Pirmasis kultūros židinys, beveik 400 metų žadinęs lietuvių tautinę savimonę
Karaliaučiaus universitetui – 480 metų
Dalia Poškienė
LPKTS kultūros vadybininkė, LŽS narė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė
KAUNAS. Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje surengta konferencija, skirta Karaliaučiaus universiteto 480-osioms metinėms paminėti.
Jos iniciatoriai, organizatoriai ir moderatoriai – Kauno Švč. Trejybės liuteronų bažnyčios kun. Saulius Juozaitis bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sekretoriato vyresnysis patarėjas, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys, istorinės atminties tyrinėtojas dr. Raimundas Kaminskas pakvietė gausų būrį dalyvių, svečių, parengė kelias parodas. Renginyje dalyvavo Laima Andrikienė, dirbanti Europos Audito Rūmuose (EAR) Liuksemburge kaip Lietuvos deleguotoji Rūmų narė, visuomeninių organizacijų, LPKTS nariai.
Įžanginį žodį ir šios šventovės priešistorę papasakojo kun. S. Juozaitis. Konferenciją sveikino dabartinis Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dekanas doc. dr. Giedrius Romeika.
Apie Karaliaučiaus universitetą. Tai buvo pirmasis lietuvių kultūros židinys, beveik 400 metų žadinęs lietuvių tautinę savimonę, susidomėjimą tautos istorija, kalba, papročiais, tautosaka, dainomis, padėjęs priešintis germanizacijai. Karaliaučiaus universitete mokėsi nemažai lietuvių. XVI–XVII amžiuje nebuvo metų, kad Karaliaučiaus universitete nebūtų imatrikuliuoti nors keli studentai lietuviai. Jame mokėsi daugelis būsimų Mažosios Lietuvos protestantų kunigų, lietuviškų raštų autorių bei vertėjų, Prūsijos valdžios potvarkių į lietuvių kalbą vertėjų. Jame studijavo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai bei dėl religinių persekiojimų iš Didžiosios Lietuvos pabėgę inteligentai protestantai. Lietuvių raštijai nusipelnė ir Karaliaučiaus universiteto absolventai vokiečiai. Universiteto studentai iš Mažosios Lietuvos tapo daugiausiai kunigais ir lietuvių raštijos kūrėjais, o iš LDK bei Didžiosios Lietuvos – valstybės, visuomenės veikėjais. Karaliaučiaus universitetą baigė B. Vilentas, P. Ruigys, P. Milkus, M. Pretorijus, E. Gizievijus, L. Rėza, F. Kuršaitis ir daugelis kitų Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojų. 1546 metais kunigaikščio Albrechto kvietimu iš Vilniaus į Karaliaučių atvyko ir 1548 metais universitete bakalauro laipsnį įgijo Martynas Mažvydas. 1718 metais buvo įsteigtas Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras, kurį lankė visi Teologijos fakulteto studentai, ketinę dirbti evangelikų liuteronų kunigais Mažojoje Lietuvoje. Nuo 1744 metų seminaro docentas buvo kalbininkas Povilas Ruigys, parašęs „Lietuvių kalbos pradmenis“, 1779–1781 metais – Zigfridas Ostermejeris, rūpinęsis lietuvių kalbos teisėmis. Lietuvių kalba Karaliaučiaus universitete buvo dėstoma net iki jo uždarymo 1944 metais.
1736–1740 metais Karaliaučiaus universitete studijavo Kristijonas Donelaitis. Lietuvių kalbą būsimajam poetui universitete dėstė Francas Albertas Šulcas, lietuvių kalbos seminaro vedėjas, būsimojo filosofo Imanuelio Kanto mokytojas. Universitete profesoriavo vok. orientalistas Peteris Bolenas (1796–1840). Jis drauge su L. Rėza ir J. Foigtu susidomėjo Lietuvos senove, kalba. P. Bolenas vienas iš pirmųjų lietuvių kalbą ėmė lyginti su sanskritu. Nuo 1823 metų universiteto archyvo direktorius buvo prof. Johanas Foigtas. Kryžiuočių ordino archyvuose jis rado daug duomenų apie prūsų ir lietuvių kovas su kryžiuočiais, 1836–1861 metais išleido 6 tomų diplomatinių dokumentų rinkinį. Karaliaučiaus universitetą su daugeliu jo sukauptų kultūros vertybių 1945 m. pavasarį sunaikino sovietų kariuomenė.
Konferencijoje pranešimą apie Karaliaučiaus universiteto veiklą iki 1945 m. ir jo poveikį Lietuvos visuomenei skaitė LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.
LPKTS Vilnius skyriaus pirmininkas, prof. Jono Jakaitis pateikė vizualų pranešimą „Nuo klasikinės I. Kanto estetikos iki H. Belting postmodernios vaizdų interpretacinės ikonologijos“.
