Rugpjūčio sukaktys

1859 08 03 Pinske, Baltarusijoje, gimė Simonas Rozenbaumas. 1887 m. Baigė Novorosijsko universiteto teisės fakultetą. 1906 m. išrinktas Rusijos sionistų organizacijos pirmininku. 1915–1919 m. gyveno Vilniuje ir vadovavo žydų sionistų organizacijai. 1918 m. kooptuotas į Valstybės tarybą, buvo užsienio reikalų viceministras. Dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje (1919) Lietuvos delegacijos sudėtyje, o 1920 07 12 dalyvavo pasirašant taikos sutartį su Sovietų Rusija. 1920 m. Lietuvos Steigiamojo Seimo narys. IX (E. Galvanausko) ministrų kabinete (iki 1924 02 12) buvo ministras be portfelio žydų reikalams. 1924 m. išvyko į Palestiną. Nuo 1929 m. buvo Lietuvos generalinis konsulas Palestinoje. Mirė 1934 12 06 Tel Avive.

1914 08 03 Vokietija paskelbė karą Prancūzijai. Belgija atsisakė praleisti per savo teritoriją vokiečių kariuomenę. Didžioji Britanija perspėjo Vokietiją, kad ši nesiveržtų į Belgiją

1939 08 03 Berlyne, Vokietijos UR ministras Ribentropas pasikvietė SSRS įgaliotinį ir pasiūlė susitarti dėl nepuolimo. 

1944 m. rugpjūčio pradžioje remiantis 1944 07 13 prašymu į Lietuvą perkelta 4-oji NKVD vidaus kariuomenės šaulių divizija (vadas gen. majoras I. Vetrovas), pavaldi Pabaltijo apygardos NKVD vidaus kariuomenės vadui. Divizijos pulkai dislokuoti: 24 p. – Marijampolėje, 25 p. – Vilniuje, 137 p. – Utenoje, 298 p. – Alytuje. Į Lietuvos pasienio apygardas atsiųsti ir išdėstyti 3 pasienio pulkai: 23 p. – Kretingoje, 94 p. – Marijampolėje, 97 p. – Tauragėje. Geležinkelio objektų apsaugą vykdė 14 geležinkelių apsaugos divizijos 211 pulkas dislokuotas Kaune. 

1949 08 03 oficialiai įkurta Europos Taryba. Dešimt ją įkūrusių valstybių Londone saugojimui atidavė ratifikavimo dokumentus. 

1579 08 04 Vilniuje mirė Jonas Jeronimas Chodkevičius, Žemaitijos seniūnas, Lietuvos didysis maršalka. Jo vadovaujami LDK ponai privertė LDK ir Lenkijos karalių Steponą Batorą atskirai prisiekti LDK, atsisakyti Lenkijos ponų skelbiamo unijos interpretavimo ir sutikti su LDK didikų pažiūra į uniją. Lietuvos delegacijos Liublino seime vadovas, Livonijos valdytojas. Lenkijos ir LDK bendrame seime gynė LDK valstybingumą ir teisinę lygybę su Lenkija, reikalavo grąžinti Žygimanto Augusto atiduotas Lenkijai Podolę ir Voluinę. Prisidėjo prie Vilniaus jėzuitų kolegijos ir akademijos (universiteto) įkūrimo, rėmė Motiejų Strijkovskį. Gimė apie 1525 m.

1579 08 04 Stepono Batoro žygio metu į Polocką lietuvių pulkai sunaikino Polocko prieigas saugojusią Sitno pilį.

1894 08 04 Akmenytės vnk., Pumpėnų vlsč., Panevėžio r., gimė Alfonsas Jurskis, radiotechnikos Lietuvoje pirmtakas, pirmasis radijo stoties viršininkas, profesorius. Studijavo Paryžiuje ir Petrapilyje. 1916 m. baigė Petrapilio politechnikos institutą. Iki 1919 m. tarnavo radistu ledlaužiuose, plaukiojusiuose tarp Archangelsko, Murmansko ir Anglijos uostų. 1919 11 07 grįžo į Lietuvą. Įstojo į Lietuvos kariuomenės elektrotechnikos batalioną. 1923 m. išvyko studijuoti į Paryžių ir ten baigė aukštąją elektrotechnikos mokyklą, kartu dirbo Eifelio bokšto radijo stotyje. Grįžęs į Lietuvą dirbo Kauno Vytauto Didžiojo universitete docentu. Išleido dviejų dalių radiotechnikos vadovėlį. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1949 m. persikėlė į JAV, dėstė Filadelfijos Templio universitete. 1966 07 31 šiame mieste ir mirė

1914 08 04 Vokietija įsiveržė į Belgiją, o vidurnaktį pasibaigus Londono ultimatumui, Didžioji Britanija paskelbė karą Vokietijai. JAV liko neutralios.

1934 08 04 pradėtas tiesti Kauno – Klaipėdos plentas.

1994 08 04 Vytone, Ilinojaus valstijoje, JAV, mirė Lionginas Kublickas, lietuvių pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, jūrininkas, šturmanas. 1949 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą. Dirbo žvejybos laivyne kapitono padėjėju, kapitonu. 1951 m. birželį jis, mažojo žvejybinio tralerio MPT-85 „Samum“ kapitonas, tralerio meistras Juozas Grišmanauskas (g. 1927 m., kilęs iš Plungės r.) ir jūreivis Edmundas Paulauskas (g. 1932 m. Panevėžyje)  Baltijos jūroje uždarė kajutėje kitus tris komandos narius Švedijos teritoriniuose vandenyse valtimi pabėgo į Olando salą (Švedija), netrukus persikėlė į VFR. Išvykęs į JAV per lietuviškas radijo laidas paskelbė pareiškimų apie žmogaus teisių pažeidimus, kitamanių persekiojimą Sovietų sąjungoje. TSRS karo tribunolo už akių buvo nuteistas mirti. Tai buvo pirmieji lietuviai sėkmingai jūra pabėgę į užsienį.

1799 08 05 Žemaičių vyskupystėje įvestas Julijaus kalendorius.  

1864 08 05 Bedlou saloje Niujorko uoste padėtas Laisvės statulos kertinis akmuo.

