Rugpjūčio sukaktys
1724 08 01 Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I (prūsų vadintas Karalius Pričkus Vilius) išleido įsaką, draudžiantį avėti vyžomis. „Jog Ne wiens nuo pirmos dienos paukštlėkio Mėnesio šo meto rokuojant Tolaus Wyzias Ant savo koju drystu turrėti. Berlyne Pirmoje dienoje Rugpjutes Mėnesio Tukstanczeme Sekmame Szimtame bey dvidešimtame ketvirtame mete“.
1914 08 01 Vokietija paskelbė karą Rusijai. Pirmasis pasaulinis karas atėjo į Lietuvą. Taip Lietuva tapo pafrontės zona.
1934 08 01 į Maskvą atvyko Lietuvos UR ministras Stasys Lozoraitis.
1944 08 01 Paluklaukėje, Luokės vlsč., mirė Blažiejus Česnys, kunigas, Kauno metropolijos kapitulos kanauninkas, popiežiaus rūmų monsinjoras, Lietuvių Katalikų Mokslų Akademijos narys. Mokėsi Luokės pradžios mokykloje, Palangos progimnazijoje, Kauno kunigų seminarijoje, Petrapilio dvasinėje akademijoje ir Friburgo (Šveicarija) universitete. 1911–1921 m. profesoriavo Petrapilyje ir Liubline. 1922–1940 m. buvo Vytauto Didžiojo Universiteto teologijos-filosofijos fakulteto profesorius. Gyvendamas Petrapilyje B. Česnys buvo Lietuvių ir Žemaičių labdarybės draugijos pirmininkas, suorganizavo draugiją, kuri išsaugojo kompozitoriaus Č. Sasnausko rankraščius. Bendradarbiavo spaudoje. Gimė 1884 02 13 ten pat.
1944 08 01 paskelbta mobilizacija į sovietinę kariuomenę. Netrukus prasidėjo NKVD teroristinės operacijos – vyrų gaudymas, šaudymai, sodybų deginimas, suimtųjų kankinimai.
1944 08 01 Varšuvoje prasidėjo 63 dienas trukęs sukilimas prieš vokiečius (tęsėsi iki 10 02). Žiauriai numalšintas. Jo žlugimui didelę įtaką turėjo Stalino įsakymu nutrauktas Raudonosios armijos puolimas prieš vokiečius.
1944 08 01 išstūmus vokiečius Kauną okupavo sovietinė kariuomenė. Tą pačią dieną okupuota Marijampolė, Rokiškis.
1969 08 01 Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialas reorganizuotas į Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Dabar – Vilniaus technikos universitetas.
1549 08 02 Cmieliove, Lenkijoje, gimė Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis, Mikalojaus Rudojo sūnus. LDK valstybės veikėjas, kartografas, memuaristas. 1563–1567 m. Leipcige, Strasbūre, Romoje, Paryžiuje studijavo geografiją ir mediciną. 1569–1578 m. – rūmų maršalka, nuo 1578 – didysis maršalka, 1590–1604 – Trakų vaivada, nuo1604 – Vilniaus vaivada. Buvęs protestantas daug padėjo kontrreformacijai. Vilniuje spausdino jėzuitų literatūrą. 1582–1584 m. keliavo po Siriją, Palestiną, Egiptą. Išleido knygą „Kelionė į Jeruzalę“. 1590–1600 m. atliko LDK lauko kartografavimo darbus, išleido vieną tiksliausių tuo metu LDK žemėlapį. Mirė 1616 02 28 savo išpuoselėtoje Nesvyžiaus pilyje, dab. Baltarusijoje.
1589 08 02 Prancūzijos karalių Henriką III (Lietuvoje žinomą Henriko Valua vardu, 1873–1574 m. buvo Lietuvos didysis kunigaikštis, 1574 06 18 pabėgo į Prancūziją) prie Sen Klodo nužudė Žakas Klemenas. Tai buvo paskutinis Valua dinastijos Prancūzijos karalius. Gimė 1551 09 19 Fontenble, Prancūzijoje.
