Popiežius atvyko nušluostyti aplinkos taršos aukų artimųjų ašaras
Gegužės 23 dieną popiežius Leonas XIV su pastoraciniu vizitu lankėsi Ačeroje, Pietų Italijos Kampanijos regiono vyskupijoje. Savo viešnagę jis pradėjo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedroje. Vizitu paminėtos Leono XIV pirmtako popiežiaus Pranciškaus enciklikos „Laudato si’“ paskelbimo 11-osios metinės.
Sveikinimo kalboje Ačeros vyskupas Antonijus Di Dona (Antonio Di Donna) dėkojo popiežiui Leonui už „Gaisrų žemės“ gyventojų aplankymą ir pristatė jam dešimtmečiais nelegaliai deginamų toksiškų atliekų padarinius aplinkai ir žmonėms, paminėjo dėl žemės ir vandens taršos susirgusiuosius ir mirusiuosius. Jis prašė Dievą atleisti už blogį, kurį sukėlė žmonės, ir padaryti, kad tai, kas įvyko, daugiau niekada nesikartotų. „Mes suvokiame, kad kūrinijos apsauga yra sudėtinė Evangelijos dalis, tikime į kūrinijos Evangeliją, į Dievą, Dangaus ir žemės kūrėją“, – pažymėjo vyskupas prašydamas popiežių sustiprinti žmonių tikėjimą ir įsipareigojimą saugoti bendruosius namus, sužadinti žmonių viltį, padrąsinti, o ypač sužadinti sąžines, kad valdžios institucijų vadovai ir piliečiai, Bažnyčios sielovadininkai ir tikintieji dar drąsiau smerktų blogį ir ryžtingiau įtrauktų kūrinijos ugdymą į parapijų bendruomenių katechezę ir tikėjimo kelionės programas.
Popiežius Leonas visų pirma patikino, kad savo kelione į „Gaisrų žemę“ įgyvendina popiežiaus Pranciškaus norą aplankyti ačeriečius ir priminti, kokia didelė dovana yra enciklika Laudato si’ ir ką ji reiškia Bažnyčios misijai Ačeroje, kur vargšų šauksmas nuskambėjo labai dramatiškai dėl mirtinos neaiškių interesų koncentracijos ir abejingumo bendrajam gėriui, apnuodijusio gamtą ir socialinę aplinką. Pasak Leono, tai šauksmas, prašantis atsivertimo.
Popiežius Leonas pažymėjo, kad jis atvyko nušluostyti ašaras visų, kurie neteko artimųjų, mirusių dėl aplinkos taršos, kurią sukėlė nesąžiningi žmonės ir kurie per ilgai veikė nebaudžiami, bei padėkoti visiems, kurie į blogį atsakė gėriu, išdrįsto kalbėti apie vykdomus nusikaltimus, pranašiškais veiksmais subūrė žmones ir sužadino viltį. Popiežius priminė, kad Pranciškus enciklikoje Laudato si’ pasmerkdamas mirties paradigmą aiškiai paskelbė tylų naujos gyvybės išsiveržimą. Jis įvardijo aplinkybes, kuriomis žmonės pradeda iš naujo ir suteikia naują išraišką socialiniam ir aplinkos teisingumui klausdamas, ar tikrojo žmogiškumo pažadas technologinės civilizacijos apsuptyje galės pražysti kaip atkaklus pasipriešinimas viskam, kas neautentiška. „Brangieji, – pastebėjo Leonas, – jus esate liudytojai šio atkaklus pasipriešinimo, kuris tampa atgimimu ten, kur Evangelija apšviečia ir perkeičia gyvenimą“. Šventoji Dvasia teleidžia jums išvysti taikos „kareiviją“, stojančią gydyti šios žemės ir jos bendruomenių žaidas. Numarinkite pyktį, pirmieji vykdykite teisingumą, kurio prašote, liudykite gyvybę, ugdykite apsaugą. Šventoji Dvasia teįkvepia naujas skelbimo, bendradarbiavimo, aplinkos ir socialinio atgaivinimo išraiškas!“ – meldė popiežius Leonas po savo kalbos dar ilgai bendravęs su „Gaisrų žemės“ aukų artimaisiais.