1914 08 05 Juodkalnija paskelbė karą Austrijai–Vengrijai. Kuba, Urugvajus, Meksika ir Argentina pasiskelbė apie savo neutralumą.

1914 08 05 JAV, Klyvlende (Ohajo valstija), pastatytas pirmasis pasaulyje šviesoforas. Lietuvoje pirmasis rankinio valdymo šviesoforas pastatytas 1947 m. Vilniuje, J. Basanavičiaus ir Pylimo gatvių sankryžoje.          

1844 08 06 Drevernoje, Priekulės r., Klaipėdos ap., gimė Jurgis Traušys, Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų tikybinių raštų vertėjas ir leidėjas. Mirė 1918 08 22 Drukiuose, Priekulės r. 

1259 08 07 Mindaugas dovanojo Vokiečių ordinui visą Žemaitiją, Skalvą ir didžiąją dalį Jotvos (Dainavos).

1859 08 07 Šmuiliškių k., Šakių ap., gimė Juozas Adomaitis, publicistas, V. Kudirkos bendradarbis „Varpe“,1895–1921 redagavo JAV lietuvių laikraštį „Lietuva“ ir turėjo daug įtakos visai lietuvių spaudai Amerikoje. Čia savo publikacijas pasirašydavo (kaip ir „Varpe“) slapyvardžiu Šernas. Mirė 1922 08 05 Čikagoje.

1924 08 07 gimė Danutė Aukselytė-Ruzgienė, pedagogė, poetė, Vilniaus 21 vid. m-los mokytoja lituanistė, dainos „Aš verkiau parymus…“ žodžių autorė, Lietuvos kariuomenės karininko, visuomenės veikėjo Gedimino Ruzgio žmona. 

1944 08 07 Sverdlovsko lageryje mirė Povilas Spudas, visuomenės ir politikos veikėjas, istorikas. 1941 06 14 suimtas ir ištremtas į Sibirą. Trėmimo metu atskirtas nuo šeimos. Palaidojimo vieta nežinoma. Gimė 1896 01 13 Gataučiuose, Linkuvos vlsč.

1569 08 08 Livonijos atstovai po didelių ginčų prisiekė atskirai Lietuvai ir Lenkijai. Lietuva reikalavo, kad Livonija priklausytų tik Lietuvai.

1794 08 08 sukilėliai atsiėmė Liepoją ir užėmė Kuršą iki Ventos. 

1864 08 08 Vilniaus generalgubernatoriaus įsaku panaikinti Bernardinų ir Pranciškonų vienuolynai.

1939 08 08 SS hauptšturmfiureris Alfredas Naujokas (Rytprūsiuose gimęs suvokietėjęs lietuvių kilmės 28 metų Alfredas Helmutas Naujokas ar Naujokaitis (1911 09 20–1966 04 04) gavo Reicho vyriausiosios vadovybės užduotį: „Nuspręsta pulti Lenkiją, bet viską reikia pavaizduoti taip, kad Lenkija atrodytų puolančioji pusė. Viską reikia padaryti su tokiu įžūlumu, kad pats bailiausias vokietis pasakytų – daugiau kęsti negalima, lenkus reikia pamokyti“. Tokia provokacija ruošta Antrojo pasaulinio karo pradžiai.

1944 08 08 į Gotlando salą iš Lietuvos atplaukė pirmasis žvejų laivelis su 19 pabėgėlių iš Lietuvos. Dar 22 pabėgėliai atvyko 08 24. Trečią  kartą  laivas su 40 pabėgėlių buvo vokiečių sustabdytas ir su keleiviais nugabentas į Dancigą.

1794 08 09 Vilnių antrą kartą tais metais apgulė Rusijos kariuomenė. Gen. majorui B. Knoringui (šio generolo puolimą vilniečiai didvyriškai atlaikė 1794 07 19-20) į pagalbą atvyko gen. majoro I. Germano korpusas. Susidarė 12000 Rusijos kariuomenės. Mūšiai vyko tris dienas, tačiau jėgos buvo nelygios, 08 12 sukilėliai buvo priversti palikti Vilnių. 

1519 08 10 su penkiais laivais iš Sevilijos į kelionę aplink pasaulį išplaukė garsus keliautojas Ferdinandas Magelanas.

1874 08 10 Užulėnio k., Ukmergės apskr., gimė Antanas Smetona, Lietuvos Respublikos prezidentas. 1902–1907 m. buvo Lietuvių demokratų partijos narys. 1905 m. gruodžio 4–5 d. dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo darbe. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro Komiteto pirmininkas. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, kur išrinktas Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės tarybos pirmininku (1917–1919 m.). 1918 02 16  pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. 1919 04 04–1920 04 19 – pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas.1920–1924 m. vadovavo Lietuvių tautos pažangos partijai. 1923 m. lapkritį kelias dienas kalintas už Augustino Voldemaro straipsnio spausdinimą savo redaguojamame „Vaire“. 1921–1924 m. redagavo įvairius leidinius. 1923–1927 m. Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką. Išvertė keletą klasikinių veikalų iš graikų kalbos, buvo laikomas vienu geriausių lietuvių kalbos stilistų. 1924 m. A. Smetona buvo vienas Lietuvių tautininkų sąjungos organizatorių, jos pirmininkas (1925–1926 m.). Po 1926 12 17 perversmo Seime išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu, juo perrinktas 1931 ir 1938 m. Prezidentu išbuvo iki 1940 06 15, kai Lietuvą okupavo Sovietų sąjunga. 1940 m. birželį pasitraukė į Vokietiją, vėliau – į Šveicariją ir pagaliau – į JAV. A. Smetona kritikavo liberalizmą už egocentriškumo aspektą jame, buvo griežtas antikomunistas, dėl to vėliau tiek liberalų, tiek komunistų buvo apibūdinamas kaip fašistas. Tačiau A. Smetona mieliau propagavo savitą kelią teigdamas, kad negalima aklai kopijuoti fašizmo ar kitų svetimų santvarkų, nes kiekviena tauta gyvenanti savitomis sąlygomis, ir jai tinkanti tik savita prie tų sąlygų pritaikyta politinė sistema. Griežtai kritikavo nacizmą ir jo rasinio bei tautinio elitarizmo nuostatas, teigė kiekvieną tautą esant vertybe savaime. 1944 01 09  žuvo Klivlende JAV, užsidegus namui. Palaidotas 01 13 Klivlendo  kapinėse, vėliau perkeltas į Holvudo mauzoliejų.

