Renka parašus pradėti prelato beatifikacijos procesą
Vilniaus arkivyskupijoje
Kalvarijų dekanate
MAIŠIAGALA. Bendradarbiaujant Kunigo prelato Juzefo Obrembskio muziejui ir to paties vardo gimnazijai surengtas mons. Juzefo Obrembskio (1906 03 19–1932 06 12–2011 06 07) 120-ųjų gimimo metinių minėjimas.
Vilniaus krašto gyventojams šis dvasininkas ypač svarbus ir prisimenamas kaip moralinis autoritetas, dvasinis Tėvas, atkaklumo, vilties ir meilės artimui simbolis. Šventė buvo ne tik praeities prisiminimas, bet ir įsipareigojimas puoselėti prelato diegtas vertybes: tikėjimą, tiesą, meilę ir atsakomybę kitam žmogui ir Tėvynei. Todėl pradėti rinkti parašai po prašymu arkivyskupui metropolitui pradėti prelato beatifikacijos procesą vyskupijos lygmenyje su tikėjimu, kad jo gyvenimo liudijimas įkvėps ateinančias kartas gėriui ir tiesai.
Kovo 19 dieną iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Jas aukojo klebonas kun. Edvard Dukel, dalyvavo gimnazijos bendruomenė, parapijiečiai bei Vilniaus rajono savivaldybės atstovai. Tai buvo ypatinga bendros maldos, susikaupimo ir dėkingumo už kunigo gyvenimą akimirka. Po šv. Mišių susikaupimo valandėlė tęsėsi prie monsinjoro kapo: su maldomis, atminimo liepsnelėmis, gėlėmis, pasakytu ar širdyje pasilaikytu pagarbiu žodžiu.
Kita susitikimo dalis vyko muziejuje, kur dalyviai galėjo iš naujo atrasti kunigo gyvenimą ir tarnystę per parodą, pavadintą „Kunigo prelato Juzefo Obrembskio gyvenimas fotografijoje“.
Pabaigoje visi pakviesti prie bendro stalo, kur skanaujant tradicines spurgas buvo galima pasidalinti prisiminimais ir dar kartą pajusti šios unikalios bendruomenės dvasią.
Juzefas Obrembskis gimė 1906 m. kovo 19 d. Rosochate parapijoje tuometinėje Seinų (dabar Lomžos) vyskupijoje. 1926 metais įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, 1932 m. birželio 12 d. arkivyskupas Romualdas Jalbžykovskis Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje jį įšventino kunigu. Tarnystę Dievui ir žmonėms pradėjo Turgelių parapijoje, tarnavo ir keliose kitose, o ilgiausiai, nuo 1950-ųjų iki gyvenimo pabaigos – 60 metų – Maišiagaloje. Nuo 1961 metų kun. J. Obrembskis ėjo Kalvarijų dekanato vicedekano pareigas. 1979 metais paskirtas Jo Šventenybės kapelionu (monsinjoru).
2011 m. birželio 7 d., sulaukęs 105 metų amžiaus ir besiruošdamas minėti 79-ąsias kunigystės metines, monsinjoras iškeliavo į Tėvo namus.
Vilniaus krašto patriarchu vadinto dvasininko gyvenimo aprašyme teigiama, kad monsinjoro gyvenimas kupinas ne tik metų skaičiumi (buvo vienas seniausių Europos kunigų), bet ir gausiais sielovados vaisiais. Uoliai apaštalaudamas, ugningai pamokslaudamas, rūpindamasis visais į vargą patekusiais, jis skleidė Kristaus Evangeliją įvairių prieštaravimų draskomame pasaulyje. Kunigas visą gyvenimą labai nuoširdžiai padėjo dvasininkams bei savo parapijiečiams. Rūpinosi ne tik dvasiniu gyvenimu, bet ir nuo bolševikų besislapstančiais ar Sibiro tremties grįžusiais kunigais, gelbėjo žmones nuo tremties. Asmeniškai patyręs visus didžiuosius XX amžiaus politinio ir visuomeninio gyvenimo sukrėtimus, mons. J. Obrembskis liko ištikimas Viešpaties pašaukimui. Apie sudėtingą jo gyvenimo kelią rašė ir „XXI amžius“ (Dr. Arūnas Bubnys „Kunigas Juzefas Obrembskis KGB akiratyje“, 2025 06 09, nr. 21-22, https://xxiamzius.lt/straipsniai/kunigas-juzefas-obrembskis-kgb-akiratyje).
Apie tai, kad mons. J. Obrembskis turėjo didelį autoritetą ir buvo gerbiamas įvairiuose socialiniuose sluoksniuose, liudija faktai, kad jį lankė Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, ministrai, Seimo nariai, ambasadoriai, vyskupai bei kunigai užsieniečiai, įvairios delegacijos, svečiai ir turistai. Tad džiugu, jog ir praėjus penkiolikai metų po mirties vėlesniosios kartos žmonių kartos prisimintas dvasingai, pagarbiai. Pagarbą dvasininkui savo dalyvavimu ir gėlių puokšte parodė Seimo narė teisingumo ministrė Rita Tamošiūnienė.
„Kataliko“ informacija
„Katalikas“, 2026 m. balandžio 3 d., nr. 7 (490)