Prie partizanų vadų bunkerio 

Istorijos vingiai

Dainomis pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę 

Rūta Averkienė 

KASČIŪNAI. Šiame Dzūkijos kaime, dramatišką pokarį menančioje ir ypatingą aurą turinčioje  sodyboje ant Merkio kranto, kurioje buvo įrengta partizanų vadų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko-Vanago vadavietė, jautriausiomis melodijomis nuskambėjo visiems kovotojams už Lietuvos laisvę skirtas  renginys „Partizanų dainos prie partizanų vadų bunkerio“.

Jo metu buvo paminėtos 99-osios šioje sodyboje gyvenusio ir šio krašto pokario laisvės kovų istoriją daugelį metų nenuilstant liudijusio partizano Juozo Jakavonio-Tigro gimimo metinės. Nors sodybos šeimininkas prieš pustrečių metų išėjo į Amžinybę, tačiau jo švietėjiška patriotinė veikla tęsiama. Čia kasmet vyksta prasmingi, patriotiškumą ir pilietiškumą ugdantys renginiai. 

Renginio pradžioje visi sugiedojo Lietuvos himną ir tylos minute pagerbė visus kovotojus už Lietuvos laisvę. Šią patriotiškumo ir pilietiškumo šventę organizavusio Juozo Jakavonio-Tigro labdaros ir paramos fondo direktorė, šio partizano vaikaitė Miglė Rukštelytė bei renginio globėja, partizano dukra, Seimo narė Angelė Jakavonytė pasveikino šventės dalyvius ir pakvietė prisiminti dainas, kurias dainavo laisvės kovotojai miškuose, savo namuose ir atšiauriame Sibire.

„Tu esi Tėvynė man, miela Lietuva. Visada tavim didžiuojuos, nes tu man sava…“, – nuo pat vaikystės girdėdavau ir dabar dažnai prisimenu, kaip šitą bei kitas partizanų dainas jautriai dainuodavo mano senelis Juozas, o jam pritardavo močiutė Zosė. Abu buvo patyrę sovietines represijas ir šios dainos jiems buvo labai brangios. Senelis Juozas Jakavonis buvo partizanas, turėjęs Tigro slapyvardį ir  už partizaninę kovą kalėjęs Sibiro lageriuose bei tremtyje. Močiutė buvo tremtinė. Jų abiejų jau nebėra, o taip norisi tas dainas mūsų sodyboje vėl išgirsti dainuojant, tad ir gimė mintis suorganizuoti partizaniškų dainų popietę“, – apie prasmingą iniciatyvą pasakojo M. Rukštelytė. 

Šie metai paskelbti Dainų šventės metais, tad ši popietė sodyboje, kur atnaujinta partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago vadavietė, buvo tarsi šimtmečio Dainų šventės aidas. Juk partizaniškos dainos, seniai tapusios liaudies dainomis, tapo populiarios ir buvo dainuojamos net sovietmečiu. Jas ansambliai bei chorai dainuoja ir dabar.

Padainuoti partizaniškų dainų atlikėjai, kapelos, chorai, ansambliai suvažiavo iš visos Lietuvos. Jų iš visos širdies sudainuotos dainos skambėjo taip jautriai ir garsiai, kad  dainų aidas sklido toli pušų viršūnėmis. 

Jautriai nuskambėjo J. Vitkaus-Kazimieraičio vaikaitės, smuikinin­kės Vilijos Pranskienės atliktas „Ave Marija“. Savo sukurtas dainas apie Dzūkiją bei pokarį dainavo atlikėjas Albertas Antanavičius-Šekspyras. Vie­ną už kitą gražesnes partizanų dainas dainavo Perlojos liaudiškos muzikos kapela, vadovaujama Irenos Stoškienės, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos filialo dainininkai, Valkininkų moterų ansamblis „Santaka“, vadovaujamas Aldonos Japertienės, Merkinės kultūros centro folkloro ansamblis „Kukalis“, vadovaujamas Laimutės Jakštienės, Druskininkų miesto tremtinių ir politinių kalinių mišrus choras, vadovaujamas Antaninos Laurenčikienės ir koncertmeisterės Jūratės Bujokienės, Alytaus filialo politinių kalinių ir tremtinių choras „Atmintis“, vadovaujamas Vido Simanausko, Alytaus mišrus vokalinis ansamblis „Kregždutės“, vadovaujamas Birutės Eišmantienės, ansamblis iš Alytaus ,,Romansas“, vadovaujamas Danutės Bačinskienės, atlikėjas Alvydas Jegelevičius, Alytaus rajono kultūros centro Alovės skyriaus kolektyvai „Varčios aidai“ ir „Susiedai“, vadovaujami Ramunės Miškaus­kienės, Žiūrų kaimo folkloro ansamblis, vadovaujamas Virginijos Paulauskaitės. Partizano sūnus  Mindaugas Ivanauskas pristatė ansamblio ,,Bijūnai“ patriotinių dainų diską. 

Karys, laisvės kovų tyrinėtojas Ernestas Kuckailis pristatė informatyvią parodą ,,Pietų Lietuvos partizanai. Pasienio sritis“, parengtą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Leipalingio progimnazijos Algirdo Volungevičiaus kraštotyros muziejaus. 

Renginio metu Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-oji rinktinės  kariai savanoriai demonstravo karinę techniką ir gink­lus. 