Konferencijoje kalbėjo architektai, Mažosios Lietuvos paveldo tyrinėtojai, pelnę Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją Marija ir Martynas Purvinai. Apie Albrechtą Branderburgietį kaip Karaliaučiaus universiteto kūrėją kalbėjo Marija Purvinienė. Albrechtas Brandenburgietis buvo įžvalgus valdovas. Į šalį kvietė žymesnius reformacijos šalininkus, mokslininkus. Priėmė ir globojo iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės į Karaliaučių pasitraukusį A. Kulvietį, S. Rapolionį ir kitus protestantus. Karaliaučiaus universiteto įkūrimo (1544) iniciatorius. Rėmė pirmąją Prūsijoje Weinreicho spaustuvę, rūpinosi lietuvių (skyrė 7 stipendijas) ir prūsų evangelikų liuteronų kunigų rengimu. Jo rūpesčiu ir lėšomis M. Mažvydo parengta ir Karaliaučiuje 1547 metais išleista pirmoji lietuviška knyga „Katekizmas“, išleisti trys katekizmai prūsų kalba (pirmasis ir antrasis – pirmojo katekizmo du skirtingi variantai; 1545, 1561). Dėl reformacijos Prūsijos viešajame gyvenime imta plačiau vartoti prūsų, lietuvių, lenkų kalbas. A. Branderburgietis skyrė lėšų lietuviškoms parapijoms ir pradžios mokykloms Mažojoje Lietuvoje steigti, religinei literatūrai leisti.
Doc. dr. Marynas Purvinas apžvelgė Karaliaučiaus universiteto veiklą 1544–1945 metais regioniniame kontekste.
XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė pristatė Draugijos leidinius, skirtus raštijos pradininkams, ir spaudos puoselėtojams. Paminėjo surengtą tarptautinį ekslibrisų konkursą, skirtą K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms, konferenciją Karaliaučiuje „Laiko ženklų palytėti“ ir LPKTS vykusią „Martyno Mažvydo šviesa“ kurią organizavo kartu su Karaliaučiaus lietuvių bendruomene (pirmininkas Sigitas Šamborskis). Paminėtas Vidmanto Staniulio iniciatyva išleistas Kristijono Donelaičio „Metų“ (1818) faksimilinis leidinys, su akad. Antano Buračo pratarme, Karaliaučiaus universiteto prof. Liudviko Rėzos pirmajam knygos leidimui parašytu įvadiniu straipsniu. Tūkstantis šios knygos egzempliorių padovanota šalies mokykloms, bibliotekoms ir išeivijoje veikiančioms lituanistinėms mokyklėlėms. Dar apžvelgė, žurnalisto, rašytojo, Draugijos nario Laimono Inio naujausias knygas „Gyvenimu ir meile tikiu“ bei „Milžinų kalvos paunksmėje“, kuriose daugiau nei 30 personalijų, susijusių su Mažąja Lietuva, Karaliaučiaus universitetu. Nemažai Draugijos narių straipsnių publikuota spaudoje („Draugas“, JAV), žurnale „Donelaičio žemė“, laikraščiuose „XXI amžius“, „Lietuvos aidas“, „Tremtinys“, III–VII „Metraščių“ tomuose.
Išsamią informaciją ir naujausius duomenis apie aukštąjį mokslą Karaliaučiuje nuo ištakų iki šių dienų pateikė doc. dr. Romualdas Povilaitis. Jo pranešime apžvelgta ir dabartinė Karaliaučiuje (Kaliningrade) veikiančių mokslo įstaigų padėtis, palyginta su situacija Lietuvoje.
Konferencijoje kalbėjo K. Donelaičio draugijos pirmininkas G. Skamaročius, pristatydamas naujausius žurnalo „Donelaičio žemė“ numerius bei leidinio „Mažoji Lietuva“ redaktorius, leidėjas Valentinas Juraitis.
Beje, šiais metais pasaulis mini garsaus mąstytojo Imanuelio Kanto 300 metų gimimo jubiliejų. Bažnyčioje apie jį eksponuota paroda iš dr. Raimundo Kaminsko kolekcinių rinkinių (ji buvo eksponuota ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Sąjungos buveinėje). I. Kantas 42 metus iš beveik 80-ties gyvenimo metų dėstė Karaliaučiaus universitete, tapo logikos ir matematikos profesoriumi. Septynis kartus ėjo Filosofijos fakulteto dekano pareigas, du kartus buvo Karaliaučiaus universiteto rektoriumi.
Po prasmingo renginio dalyviai aplankė Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčią, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto patalpose įkurdintą K. Donelaičio skulptūrą, dalijosi mintimis apie tolesnį patriotinių idėjų ir vertybių puoselėjimą.
Raimundo KAMINSKO nuotraukos
„XXI amžius“, 2024 m. lapkričio 8 d., nr. 41–42 (2606–2607)