidėjo prie šios svarbios Lietuvos istorijos dalies – vilko vaikų istorijų išsaugojimo ir jų išlikimo. Garbių svečių pasisakymuose buvo akcentuota, kad lietuvių pagalba vilko vaikams karo metais yra neįkainojama. Pagerbdami vilko vaikus mes pagerbiame ir prisimename skaudžią Lietuvos istorijos dalį. Ir ši tema ir šiandien labai aktuali, kai vyksta karas Ukrainoje.
Lietuvos garbės konsulas Badeno-Viurtembergo žemėje V. fon Štetenas padėkojo LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorei R. Driaučiūnaitei už parengtą parodą „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą. 1945–1948“. Ši paroda eksponuota daugelyje Vokietijos miestų, apkeliavo Šilutės, Šilalės, Tauragės, Marijampolės ir kitus Lietuvos miestus, mokyklas, muziejines erdves, buvo pristatyta Lietuvos Seime ir Vyriausybės rūmuose.
Susirinkusieji Pagėgių kultūros centre išvydo specialią meninę programą, skirtą Vilko vaikams. Ją atliko poetas, režisierius, rašytojas, romano „Mano vardas – Marytė“ autorius Alvydas Šlepikas, aktorius Andrius Bialobžeskis, muzikantas Arkadijus Gotesmanas ir kompozitorius Tomas Kutavičius. Po meninio pasirodymo vyko pokalbis su vilko vaikais ir jų ainiais. Renginį vedė Edita Mildažytė ir Saulius Pilinkus.
Vilko vaikų dienos atminimo renginį organizavo: Pagėgių savivaldybė, Pagėgių kultūros centras, Pagėgių Vydūno viešoji biblioteka ir VšĮ „Atminties tiltai“ direktorė, vilko vaikų temą tyrinėjanti istorikė, kilusi iš Pagėgių, kultūros ambasadorė diasporai Rūta Matimaitytė.
Apie parodą „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą. 1945-1948“
2016 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengta kilnojamoji paroda skirta 1945–1948 metais iš sovietų okupuotos Rytų Prūsijos teritorijos į Lietuvą atklydusiems našlaičiams, vadinamiems „Vilko vaikams“ atminti.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „Vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas. Parodoje pristatoma istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „Vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapiai. Monitoriuose – autentiški „Vilko vaiko“ dalią patyrusių žmonių liudijimai.
Pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Pagėgių savivaldybės pranešimus
Astos ANDRULIENĖS nuotraukos
„Abipus Nemuno“, 2024 m. rugsėjo 27 d., nr. 18 (219)