Pavadinimas – „Gaisrų žemė“ – pradėtas naudoti devintajame dešimtmetyje, taikomas dideliam pietinės Italijos teritorijos plotui Kampanijos regione tarp Neapolio ir Kazertos provincijų, kurios dešimtmečiais kenčia nuo nusikalstamų organizacijų vykdomo neteisėto toksiškų atliekų šalinimo ir deginimo su pasibaisėtinomis pasekmėmis aplinkai ir žmonėms, ypač jų sveikatai. Ši aplinkos katastrofa labai užteršė gruntinius vandenis ir dirvožemį sukeldama nerimą keliantį vėžio ir kvėpavimo ligų padaugėjimą, palyginus su vidurkiu Italijoje. Kamora – Kampanijos regione veikianti nusikalstama organizacija, su kai kuriomis įmonėmis, nelegaliai apdoroja tonas specialiųjų ir pramoninių atliekų, jas užkasdama arba degindama lauke. „Gaisrų žemė“ apima 90 teritorinių administracijų ir dvylika vyskupijų. Labiausiai paveiktos teritorijos apima vadinamąjį „mirties trikampį“, kurio centre – Ačera.
Vietinės Bažnyčios, matydamos pragaištingas pasekmes žmonėms ir aplinkai, išaugusį mirtingumą ir sunkias ligas, valstybės neveiklumą ir institucijų neskubėjimą vykdyti dirvožemio ir vandeningųjų sluoksnių valymo darbus, su įvairiomis pilietinėmis asociacijomis ir komitetais ne tik smerkia neteisėtumą, reikalauja atkurti užterštas žemes ir vandens telkinius, bet ir skatinti aplinkos apsaugos ugdymą. Pasak Ačeros vyskupo A. Di Donos, kūrinijos, aplinkos apsaugos ugdymas visada eina koja kojon su teisėtumo ir taikos ugdymu. „Taikos, teisingumo ir kūrinijos apsaugos ugdymas yra trys to paties ugdymo formos, pažymėjo ganytojas Vatikano žiniasklaidai pristatydamas situaciją Ačeroje prieš popiežiaus Leono vizitą.
Vyskupas A. Di Dona, kuris šiuo metu eina Kampanijos vyskupų konferencijos pirmininko pareigas, pastebėjo, kad popiežius Pranciškus, enciklikos Laudato si' integralios ekologijos klausimais autorius, prieš šešerius metus planavo kelionę į Ačerą, turėjusią įvykti minit enciklikos penktąsias metines, tačiau dėl pandemijos planai sugriuvo. Ačeros vyskupas neslėpė, kad ši enciklika įkvėpė Kampanijos regiono tikinčiuosius nenuleisti rankų kovoje su aplinkos niokojimu, vangumu įvardyti kaltininkus ir nusikalstamos veiklos tęsimu.
Ganytojas patikino, kad Bažnyčia sugebėjo užmegzti dialogą su institucijomis, ragina jas daryti tai, ką jos privalo – atlikti valymo darbus, tikrinti oro kokybę, tačiau labai kritiškai įvertino katalikų bendruomenės vangumą įsisavinanti pranašiškos enciklikos mokymą. Pasak jo, Laudato si' yra labiau vertinama pasaulietiniame pasaulyje, nei bažnytiniame. Ši didžioji visame pasaulyje žinoma enciklika rizikuoja neįsitvirtinti bendruomenėse. Laudato si' yra daugiau cituojama leidiniuose, nei žinoma bažnytiniuose sluoksniuose.
Pavojus kūrinijos apsaugai Kampanijos regione tapo akivaizdus gerokai prieš šios enciklikos pasirodymą. „Gaisrų žemės“ reiškinio dramatiškumas paaiškėjo prieš maždaug tris dešimtmečius. Jau tada žmonės kreipėsi į Bažnyčią, nes institucijų reakcija buvo silpna, o žmonės matė, kaip jų vaikai serga ir miršta. Tada ir prasidėjo Bažnyčios įsipareigojimas, kurį Laudato si' patvirtino, samprotavo Ačeros ganytojas popiežiaus Leono pastoracinės kelionės išvakarėse.
