Rugpjūčio sukaktys
1939 08 25 viešbutyje prie Gleivico Alfredas Helmutas Naujokas gavo telegramą: „Bobutė susirgo“. Tai buvo signalas: „Vokietija greitai puls Lenkiją. Būkite pasiruošę“. Tą pačią dieną 150 lenkiškai kalbančių vokiečių policininkų slapta perėjo sieną į Lenkiją, tačiau tuoj pat gavo komandą grįžti atgal – dar kažko trūko pasiruošiant užpuolimui. Operacija pravesta ypač slaptai – lenkų pasieniečiai nieko nepastebėjo.
1789 08 26 prancūzų Didžioji Revoliucija paskelbė „Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją“. Karališkoji balta vėliava pakeista į trispalvę: raudona–balta–mėlyna, kuri asocijavosi su trimis revoliucijos šūkiais: „laisvė, lygybė, brolybė“. Vėliavos vienodo pločio juostos – visų šių vertybių lygybės idėja. Vienos spalvos uzurpacija kitos atžvilgiu reiškė demokratinių principų laužymą.
1819 08 26 Koburge (Vokietijos Bavarijos žemėje) gimė Saksonijos, Koburgo ir Gotos kunigaikštis, Didžiosios Britanijos ir Airijos karalienės Viktorijos vyras princas Albertas. Gyvenime suplanuotos politinės vedybos peraugo į didžią meilę. Albertas ir Viktorija susituokė 1840 m., turėjo devynis vaikus, visi jie sulaukė pilnametystės. Laikui bėgant abu pelnė visuotinę meilę ir pagarbą. Mirė 1861 12 14 pasiligojęs, sulaukęs vos 42-ejų, Vindzoro pilyje. Gedulo drabužius Viktorija vilkėjo iki pat mirties 1901 metais.
1914 08 26–30 prie Tanenbergo (tuo metu Rytprūsiuose, dabar Lenkijoje) vyko Vokietijos ir Rusijos imperijų kariuomenių kautynės. Prieš kautynes vokiečiai sutelkė 153 222 karius, rusai – 191 000. Dėl netikusio vadovavimo rusai mūšį pralaimėjo, rusų pajėgų vadas generolas A. Samsonovas nusišovė. Žuvo 60 000 rusų (tarp jų buvo nemažai lietuvių) ir 30 000 vokiečių karių. Mūšis vyko toje pačioje vietoje, kur 1410 07 15 Vytauto kariuomenė sutriuškino kryžiuočius. Šį kartą vokiečiai sustabdė tolimesnį Rusijos kariuomenės veržimąsi į Vokietiją.
1989 08 26 Maskvoje paskelbtas reakcingas TSKP CK pareiškimas apie padėtį Pabaltijo respublikose.
1999 08 26 Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį byloje dėl sąmokslo smurtu užgrobti valdžią. Nuteisti buvę promaskvietiškos Lietuvoje veikusios kompartijos (LKP/SSKP) veikėjai – 74 m. buvęs LKP vadovas Mykolas Burokevičius, 69 m. (nuteistas kalėti 12 metų), Juozas Jermalavičius (8 metai), Juozas Kuolelis, 56 m. (6 metai), Jaroslavas Prokopovičius, 73 m. Leonas Bartoševičius, 71 m. (3 metai), Stanislovas Mickevičius (4 metai, pastarasis iškart pasislėpė). Visi nuteisti už aktyvų dalyvavimą antivalstybinėje veikloje, viešus raginimus pažeisti Lietuvos suverenitetą ir nuversti teisėtą valdžią. Daugelis kitų nusikaltėlių išvengė bausmės, nes pasislėpė nuo Lietuvos teisėsaugos Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.
2009 08 26 Vilniuje mirė Juozas Kančys, vienas pagrindinių Atgimimo laikotarpio Blaivybės Sąjūdžio veikėjų Lietuvoje, renginių organizatorius ir vysk. M. Valančiaus idėjų skleidėjas. 1979 09 08 jo iniciatyva buvo organizuotas pirmas blaivybei pritariančių žmonių sąskrydis Vilniaus elektros prietaisų gamykloje.