„Labai gera, kad šias partizanų dainas išsaugojome per visą sovietmetį, jų nepamiršome ir jas dainuojame. Smagu girdėti, kad šių dainų mokate tiek daug. Ačiū visiems dainininkams, – kalbėjo šio renginio globėja, partizano J. Jakavonio-Tigro dukra, Seimo narė A. Jakavonytė. – Tėtis visada sakydavo, kad kan­kinimus bei atšiaurų Sibirą padėjo ištverti tik karštos maldos, humoro jausmas, partizaniškos ir liaudiškos dainos. Šios dainos laisvės kovotojams kėlė patriotizmą ir kovinę dvasią, stiprino ir neleido palūžti sunkiausiais momentais. Daina yra nenugalima jėga, žadinusi mūsų tautą Atgimimo metais, kėlusi Laisvės bangą. Mes, lietuviai, kur begyventume, esame išskirtiniai savo meile dainai bei pagarba savo tautos istoriniam bei kultūriniam paveldui. Tai – mūsų stiprybė!“. Seimo narė taip pat papasakojo apie čia bei aplinkiniuose kaimuose vykusią pasipriešinimo sovietiniams okupantams  kovą, ilgametę tėčio patriotinę švietėjišką veiklą, kurią, puoselėdama istorinę atmintį, šeima yra pasiryžusi tęsti. ,,Šis renginys yra dar vienas tėčio išsipildęs siekis kiekviena proga visiems priminti dešimtmečiais menkintą bei iki dabar dar nepakankamai visuomenėje suprastą ir įsisąmonintą pokario partizaninės rezistencijos ypatingą reikšmę. Jis pats autentiškais pasakojimais ir pavyzdžiais liudijo įvykius ir atsiminimus, visą savo laisvą laiką paskutinius tris nepriklausomybės dešimtmečius pa­skyrė kalbėdamas apie tai su kiekvienu besidominčiu, o ypač su jaunimu, aiškindamas partizanų kovos prasmę ir svarbą bei tai, kokias kruvinas kančias išgyveno okupantams pasipriešinę mūsų laisvės kovų kariai. Tęsiame tėčio pradėtus darbus, nes jų svarba nė kiek nesumažėjo. Prie atnaujintos J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago vadavietės pamažu statomas muziejėlio pastatas. Labai tikimės, kad su geros valios žmonių pagalba kitąmet liepos mėnesį, kai minėsime tėčio 100-ąsias gimimo metines, galėsime švęsti ir muziejėlio įkurtuves ir vėl susitiksime padainuoti partizaniškų dainų“, – kalbėjo A. Jakavonytė. 

Popietėje skambėjo ne tik dainos. Čia buvo galima daugiau sužinoti apie Dzūkijoje vykusias laisvės kovas, pakalbėti apie dabartines grėsmes, pasivaišinti kareiviška koše ir  arbata, pabendrauti. 

Už geranorišką bendradarbiavimą ir pagalbą organizuojant šventę jos organizatoriai dėkoja Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos mi­nisterijai bei Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-oji rinktinei, kuri geranoriškai šventei parūpino palapines, stalus ir kėdes, o kariai savanoriai demonstravo karinę techniką ir talkino šventėje. Taip pat rėmėjams: UAB Vilniaus odontologijos klinikai už dovanotus gražius trispalvius drugelius, kuriais pasipuošė kiekvienas šventės dainininkas ir šiuos drugelius sukūrusiems Varėnos socialinių  paslaugų centro Socialinių dirbtuvių dalyviams, kurie su savo mielais trispalviais kūrinėliais dalyvavo šventėje, UAB ,,Dainavos prekyba“ už skanius šakočius, Merkinės kultūros centrui bei Merkinės krašto muziejaus muziejininkui Mindaugui Černiauskui už pagalbą įgarsinant renginį. Taip pat dėkoja kiekvienam šios šventės dalyviui – dainavusiam, bendravusiam, kūrusiam puikią bendrą šventinę nuotaiką.

Kuo įdomi autentiška istorinė sodyba? Joje 1945 metais buvo įrengta pirmoji Pietų Lietuvos partizanų vadavietė, kurioje 1945–1946 metais gyveno ir dirbo Pietų Lietuvos partizanų vadai Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Juozas Vitkus-Kazimieraitis, buvo leidžiamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“. Sodybos šeimininkas, 2018 metų Laisvės premijos laureatas, partizanas J. Jakavonis-Tigras prieš 26 metus su bendraminčiais šią vadavietę atstatė ir nuolat ją lankantiems žmonėms pasakodavo, kokia sunki ir tuo pačiu kokia prasminga iš tiesų buvo partizanų kova už Lietuvos laisvę. „Istorija moka sukti savo ratus atgal, pagrasindama: jei nebudėsite laisvės sargyboje, ateis svetimieji ir pagrobs ne tik materialinius, bet ir dvasinius turtus, kurie sudaro Tėvynės laisvės ir meilės, valstybės piliečių santarvės ir gerovės pamatą“, – rašė partizanas J. Jakavonis-Tigras savo knygoje „Šalia mirties“. Ilgametė jo  tarnystė, švietėjiškas darbas Kasčiūnus padarė svarbiu traukos centru, galinčiu priminti dabartinės valstybės pamatus, aktualizuoti istorinę laisvės kovotojų atmintį per sąlytį su autentiškomis laisvės kovų vietomis, gyvų liudininkų pasakojimais. Taip pat telkti ir vienyti viso pasaulio lietuvius ir ugdyti patriotiškumą bei pilietiškumą.

Varėnos rajonas
Autorės nuotraukos

„Abipus Nemuno“, 2024 m. rugsėjo 13 d., nr. 17 (218)