1939 08 10 prie Lenkijos–Vokietijos pasienyje esančio Gleivico miestelio netoliese esantį viešbutį atvyko Alfredo Naujoko vadovaujama diversinė grupė, kurios tikslas buvo, gavus signalą, persirengti lenkiškomis uniformomis ir šturmuoti Vokietijos Gleivico radijo stotį. Kišenės buvo pilnos lenkiškų cigarečių, kino, autobusų bilietų, lenkų armijos šovinių ir kt. Visa tai turėjo būti „pamesta“ užpuolimo metu – žiūrėkite, lenkai mus užpuolė, mes ginamės.

2009 08 10 beveik 5 km aukščio Tian Šanio viršukalnei suteiktas Lietuvos tūkstantmečio vardas.

1914 08 11 Vilniuje įsikūrė Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti, tapusi politiniu bei kultūriniu lietuvių visuomenės centru.

1924 08 11 ir 12 Klaipėdoje surengta pirmoji jūros šventė.

1934 08 11 Vilniaus krašte uždarytos keturios lietuviškos mokyklos.

1984 08 11 prieš eilinę spaudos konferenciją JAV prezidentas R. Reiganas, manydamas, kad mikrofonas išjungtas visai šaliai pasakė: „Brangūs amerikiečiai, man malonu jums pranešti, jog ką tik pasirašiau įstatymą, kuriuo Rusija amžiams paskelbiama už įstatymo ribų. Jos bombardavimas prasidės po penkių minučių“. Kilusią  keletui minučių paniką nustelbė grėsmingas prezidento juokas. SSRS atstovų pasipiktinimui nebuvo ribų.

2009 08 11 mirė žurnalistas, publicistas, politikos apžvalgininkas Petras Katinas. Mokėsi Lyduokių pradžios mokykloje, Kauno S. Žuko dailės mokykloje, Kauno geležinkelininkų mokykloje, dirbo Kauno geležinkelio depe, 4 metus tarnavo laivyne Užpoliarėje, buvo kareivinių dailininkas. Grįžęs vėl dirbo Kauno geležinkelio depe, Kauno metalo gamykloje. Rašė „į stalčių“ politinius pamfletus. 1973 m., įtarus antisovietinių tekstų platinimu, tardytas Vilniaus kagėbistų, bet įrodęs, kad rašė pats, nebuvo nuteistas. Mat pagal sovietinius įstatymus už draudžiamos literatūros laikymą tuo metu jau nebuvo baudžiama, bet galiojo baudžiamasis straipsnis už platinimą. Nepriklausomybės metais rašė politinių įvykių apžvalgas ir kitus tekstus laikraščiuose „Vakarinis Kaunas“, „Kauno kraštas“, „Mano verslas“, „Tremtinys“, „XXI amžius“. 2010 m. išėjo jo tekstų rin­kinys „Ilgas bus mūsų kelias...“ („Naujasis lankas“). Palaidotas Kauno Aukštosios Panemunės kapinėse. Gimė 1937 02 25 Slabados k., Ukmergės ap.

1399 08 12 Vorkslos mūšyje totoriai sutriuškino Vytauto vadovaujamą Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenę. Pralaimėjimas susilpnino Vytauto politinę galią. 

1654 08 12 Švedijoje, pasibaigus Vazų dinastijos valdymui ir sostą užėmus Karoliui X Gustavui Lietuvos ir Lenkijos karalius Jonas Kazimieras Vaza ima reikšti savo pretenzijas į Švedijos karalystę, tuo išprovokuodamas naują karą. Ir tai prasidėjo tuo metu, kai valstybę jau alino karas su sukilusiais kazokais ir Maskva. Jonušas Radvila, tuo metu vyriausiasis kariuomenės vadas, didysis etmonas, turėjo kovoti su gausiomis Maskvos ir jos sąjungininkų pajėgomis. J. Radvilos vadovaujami kariai narsiai kovėsi su įsiveržusiais rusais, ką byloja ir 08 12 įvykęs Šklovo mūšis, kai Lietuvos-Len­kijos kariuomenė sumušė 40 000 Jakovo Čerkaskio vadovaujamą Rusijos kariuomenę, patys teturėdami 8 000 karių. Daugiau surinkti piktybiškai trukdė pats karalius Jonas Kazimieras, paniškai bijojęs „pernelyg didelio“ Radvilos autoriteto ir įsigalėjimo. Prasidėjus antrajam karui su Švedija, viena po kitos švedams pasidavė Lenkijos vaivadijos ir kariuomenės daliniai. Tuo tarpu rusai nuožmiai niokoja Lietuvą, kurios negausūs pulkai nebegali atsispirti galingam priešui. Artinosi istorijoje nepatirta Vilniaus miesto ir Lietuvos tragedija.            

1794 08 12 po 08 09–11 vykusių paskutinių mūšių su Rusijos kariuomene, priešams užėmus Tauro kalną, Mindaugo gatvės rajoną ir kitas vietoves, LDK kariuomenės daliniai su sukilėliais per Žaliąjį tiltą, Šnipiškes, Neries dešiniuoju krantu, per Sudervę pasitraukė iš Vilniaus. Tolimesnis Vilniaus gynėjų kelias ėjo per Jonavą, Užnemunę, Gardiną (jį paliko spalio pradžioje), pasiekė Varšuvą ir ten nuo Rusijos užpuolikų gynė Varšuvos Prahos priemiestį. Vilnių užėmė carinė Rusijos kariuomenė. Sukilėliai buvo užėmę Vilnių 1794 04 23. Sudaryta Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba (LTAT) ir vykdomieji organai – sukilėliai valdė visą Lietuvą. Tačiau Lietuvos savarankiškumo atkūrimu nebuvo paten­kinti lenkai. T. Kosciuškos nurodymu 05 21 panaikinta LTAT, 06 04 atleistas vyriausiasis sukilimo vadas  Lietuvoje J. Jasinskis, jį pakeitė iš Lenkijos atsiųstas Michailas Veihorskis. Po Vilniaus kapituliavimo didėjo nepasitenkinimas sukilimo valdžia, dalis valstiečių dezertyravo. Artėjo tragiški Lietuvai laikai – III Lietuvos–Lenkijos padalinimas (1795) ir valstybės žlugimas.         