1914 08 27–29 vokiečiai pravedė sėkmingas karines operacijas Mozūrų ežerų rajone.
1954 08 27 iš Vladimiro kalėjimo paleisti ten kalėję ministrai ir jų žmonos Juozas Urbšys ir Marija Urbšienė; Antanas Merkys, Marija Merkienė ir sūnus Gediminas Merkys; Aleksandras Stulginskis, Stasys Šilingas, Juozas Tonkūnas, Latvijos ministrai Janis Balodžis ir Vilhelmas Giunteris su žmonomis. Nors ir paleisti, tačiau į savo kraštus jiems grįžti neleista, pavyzdžiui, Urbšiai grįžo į Lietuvą tik 1956 m.
1974 08 27 sesuo Nijolė Sadūnaitė buvo suimta ir areštuota savo bute Vilniaus Lazdynų mikrorajone, spausdinant 11-ąjį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ numerį.
1749 08 28 Frankfurte prie Maino gimė Johanas Volfgangas Gėtė (Goethe), vokiečių rašytojas, mąstytojas, gamtininkas, garsiojo „Fausto“ autorius. Nemaža vietos Gėtės kūryboje užima harmoningos asmenybės formavimosi problemos. Mirė 1832 03 22 Veimare.
1919 08 28 Lenkijos vyriausybė atkūrė Vilniaus universitetą ir pavadino jį Stepono Batoro vardu (mokslas prasidėjo 10 11).
1919 08 29 Lietuvos saugumo organai likvidavo lenkų POW (Polska organizacja Wojskowa) ruoštą Kaune sukilimą, kuriuo siekta Lietuvą prijungti prie Lenkijos. 08 28 į 29 naktį prie Kauno nukarpyti telefono ir telegrafo laidai, apardytas geležinkelis. Numatyta perversmo keliu paskelbti diktatoriumi generolą S. Žukauską ir sudaryti prolenkišką vyriausybę. Į sąmokslą įpainiotas ir Vasario 16-osios akto signataras S. Narutavičius. Lenkija perversmo planus brandino po to, kai 1919 m. viduryje Lietuvos vyriausybė derybose atmetė Lenkijos siūlomą federacijos projektą ir reikalavo pripažinti Lietuvos nepriklausomybę su sostine Vilniumi. Suimta apie 200 įtariamų asmenų tarp jų 23 karininkai). Vėliau POW pradėjo ruošti naują sukilimą.
1934 08 29 Rygoje įvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos vyriausybių konferencija, kurioje susitarta dėl politinio-diplomatinio bendradarbiavimo. Sudaryta „Pabaltijo Antantės“ sutartis.
1579 08 30 Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro vadovaujama Žečpospolitos kariuomenė po trijų savaičių apgulties paėmė Polocką.
1629 08 30 Karaliaučiuje mirė Jonas Rėza, raštijos darbuotojas. Nuo 1591 m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją. Tilžės mokykloje dirbo kantoriumi. Daugiau kaip 20 metų kunigavo Tolminkiemyje. 1921–1629 m. buvo Karaliaučiaus lietuvių evangelikų liuteronų parapijos kunigas. parengęs spaudai ir redagavęs ne vieną Bretkūno darbą Gimė 1576 05 25 Tilžėje.
1919 08 30 vyko kautynės su bolševikais prie Daugpilio.
1939 08 30 sušaukta SSRS AT pirmojo šaukimo, ketvirtoji neeilinė sesija ratifikavo 08 23 pasirašytą Vokietijos–SSRS sutartį.
1939 08 30 Lietuvos vyriausybė paskelbė dalinę atsarginių mobilizaciją.