Anot ganytojo, Laudato si' yra daugiau nei „žalioji“ enciklika, ekologijai ir aplinkos apsaugai palankus dokumentas. „Tai Bažnyčios socialinio mokymo dokumentas, privertęs suprasti, kad jei kūrinijos apsaugos ugdymas netaps įprastine bendruomenių ir parapijų kasdienybe – neįsilies į tikėjimo kelionę, homiletiką, katechezę – tuomet enciklikos mokymas bus prieinamas tik kai kurioms bažnytinio elito grupėms, tačiau nebus didžiosios Bažnyčios, tikinčiųjų visumos, draugijų ir judėjimų gyvenimo dalimi. Jis turi būti įgyvendinamas konkrečiai, nes Bažnyčios socialinė doktrina yra neatsiejama evangelizavimo dalis. Taip pat Žemė, vargstantieji ir sergantieji yra neatsiejama jos dalis.“
„Laudato si' teisingai sako, kad Žemės šauksmas yra ir vargšų šauksmas. Niekada nebūna aplinkos krizės, kuri nebūtų ir socialinė krizė, o šiuo atveju – ir sveikatos krizė. Kai kas mano, kad tai ne bažnytiniai klausimai, o svarbūs politikai ir visuomenei. Mane, kaip vyskupą, neramina tai, kad šios temos netampa eiline pastoracijos dalimi. Mes vis dar esame vartotojiškos mąstysenos vergai: naudoti, vartoti ir išmesti“, – pažymėjo Ačeros ganytojas apibūdindamas padėtį ir iššūkius „Gaisrų žemėje“.
Antrasis susitikimas per trumpą popiežiaus vizitą buvo skirtas Ačeros ir kitų apylinkės miestelių merams bei vietos gyventojams. Su jais Leonas XIV susitiko aikštėje Ačeros priemiestyje. Susitikime dalyvavo apie 15 tūkst. žmonių.
„Džiaugiuosi, kad šį šeštadienio rytą galiu praleisti tarp jūsų, lankydamas regioną, kurio grožio negali sunaikinti jokia neteisybė, – sakė popiežius. – Suprantame, kad jei gyvenimo grožis yra trapus ir pažeidžiamas, jis reikalauja didesnės atsakomybės ir rūpinimosi. Brangieji, būtent dėl to šiandien atvykau į Ačerą – atvykau patvirtinti ir padrąsinti tą orumo ir atsakomybės jausmą, kuris gyvena kiekvienoje sąžiningoje širdyje.“
Popiežius sakė, kad jis mato, kaip šis kraštas priešinasi mirčiai, mato teisingumo troškimą ir tiki, kad jis įsitvirtins. „Žinoma, – sakė Leonas XIV, – reikia rinktis gyvenimą ir išsilaisvinti iš mirties pančių. Pasidavime, kompromisuose, būtinų ir drąsių sprendimų atidėliojime dažnai glūdi tam tikras apgaulingas patogumas. Fatalizmas, dejonės, kaltės suvertimas kitiems yra dirva, kurioje skleidžiasi neteisingumas, kur prasideda sąžinės dykumėjimas. Todėl jums visiems sakau: kiekvienas prisiimkite savo atsakomybę, rinkitės teisingumą, tarnaukite gyvenimui! Bendrasis gėris yra svarbesnis už kelių žmonių reikalus, už šališkus interesus, nesvarbu, ar jie maži, ar dideli.“
Savo kalboje vietos gyventojams ir valdžios vadovams Leonas XIV priminė popiežiaus Pranciškaus enciklikos Laudato si’ raginimą, kad visi prisiimtų savo atsakomybę už pasaulį, kurį paliksime būsimoms kartoms. Tą pačią mintį popiežius Leonas išreiškė kitais žodžiais: turime palikti geresnius žmones. Įsipareigojimas ugdyti jaunąją kartą yra ir įmanomas, ir neatidėliotinai svarbus. Reikia ugdyti ir jaunus žmones, ir suaugusiuosius. Reikia rūpintis tarpusavio santykiais, labiau siekti bendrojo gėrio, labiau mylėti savo kraštą, labiau dėkoti už tai, ką gauname.
„Esame apgyvendinti mums visiems bendruose namuose, dėl to turime išmokti gyventi kartu. Šių namų problemos yra mūsų visų problemos; jų grožis yra mūsų grožis. Mūsų užduotis – budėti kaip nakties sargybiniai. Budėkime ir sulauksime naujos aušros“, – kalbėjo popiežius Pietų Italijos miesto gyventojams.
Vatican News
Vatican Media nuotraukos
„Kristus ir pasaulis“, 2026 m. birželio 5 d., nr. 11 (238)