1939 08 12 Maskvoje prasidėjo SSRS–Anglijos–Prancūzijos derybos. Sovietinei delegacijai vadovavo gynybos liaudies komisaras maršalas K. Vorošilovas.

1939 08 12 SSRS reikalų patikėtinis Berlyne G. Astachovas pranešė Vokietijos URM pareigūnui J. Šiurei, jog V. Molotovas sutinkąs apsvarstyti abi šalis dominančius klausimus, tarp jų – Lenkijos klausimą. Tarybinė vyriausybė derybų vieta siūlanti Maskvą.                                                 

1964 08 12 po 20 metų nežinios rasti S. Dariaus ir S. Girėno palaikai iškilmingai palaidoti Kauno Aukštųjų Šančių kapinėse. 1944 m. pavasarį paslėpti Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto koplyčios rūsyje karstai su palaikais1963 10 06  S. Dariaus dukros Nijolės Dariūtės – Maštarienės ir Vytauto Mačiuikos pastangomis, buvo surasti. Tuomet N. Maštarienė laišku kreipėsi į tuometį komunistų partijos vadovą A. Sniečkų dėl garbingo lakūnų palaidojimo. A. Sniečkus užuot padėjęs, užsiundė KGB darbuotojus. Laukė kratos. Buvo atimti visi dokumentai ir karstų paieškos fotografijos. Laimė, išliko paslėptos kopijos. V. Mačiuika  nenuleido ran­kų. Padedant gulagų draugams pavyko susisiekti su vyru, kurio tėvas maršalas Ivanas Bagramianas buvo sovietų armijos generalinio štabo viršininkas. Sunku patikėti, bet V. Mačiuika gavo audienciją pas maršalą. Jam buvo įteikti lakūnų didvyriškumą įrodantys dokumentai ir dukros Nijolės laiškas, kuriame teigiama, kad „Lituaniką“ pašovė vokiečių fašistų kulkos. Maršalas buvo „nuginkluotas“, todėl nieko nelaukdamas paskambino A. Sniečkui ir, užuot piktinus visuomenę, įsakė garbingai palaidoti didvyrius.

1989 08 12 Cėsyje, Latvijoje, susirinkusi Baltijos Taryba paskelbė dokumentą „Baltijos kelias“.

1514 08 13 Vilniuje įsteigtas pirmasis Lietuvoje bazilijonų Švenčiausiosios Trejybės vienuolynas. 1608–1821 m. priklausė unitams.

1914 08 13 Prancūzija paskelbė karą Austrijai–Vengrijai.

1919 08 13 Omsko lietuvių draugijos spauda rašė: „Lietuvių draugijos valdyba Omske su dideliu džiaugsmu sužinojusi apie Pirmos Sibire lietuvių kariškos dalies steigimą, nutarė įteikti lietuvių batalionui dvi vėliavas – tautišką ir karišką, ir linki jam laimingai ir kuo greičiausiai sugrįžti su tomis vėliavomis į laisvą Tėvynę“.

1939 08 13 SSRS pranešė Vokietijai, kad sutinka vesti derybas dėl nepuolimo.

1949 08 13 Užpelkių miške, Radviliškio r., dėl išdavystės buvo užpultas Prisikėlimo apygardos štabas. Kautynėse žuvo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos 1949 02 16 Deklaracijos signatarai. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo nariai Petras Bartkus-Žadgaila (apygardos vadas) ir Bronius Liesis-Naktis. Kartu žuvo Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas Vytautas Šniuolis-Svajūnas ir dar du partizanai – Girėnas ir Aitvaras. P. Bartkui-Žadgailai, vienam iš aštuonių, suteiktas garbingas Laisvės Kovotojo Karžygio vardas. 

1464 08 14 mirė popiežius Pijus II . Studijavo teisę Sienoje ir literatūrą Florencijoje. 1432 m. buvo kardinolo D. Kapranikos palydovas Bazelio susirinkime, kuriame gynė Bažnyčios susirinkimo viršenybę prieš popiežių Eugenijų IV. Nuo 1440 m. – antipopiežiaus Felikso V sekretorius. Nuo 1443 m. dirbo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Frydricho III kanceliarijoje. 1447 m. tapo Triesto, o 1450 m. – Sienos vyskupu ir popiežiaus pasiuntiniu Šventojoje Romos Imperijoje. 1456 m. paskirtas kardinolu. 1458 m. išrinktas popiežiumi, stiprino popiežiaus galias. 1453 05 29 žlugus Konstantinopoliui mėgino organizuoti Kryžiaus žygį prieš Osmanų imperiją. Tačiau  tam nepritarė Europos valstybių valdovai. Buvo žymus humanistas, rašytojas, istorikas, poetas ir mokslininkas. Geografijos veikale „Kosmografija, arba Azijos ir Europos aprašymas“ pateikė daug geografijos, istorijos etnografijos žinių. Pirmasis išsamiai aprašė Europos žemyną. Veikale „De Europa“ aprašė ir Lietuvą, Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą, lietuvių papročius, religijos dalykus, kai kurias Lietuvos krikšto aplinkybes Jo iniciatyva 1460 m. įkurtas Bazelio universitetas. Gimė 1405 10 18. 

1939 08 14 Vokietijos ambasadoriui Maskvoje F. Šulenbergui pranešta nedelsiant prašyti audiencijos pas V. Molotovą: ten siūlyti baigti politinės konfrontacijos laikotarpį, taip pat siūlyti priimti artimiausiu metu Maskvoje J. Ribentropą. 08 15 F. Šulenbergas Vokietijos nuomonę perdavė V. Molotovui.