08 31 – Lietuvos Laisvės diena. 1993 08 31, artėjant vidurnakčiui, 23:45 val. paskutinis ešelonas su sovietine kariuomene pravažiavo Kenos geležinkelio stotį ir nesustodamas 23:47 val. pervažiavo Lietuvos sieną. Iš Lietuvos baigti išvesti sovietinės armijos daliniai. Baigėsi Lietuvos okupacija, prasidėjusi 1940 06 15.
1324 08 31 Popiežius patvirtino 1323 10 02 Vilniuje sudarytą Taikos sutartį tarp Lietuvos karaliaus Gedimino, Rygos arkivyskupo, Livonijos ordino vyskupų ir Danijos karaliaus vietininko Taline. Šia sutartimi Lietuva pirmą kartą pripažinta tarptautiniu mastu.
1449 08 31 Lietuva ir Maskvos didžioji kunigaikštystė sudarė Amžinosios taikos sutartį.
1559 08 31 tarp LDK ir Livonijos ordino pasirašyta Vilniaus sutartis. Vokiečių ordino Livonijos krašto magistras Gotardas Ketleris su savo valdomis pasidavė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto globai.
1939 08 31 Alfredas Naujokas gavo naują telegramą: „Bobutė mirė“. Tai reiškė, kad auštant, rugsėjo 1 d. Vokietijos kariuomenė visu frontu pereis Lenkijos sieną. Vakare, 19 val. 5–6 žmonių civiliai aprengta diversinė A. Naujoko grupė, apsimetusi lenkų sukilėliais, išvyko į Gleivicą – prasidėjo suplanuota operacija – užimta radijo stotis, 20 val. per radiją vokiškai, su lenkišku akcentu buvo skaitomas provokacinis antivokiškas pareiškimas, esą lenkai užpuolė Gleivico radijo stotį, nužudytas pirmasis Antrojo pasaulinio karo vokietis Francišekas Honiokas ir t.t. Radijo stoties aplinkoje šaudoma. Nors ir akivaizdus melas, tačiau kai kas tokiai provokacijai pasidavė. Net „Lietuvos Aidas“ kitą rytą pranešė, jog „lenkų sukilėliai užėmė Gleivico radiofoną“.
1994 08 31 sovietinė okupacinė kariuomenė išvesta iš Vokietijos, Latvijos ir Estijos. Iš Lietuvos išvesta 1993 08 31.
2019 08 31 Vilniuje mirė Antanas Kmieliauskas, tapytojas, skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas (1994 m., premija paskirta už Rainių kančių koplyčios freskas), profesorius (1994). Dailininko tapytos freskos puošia Šv. Kazimiero bažnyčios altorių, Bistrampolio knygnešių koplyčią. Vilniuje pastatytos kelios jo skulptūros: Šv. Kristoforo skulptūra prie Šv. Mikalojaus bažnyčios, kunigo Broniaus Laurinavičiaus žūties vietoje, Vilniaus jėzuitų gimnazijos kieme, paminklas, skirtas 1979–1989 m. Sovietų Sąjungos ir Afganistano kare žuvusiems kariams iš Lietuvos. Gimė 1932 03 08 Olendernėje, Alytaus ap.
1394 m. rugpjūčio mėnesį kryžuočiai puolė Vilnių. Vilniaus pilys buvo apsuptos tris savaites ir dvi dienas, tačiau nebuvo paimtos.
Rugsėjo sukaktys
1409 09 prasidėję karo veiksmai – Ordino kariuomenė užpuolė Lenkijos Dobrynę, o Vytautas užėmė Klaipėdą – atvedė į Žalgirio kautynes.
1884 09 01 Vilniuje mirė Marija Bilevičiūtė-Giniotienė, dvarininkė, kilusi iš Žemaičių bajorų, žinomų politikos ir visuomenės veikėjų – Broniaus (1866–1918) ir Juozo (Juzefo) (1867–1935) Giniotų-Pilsudskių motina. Sūnus Bronius buvo didelis Lietuvos patriotas, Prancūzijoje išleido studiją „Lietuvių kryžiai“. Sūnus Juozas buvo Lenkijos diktatorius (1926–1935), unijinės Lenkijos–Lietuvos šalininkas.