1969 08 14 kai susidūrimai Šiaurės Airijoje tarp katalikų ir protestantų tapo nekontroliuojami JK vyriausybė įvedė į Šiaurės Airiją kariuomenę. Tačiau ginkluota Airijos respublikonų armijos kova tęsėsi iki 1994 m. Per tą laiką regione žuvo apie 3000 žmonių.

2004 08 14 Krokuvoje (Lenkija) mirė  Česlovas Milošas, lietuvių kilmės lenkų poetas, eseistas, literatūros tyrinėtojas, Nobelio premijos laureatas. 1937 m. Č. Milošas persikėlė Į Varšuvą, ten gyveno ir per Antrąjį pasaulinį karą. Po karo dirbo diplomatinį darbą Lenkijos atstovybėse Niujorke ir Vašingtone. 1951 m. po tarybų valdžios paskyrimo į Prancūziją nutraukė ryšius su Lenkijos liaudies respublikos vyriausybe ir ieškojo politinio prieglobsčio Prancūzijoje. 1960 m. emigravo į JAV. 1961 m. tapo Berklio, Kalifornijos universiteto, slavų kalbos ir literatūros katedros profesoriumi. 1970 m. gavo JAV pilietybę. 1980 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. 1989 m. tapo  Harvardo universiteto garbės daktaru. Gimė 1911 06 30 Šeteniuose, Surviliškio vlsč., Kėdainių ap.

08 15 – Žolinė, Šv. Mergelės Marijos  Ėmimo į  dangų diena. Valstybinė šventė, nedarbo diena. Švč. Mergelės Marijos Ėmimą į dangų kaip valstybinę šventę švenčia daugiau kaip 30 pasaulio valstybių. Didžiausi atlaidai būna Pivašiūnuose, Kaišiadorių vyskupijoje.

1769 08 15 Ajačo mieste, Korsikos saloje, gimė Napoleonas Bonapartas, Prancūzijos imperatorius, vienas garsiausių karvedžių ir politikų pasaulio istorijoje. Pralaimėjęs lemiamus mūšius ištremtas į atokią Šventosios Elenos salą, kur 1821 05 05 mirė ir buvo palaidotas. 1840 m. palaikai perlaidoti į Invalidų rūmų katedrą Paryžiuje.

1914 08 15 Centrinėje Amerikoje Panamos kanalu, sujungusiu Ramųjį ir Atlanto vandenynus, praplaukė pirmasis laivas. Oficialus kanalo atidarymas įvyko tik 1920 m. liepą.

1974 08 16 Jonas Stankevičius, gimęs 1946 m. Kaune, lietuvis, Klaipėdos bazėje refrižeratorių uosto radiooperatorius, gyveno Klaipėdoje. Laivui „K. Preikšas“ stovint Bulon Siur Mer (Prancūzija) uoste pabėgo iš laivo ir kreipėsi į vietos valdžią prašydamas politinio prieglobsčio. Gyvena JAV. Tai dvidešimtas sėkmingas lietuvio pabėgimas iš Sovietų Sąjungos po 1950 m. 

1544 08 17 įsteigtas Karaliaučiaus universitetas. Pirmuoju teologijos profesoriumi buvo lietuvis Stanislovas Rapalionis, o pirmuoju graikų kalbos profesoriumi – lietuvis Abraomas Kulvietis.

1629 08 17 gimė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas III So­bies­kis.

1884 08 17 Paskuojės k., Žemaičių Kalvarijos vlsč. Telšių ap., gimė Liudas Noreika. 1917 m. baigė Peterburgo universiteto teisės fakultetą, 1918 m. grįžo į Lietuvą. III (P. Dovydaičio), IV (M. Šleževičiaus), V (E. Galvanausko) ministrų kabinetuose buvo teisingumo ministras, vienas lietuvių tautininkų sąjungos kūrėjų, dirbo įvairių leidinių redaktoriumi. Nušautas Kaune 1928 05 30.

1914 08 17 vykstant pirmiesiems Pirmojo pasaulinio karo mūšiams Vilniuje susirinkę Vilniaus lietuvių draugijų ir spaudos atstovai priėmė J. Basanavičiaus, St. Šilingo ir D. Malinausko parengtą vadinamąją Gintarinę deklaraciją. Kaip ir daugelis to meto tautų tiek Rusijoje, tiek Austrijoje–Vengrijoje, lietuviai pabrėžė tautos lojalumą imperijai. Kartu jie pažymėjo tikintys, kad, Rusijai laimėjus karą, Mažoji Lietuva bus prijungta prie Didžiosios suteikiant šiam kraštui autonomiją. 1914 m. VIII–IX lietuvių inteligentija ėmė kelti prielaidas, kad  Pirmojo pasaulinio karo baigtis gali atverti naujų galimybių ir mūsų kraštui.

1914 08 17 prasidėjo Rytų Prūsijos operacija – rusai įsiveržė į pasienio miestelį Širvintą. Nors netrukus miestelį vokiečiai atkovojo, tačiau 1914 11 12 rusai vėl ją užėmė ir smarkiai nusiaubė – daug namų sudegė, gyventojai apiplėšti. Vokiečiai buvo priversti dalį kariuomenės iš Vakarų fronto permesti į Prūsiją.

1924 08 17 Šiauliuose prasidėjo Antano Smetonos organizuotas Lietuvių tautininkų sąjungos steigiamasis suvažiavimas.

1704 08 18 Švedijos kariuomenė pradėjo Biržų pilies puolimą.

1859 08 18 Skuldeiniuose,  Pakalnės ap., gimė Mikelis Reidys, Mažosios Lietuvos veikėjas, Kaukėnuose turėjo malūną. 1918 11 30 Tilžės akto signataras. 1919 m. iš­rink­tas Vokietijos lietuvių susivienijimo valdybos nariu. Mirė 1926 m. Kaukėnuose, Pakalnės ap.

1894 08 18 Smukučių k., Jurbarko vlsč., Raseinių apskr., gimė Antanas Tamošaitis, XXI  ministrų kabinete buvo teisingumo ministras. Advokatas, mokslų daktaras, nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, docentas (1939). 1940 07 11 suimtas Kaune. Kalintas sunkiųjų darbų kalėjime. Išvežtas į Maskvą. 1941 07 07 nuteistas mirties bausme. 1941 07 30 sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime, kartu su K. Skuču ir J. Čapliku. Palaikai slapta užkasti Pamaskvės vietovėje Butove ar Komunarkoje.

1954 08 18 Naudžiūnų k. (dabar Birštono sav.) gyventojos Monikos Milašauskienės sodyboje per susišaudymą su KGB Prienų r. skyriaus operatyvine grupe žuvo V. Daunoras-Kelmas, Ungurys, Vincas (paskutinis Dainavos apygardos vadas) ir Jurgis Palionis-Dobilas (V. Daunoro ryšininkas).

1979 08 18 Vašingtone mirė Kazys Škirpa, Lietuvos diplomatas, generalinio štabo pulkininkas, pirmasis savanoris karininkas. Baigė Latvijos Mintaujos (Jelgavos) gimnaziją, studijavo komercijos institute Sankt Peterburge. Buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, mokėsi karo mokykloje. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir pirmasis įstojo savanoriu į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. 1918 m. gruodį suorganizavo Vilniaus komendantūros batalioną, su kurio kariais 1919 01 01 iškėlė Lietuvos trispalvę Gedimino pilies bokšte. Dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais, lenkais. Buvo Steigiamojo Seimo narys. Mokėsi Ciuricho (Šveicarijoje) technikos institute, Aukštuosiuose karininkų kursuose Kaune, Belgijos karo akademijoje. Tarnavo Generaliniame štabe, dėstė Karo mokykloje ir Aukštuosiuose karininkų kursuose. Nepritarė 1926 m. gruodžio perversmui. Nuo 1927 m. dirbo diplomatinėje tarnyboje. 1938 m. ragino atmesti Lenkijos pateiktą ultimatumą, o prasidėjus II Pasauliniam karui – užimti lenkų okupuotą Vilnių. Gerai suprasdamas tikrąją to meto Lietuvos situaciją (Lietuvoje jau buvo dislokuota bolševikinė kariuomenė) atsisakė dalyvauti Lietuvos trispalvės iškilmingo pakėlimo ceremonijoje 1939 10 29. Iš tikrųjų tą dieną iškilmingai pakeliant Lietuvos trispalvę jau dalyvavo sovietiniai politrukai. Sovietams 1940 m. okupavus Lietuvą, K. Škirpa buvo Berlyne. Čia būrė Lietuvos Aktyvistų Frontą, prisidėjo rengiant 1941 m. birželio sukilimą. Siekė kuo didesnio Lietuvos savarankiškumo vokiečių okupacijos metais. 1941 m. Laikinojoje Lietuvos vyriausybėje buvo numatytas ministru pirmininku, tačiau 1941 06 23 įvykus sukilimui, Berlynas K. Škirpos į Lietuvą neišleido. 1944 06 14 vokiečių suimtas ir išsiųstas į politinių internuotųjų  stovyklą. Po karo 1946 m. persikėlė į Airiją, 1949 m. – į JAV. Dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Gimė 1895 02 18 Namajūnuose, Saločių vlsč.

1994 08 18 Beverlyje, Masačusetso valstijoje, JAV, mirė lietuvis boksininkas Juozas Žukauskas, labiau žinomas kaip Džekas Šarkis. 1929 m. jis tapo JAV, o 1932 m. – pasaulio bokso čempionu sunkaus svorio kategorijoje. Gimė 1902 10 26 Bingamtone, Niujorko valstijoje, lietuvių išeivių šeimoje.

1939 08 19 Berlyne pasirašyta ūkinė Vokietijos–Sovietų Sąjungos sutartis.

1939 08 19 V. Molotovas įteikė Vokietijos pasiuntiniui Tarybų Sąjungos–Vokietijos nepuolimo sutarties projektą ir pranešė, jog J. Ribentropas galįs atvykti į Maskvą 08 26 ar 08 27.

1619 08 20 į Džeimstauno uostą Virdžinijoje (tuo metu tai buvo britų kolonija) olandų laivas atplukdė pirmuosius 20 vergų. Tai buvo masinio vergų darbo naudojimo Šiaurės Amerikoje pradžia.

1899 08 20 Palangoje, grafo Tiškevičiaus daržinėje ant jūros kranto, suvaidintas pirmasis viešas lietuviškas spektaklis – A. Vilkutaičio-Keturakio komedija „Amerika pirtyje“. Kuršo gubernijoje, kuriai tada priklausė Palanga, nebuvo įvestas lietuviškos spaudos draudimas, todėl tik čia galėjo įvykti viešas lietuviškas vaidinimas. Prasidėjo lietuviškų klojimo teatrų laikotarpis. Vilniaus ir Kauno gubernatoriai  raportuose carui įvykius Palangoje įvardija kaip didelę grėsmę imperijai. 49 trupės dalyviai buvo nuteisti.

1914 08 20 Vatikane mirė 257-asis Popiežius Pijus X. 1954 m. paskelbtas Katalikų Bažnyčios šventuoju. Popiežius nuo 1903 08 04. Nepritarė Bažnyčios modernizavimui, pripažino pamaldas tik lotynų kalba, nors nevengė naujovių: atnaujino katekizmą, mišiolą, brevijorius, pakoregavo bažnytinę teisę.

1914 08 20 įvyko Gumbinės mūšis tarp Rusijos ir Vokietijos kariuomenių.

1914 08 20 iki šios datos vokiečiai pralaužė belgų pasipriešinimą, privertė juos pasitraukti prie Antverpeno, užėmė Briuselį, prasiveržė iki Belgijos–Prancūzijos sienos. 

1919 08 20 išrinkta pirmoji Šaulių sąjungos centro valdyba. Įkūrėjas ir pirmasis jos pirmininkas,  vėliau – garbės pirmininkas Vladas Gerardas  Putvinskis-Putvys. 