1939 09 01 per Vokietijos radiją skelbta, kad Lenkija pradėjo įžūliausią operaciją, o gal net karą prieš Vokietiją.
1939 09 01 Vokietija, vadovaudamasi 1939 08 23 Hitlerio ir Stalino susitarimais, nepaskelbusi karo, 4:45 val. įsiveržė į Lenkijos teritoriją. Prasidėjo II Pasaulinis karas.
1939 09 01 Dancigo (Gdansko) nacionalsocialistų vadas Forsteris paskelbė prijungiąs Dancigą prie Vokietijos, paprašė A. Hitlerio patvirtinti šį prijungimą. Tą pačią dieną ministras Frikas perskaitė Dancigo susijungimo su Vokietijos imperija įstatymo projektą. Hitleris šį prijungimą patvirtino.
1939 09 01 Anglija ir Prancūzija pareikalavo, kad Vokietija atitrauktų kariuomenę iš Lenkijos, paskelbė visuotinę mobilizaciją.
1939 09 01 Lietuvos Respublikos Prezidentas paskelbė, kad šalyje įsigaliojo 1939 01 25 neutralumo įstatymas.
1939 09 01 Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje K. Škirpa paragino Lietuvos Vyriausybę tuojau skelbti mobilizaciją ir rengti kariuomenę žygiui į Vilnių.
1939 09 01 Lietuvos pasiuntinys Paryžiuje P. Klimas telegrafavo į Kauną: „Mums reikalingas ypatingas atsargumas Lenkijos ažvilgiu, nes tai atsiliepia Anglijoje ir Prancūzijoje“.
1939 09 01 vokiečių lėktuvai bombordavo Vilnių.
1964 09 01 Niujorke, JAV, mirė Jonas Budrys (iki 1922 m. Polovinskas) Lietuvos žvalgybininkas ir diplomatas, JAV lietuvis. 1905 m. pradėjo tarnauti įvairiose Rusijos imperijos valdžios įstaigose Lietuvos ir Latvijos teritorijoje. 1907 m. baigė Kauno gimnaziją. 1912–1915 m. – Kuršo gubernijos apskrities viršininko padėjėjas. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1915 m. mobilizuotas, Rusijos imperijos kariuomenės XIX korpuso kontržvalgybos viršininkas, 1918 m. – baltagvardiečių Amūro karo apygardos kontržvalgybos viršininkas brigados vado teisėmis. 1920–1921 m. studijavo Vladivostoko Rytų kalbų institute. Grįžęs į Lietuvą, 1921 07 21 paskirtas Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus Kontržvalgų dalies viršininku. Ernesto Galvanausko vyriausybės pavedimu 1922 m. pasiųstas į Klaipėdos kraštą tirti vietinių gyventojų nusistatymą susijungimo su Lietuva klausimu. Prieš Klaipėdos operaciją į slaptą posėdį buvo sukviesti numatyti kandidatais vadovauti visai karinei operacijai, tačiau visi atsisakė imtis tokių pareigų. Šiame posėdyje dalyvavo ir J. Polovinskas, kuris turėjo tik suteikti informaciją apie padėtį krašte. Matydamas susidariusią kritišką situaciją J. Polovinskas pareiškė: „Aš nesiskverbiu į sukilėlių karinį vadą, bet šis čia pat turi būti rastas. Kai kviestieji atsisakė siūlomos garbės, laikysiu dideliu pagerbimu, jei pavesite man sukilėlių karinio vado pareigas“. Pakeista pavarde vadovavo Kaune suformuotai Ypatingosios paskirties rinktinei. 