1919 08 20 Kaune, bankininko ir žymaus esperantininko Pauliaus Modemo bute, įkurta Lietuvos esperantininkų sąjunga. Jos kūrėjas ir pirmasis vadovas buvo žymus Lietuvos visuomenės veikėjas, prelatas, rašytojas, poetas, publicistas, literatūros kritikas, mokslininkas, pirmojo tarptautinės esperanto kalbos vadovėlio lietuviams (dėl carinės valdžios spaudos draudimo Lietuvoje 1890 m. išleisto Tilžėje) autorius ir pirmasisesperantininkas Lietuvoje, profesorius Adomas Jakštas-Aleksandras Dambrauskas.

1939 08 20 A. Hitleris nusiuntė telegramą J. Stalinui: „Aš įsitikinęs, jog papildomas protokolas, kurio pageidauja tarybinė vyriausybė, gali būti parengtas per trumpą laiką… Įtampa tarp Vokietijos ir Lenkijos tapo nepakeliama… Krizė gali įvykti kiekvieną dieną… Todėl negalima gaišti laiko ir siūlau priimti mano užsienio reikalų ministrą 08 22, vėliausiai 08 23. Imperijos UR ministras turi visus įgaliojimus pasirašyti tiek nepuolimo paktą, tiek ir protokolą… Adolfas Hitleris“.

1939 08 21 sovietinės misijos vadovo K. Vorošilovo reikalavimu neribotam laikui nutrauktos Maskvoje vykusios TSRS, Anglijos ir Prancūzijos karinės derybos.

1944 08 21 JAV, Didžiosios Britanijos, SSRS ir Kinijos atstovai netoli Vašingtono susirinko aptarti planus įkurti Jungtinių Tautų Organizaciją.

1864 08 22 Ženevoje Šveicarijos vyriausybės kvietimu įvyko dvylikos Europos valstybių diplomatų susitikimas dėl sužeistų kariaujančių valstybių kareivių. Pasirašyta konvencija dėl karinių ligoninių ir medicinos personalo neliečiamumo. Kaip apsaugos ženklas patvirtintas raudonas kryžius baltame fone. Penkių komitetas tapo Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komitetu. Iki 1868 m. konvenciją pasirašė visos Europos šalys.

1919 08 22 naktį į 08 23 lenkų „sukilėliai“, vadovaujami karininko Vaclovo Zavadsko, klastingai užpuolė lietuvių įgulas Seinų krašte. Atvykus Lenkijos reguliarios kariuomenės pagalbai buvo užimti Seinai. Prasidėjo lietuviškų įstaigų ir mokyklų uždarinėjimas, suiminėjami lietuviai. Seinai buvo užimti iki 1920 07 19, kai vėl grįžo į lietuvių rankas.

1939 08 22 radijo bangomis pranešta sensacija – rusų – vokiečių derybos baigėsi susitarimu. Nacionalsocialistinės Vokietijos užsienio reikalų ministras J. von Ribentropas skrenda į Maskvą pasirašyti sutarčių.

08 23 – Juodojo kaspino diena. 1939 m. pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis (Molotovo-Ribbentropo paktas).

08 23 – Baltijos kelio diena. 1989 m. įvyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos Tautų vienybės ir protesto akcija – Gyvasis Baltijos kelias.        

1834 08 23 Varniuose mirė kun. Bonaventūra Gailevičius. Mokslus ėjo Varnių seminarijoje ir Vilniaus dvasinėje akademijoje. Filosofijos daktaras. Dirbo Žemaičių vyskupijoje. Per 1841 m. choleros epidemiją, sudarius karantiną aplink Varnius, B. Gailevičiaus rūpesčiu ir globa daug padėjo Varnių varguomenei. B. Gailevičius išleido keletą religinių leidinių, nemažai pagelbėjo vyskupui J. A. Giedraičiui verčiant Naująjį Testamentą. Gimė 1852 m. Žemaitijoje.

1914 08 23 Japonija paskelbė karą Vokietijai.

1919 08 23 – 25 vyko Zarasų išvadavimo iš bolševikų operacija.

1924 08 23–25 Kaune vyko pirmoji Lietuvos dainų šventė, tuo metu vadinta Dainų diena. 7 val. ryto įvyko generalinė repeticija. 14.30 val. atidaryta Žemės ūkio ir pramonės paroda. 16 val. prasidėjo Dainų šventė. Respublikos prezidentas A. Stulginskis įteikė vyriausiesiems dirigentams J. Naujaliui, S. Šimkui, J. Štarkai auksinius garbės ženklus. Šventėje dalyvavo 77 chorai (apie 3000 dainininkų), 50 000 klausytojų. Pirmoji dainų šventė surengta 1843 06 25 Šveicarijoje, Ciuricho miesto aikštėje. Joje dalyvavo 80 chorų, 2100 dainininkų. Pati didžiausia pasaulyje dainų šventė įvyko 1928 m. Austrijoje, Franco Šuberto 100-ųjų mirties metinių proga, kai į Vieną suvažiavo 200000 vokiečių chorų dainininkų iš įvairių pasaulio valstybių.

1939 08 23 13val. į Maskvą su grupe palydovų atskrido Vokietijos užsienio reikalų ministras Ribentropas (skrista per Lietuvos teritoriją). Tą pačią dieną (tiksliau 02:30 val. nakties į 24, t.y. rugpjūčio 24 d.!).buvo pasirašyta Vokietijos–TSRS nepuolimo sutartis (Molotovo-Ribbentropo paktas). Prie jo pridėtas slaptas protokolas, kuriuo Rytų Europa buvo padalinta į nacių – sovietų įtakos sferas. Slaptasis protokolas numatė teritorinius pakeitimus Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. 08 23 pasirašyti nespėta dėl to, kad pagal pateiktą projektą Lietuva ir vakarinė Latvijos dalis turėjo atitekti Vokietijai. Stalinas užprotestavo ir pareikalavo neužšąlančių Latvijos uostų Libavo–Liepojos ir Vindavo–Ventspilio. Ribentropas, neturėdamas įgaliojimų, susvyravo ir 22:05 val. išsiuntė šifruotą telegramą Hitleriui. 1 val. iš Berlyno telefonu perduota: „Taip. Sutinku“. Tačiau norėdami, kad „sensacija“ būtų išspausdinta rytiniuose laikraščiuose, nusprendė įrašyti 08 23 datą. Stalinas pats parašė trumpą TASS‘o  pranešimą apie derybas ir pasirašytą sutartį.  Pagal šį  protokolą buvo nulemtas ir Lietuvos nepriklausomybės likimas – Lietuva ir Vakarų Lenkija  priskirta Vokietijos interesų sferai, Estija, Latvija ir Rytų Lenkija – SSRS interesų sferai. Sudarius Molotovo–Ribentropo paktą, karas tapo neišvengiamas. Jau po savaitės A. Hitleris įsakė pulti Lenkiją. Prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Papildomame protokole atsirado sakinys: ,,abi šalys pripažįsta Lietuvos interesus Vilniaus krašte“. Šis sakinys atsirado A. Hitlerio nurodymu ir J. fon Ribentropo reikalavimu. 

1979 08 23 pasirašytas „Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumas“, raginantis likviduoti Molotovo – Ribentropo pakto padarinius; išvesti okupacinę kariuomenę ir užtikrinti laisvą Baltijos šalių raidą.

1989 08 23 Vilniuje įvyko Sąjūdžio seimo 6-osios sesijos pirmasis posėdis. Priimtas LPS seimo pareiškimas, kuriame konstatuojama, jog sovietinės armijos įvedimas į Lietuvos Respubliką  1940 06 15 buvo SSRS agresijos aktas prieš nepriklausomą valstybę, Tautų sąjungos narę, o vadinamojo Liaudies seimo rinkimai 1940 m. bei to Seimo nutarimai dėl Lietuvos priėmimo į SSRS sudėtį buvo neteisėti. Sąjūdžio pareiškime primenama, kad nei Vokitija, nei SSRS dar nepasmerkė ir neparodė iniciatyvos anuliuoti nusikalstamus 1939–1941 m. Stalino ir Hitlerio sandėrius, kurie sąlygojo  Lietuvos bei kitų valstybių neteisėtą užgrobimą. LPS seimas kvietė lietuvių tautą atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.  

1989 08 23 Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Latvijos ir Estijos Liaudies frontai, minėdami 50-ąsias Ribentropo–Molotovo pakto metines, stojo į „Baltijos kelią“. Nuo Gedimino pilies ir Katedros Vilniuje, per Rygą iki Talino, septintą valandą vakare, ne tik rankomis, bet ir laisvės trokštančiomis širdimis, susijungė beveik dviejų milijonų žmonių grandinė. Baltijos kelias sukėlė didelį sovietinės vadovybės nepasitenkinimą ir atkreipė laisvojo pasaulio dėmesį į lietuvių, latvių, estų  kovą už laisvę. LPS seimas kvietė lietuvių tautą atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

1999 08 23 Vokietijos federalinis kancleris Gerhardas Šrioderis pradėjo darbą Berlyne. Taip Vokietijos vyriausybė pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo pabaigos grįžo į tradicinę sostinę. 

79 08 24 Italijoje išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis. Sunaikinti Pompėjos, Herkulanumo ir Stabijos miestai, žuvo tūkstančiai žmonių. Vien tik Pompėjoje iškasta apie 1150 palaikų. Keistas sutapimas – 08 24 buvo romėnų šventė Vulkanalija, skirta ugnies dievui.

1654 08 24 Šepelevičių mūšyje Aleksejaus Trubeckojaus vadovaujama Rusijos kariuomenė sumušė Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos vadovaujamą Lietuvos kariuomenę.

1699 08 24 Saksonijos kurfiurstas bei Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II slapta sutartimi paėmė Švedijos Livoniją į savo globą, kaip autonominę valdą. 

1814 08 24 Britų pajėgos užgrobė dabartinę JAV sostinę Vašingtoną ir jį sudegino. Prezidentas Džeimsas Medisonas buvo priverstas bėgti. 1809 m. tapus JAV prezidentu D. Medisonui santykiai su Didžiąja Britanija pablogėjo, o 1812 m. JAV paskelbė Didžiajai Britanijai karą ir įsiveržė į Kanadą. Pralaimėję Šampleno ežere, britų laivai siaubė rytų pakrantę.     

1919 08 24 Baikalo ežero rajone, Sibire, čekoslovakų ir japonų (remiančių atamaną Semionovą) kariuomenės spaudžiama išblaškyta lietuvių raudonoji kuopa. Tai buvo lietuvių emigrantų iš Airijos kuopa, kuriai vadovavo Juozas Steponaitis, Airijos socialdemokratų (bolševikų) veikėjas.

1919 08 24 kovose su bolševikais, puolant bolševikų įtvirtintas Galminių–Bružų–Naujasėdžio kaimuose pozicijas žuvo pirmasis Kauno karininkų mokyklos pirmosios karininkų laidos (išleista 1919 07 06) kursantas,  I-ojo pėstininkų pulko ltn., devyniolikmetis Jurgis  Sidaravičius, kilęs iš Liepalotų km., Lekėčių vlsč., Šakių ap. Po mirties apdovanotas Vyčio kryžiumi, jo žūties vietoje 1939 m. pastatytas granitinis paminklas tebestovi ligi šiolei.

1944 08 24 LKP CK biuras  kovai su partizanais  sukūrė organą – „ 501 istrebitelnyj batalion“, kuris lietuviškai buvo pavadintas – „liaudies gynėjai“, o liaudiškai – ,,stribai“.

1954 08 24 JAV prezidentas D. Eizenhaueris pasirašė įstatymą, kuriuo komunistų partija buvo paskelbta už įstatymo ribų.

1999 08 24 Vilniaus pasienio policijos užkarda, esanti Šalčininkų r.,. Puškorių k., pavadinta 1991 m. žuvusio pasieniečio Gintaro Žagunio vardu.

1919 08 25 Kazio Ladigos vadovaujama Lietuvos kariuomenė galutinai išvijo bolševikus iš Lietuvos. Bolševikiniai raudonarmiečiai paliko paskutinį Lietuvos miestą – Zarasus. 

Parinko Gediminas Adomaitis

„XXI amžius“, 2024 m. rugpjūčio 9 d., nr. 29–30 (2594–2595)