1923 m. sausio pradžioje įžengusiai į Klaipėdos kraštą. Užėmus Klaipėdą, sausio 16 d. generalinio štabo įsakymu iš vietinių Klaipėdos krašto gyventojų pradėjo burti Klaipėdos krašto armiją, kurios buvimo faktorius laidavo veiklos galimybes sukilimo metu suformuotai Erdmono Simonaičio direktorijai. Vasario 15 d. Ambasadorių konferencijos reikalavimu vadinamoji Budrio armija reorganizuota. Sausio 17 d. vyriausybės aukštuoju įgaliotiniu Klaipėdos kraštui paskirto Antano Smetonos pavaduotojas. Prancūzijos kariuomenei pasitraukus iš Klaipėdos krašto, vasario 19 d. paskelbė perimąs Prancūzijos vyriausias komisaro pareigas Klaipėdos krašte. Balandžio 7 d. Smetonai pasitraukus iš vyriausiojo įgaliotinio pareigų, faktiškai tapo Lietuvos atstovu Klaipėdos krašte. 1924 10 21 Prezidento dekretu paskirtas pirmuoju Klaipėdos krašto gubernatoriumi, tačiau, po lietuvių partijų nesėkmės per pirmuosius rinkimus į Klaipėdos krašto seimelį 1925 m. lapkritį, pasitraukė iš gubernatoriaus pareigų. Nuo 1927 m. sausio Lietuvos vidaus reikalų ministerijos patarėjas, 1928 m. sausį paskirtas Lietuvos konsulu Karaliaučiuje, nuo 1933 m. lapkričio – Lietuvos generalinis konsulas Rytų Prūsijoje. 1936 11 11 paskirtas Lietuvos generaliniu konsulu Niujorke, JAV. Šiose pareigose dirbo visą likusį savo gyvenimą – 28 metus. Gyvendamas Niujorke, 1940 m. gavo Niujorko miesto garbės piliečio vardą. Palaidotas Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje. Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės Budrienės palaikai 2023 09 22 iškilmingai perlaidoti Senosiose Klaipėdos kapinėse, Skulptūrų parke.
1704 09 02 Žemaičių bajorų konfederacija parėmė karalių Stanislovą Leščinskį.
1719 09 02 Palenkės Bialoje mirė LDK didikas, valstybės veikėjas, Lietuvos didysis kancleris Karolis Stanislovas Radvila. Gimė 1669 11 27 Krokuvoje.
1814 09 02 Rono mieste, netoli gimtinės, Prancūzijoje, nuo miokardo infarkto mirė Žanas Emanuelis Žiliberas, žinomas prancūzų medikas, profesorius, Gardino karališkosios medicines mokyklos įkūrėjas,1781–1783 m. dėstė Vilniaus universitete, Gamtos katedros profesorius, Vilniaus universiteto botanikos sodo įkūrėjas. Ž. E. Žiliberas pirmasis pradėjo Lietuvos floros tyrimus Gardino, o vėliau ir Vilniaus apylinkėse Surinktą medžiagą aprašė penkių dalių veikale „Lietuvos flora“. Gimė 1741 06 21 netoli Rono.
1862 09 02 Brevikų k., Alsėdžių vlsč., Telšių apskr., gimė Stanislovas Narutavičius, visuomenės ir politikos veikėjas, 1918 m. Vasario 16-osios Akto signataras. Baigė Peterburgo universiteto teisės fakultetą. 1905 12 04–05 dalyvavo Lietuvių suvažiavime Vilniuje. 1917 09 18–22 dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, išrinktas į Lietuvos Tarybą, pirmojo Lenkijos prezidento (1922 12 14–16) Gabrieliaus Narutavičiaus brolis, kurį 1922 12 16 nušovė lenkų nacionalistas E. Nieviadomskis. St. Narutavičius mirė (nusišovė) 1932 12 31 Kaune.
Parinko Gediminas Adomaitis
„XXI amžius“, 2024 m. rugpjūčio 23 d., nr. 31–32 (2596–2597)