1914 08 02 Vokietijos kariuomenė įsiveržė į Liuksemburgą. Prasidėjo Pirmojo pasaulinio karo veiksmai Vakarų Europoje.
1914 08 02 iš Berlyno po gydymo grįžtantis Jonas Basanavičius, prasidėjus karui įstrigo Kybartuose. Nesant traukinio į Vilnių važiuoti negalėjo, vežimu pasiekė Vilkaviškį ir birželio 02–17 viešėjo Vilkaviškyje ir gimtuosiuose Ožkabaliuose.
1924 08 02 Berlyne, Lietuvos diplomato Stasio Lozoraičio (vyresniojo) ir Vincentos Matulaitytės-Lozoraitienės šeimoje gimė Stasys Lozoraitis (jaunesnysis), teisininkas, diplomatas, politikas, Valstybės veikėjas, pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Respublikos ambasadorius JAV (1991–1993), Vilties Prezidentas, nors 1993 m. rinkimus pralaimėjo buvusiam Lietuvos Komunistų partijos pirmajam sekretoriui A. M. Brazauskui. Mirė 1994 06 13 Vašingtone neišsiaiškinus tikrosios mirties priežasties.
1934 08 02 Neudecke, Rytų Prūsijoje mirė Paulius fon Hindenburgas,vokiečių karininkas, generolas, feldmaršalas, politikas, antrasis Veimaro Respublikos (Vokietijos) Reichsprezidentas, Pirmojo pasaulinio karo metais vadovavo 8-ajai armijai, vėliau – visam Rytų frontui. 1918 03 26 Lietuvoje buvo baigtas statyti Lyduvėnų tiltas, o prie jo iškilo paminklas Pauliui fon Hindenburgui. Su juo derinti visi Lietuvos nepriklausomybės kūrimo klausimai. 1933 01 30 jo valia A. Hitleris paskirtas Reichskancleriu, o tų pačių metų kovo mėnesį gimė Trečiasis Reichas. Dieną prieš P. fon. Hindenburgo mirtį ministrų kabinetas priėmė „įstatymą dėl aukščiausių Reicho pareigų“, kuriame teigiama, kad mirus P. fon Hindenburgui prezidento pareigos bus panaikintos, o jo įgaliojimus perims kancleris. A. Hitleris, tapęs valstybės ir vyriausybės vadovu, pasiskelbė vokiečių tautos „vadu ir kancleriu“. 08 19 prezidento ir kanclerio pareigų sujungimui plebiscitu pritarė 90% žmonių. Gimė 1847 10 02 Poznanėje.
1939 08 02 Vokietijos UR ministras J. Ribentropas pareiškė SSRS reikalų patikėtiniui Berlyne G. Astachovui, jog, draugiškai klostantis Vokietijos – Tarybų Sąjungos santykiams, „nuo Baltijos iki Juodosios jūros nėra problemų, kurių mes negalėtume kartu išspręsti… mums abiems užteks vietos Baltijoje, ir rusų interesai čia jokiu būdu nesusidurs su mūsiškiais“. Jis taip pat užsiminė apie galimybę Vokietijai ir Tarybų Sąjungai susitikti dėl Lenkijos.
1944 08 02 Žemaitijoje, prie Sedos, galutinai suformuotas Tėvynės Apsaugos Rinktinės (TAR) pirmasis pulkas.
1944 08 02 Romų genocido atminimo diena. Tą dieną Lenkijoje, Aušvico–Birkau koncentracijos stovykloje, sunaikintas romų (čigonų) lageris ir nužudyta 3000 jame kalintų žmonių.
1959 08 02 kopdami į Dachau viršūnę Kaukaze žuvo Lietuvos alpinizmo pradininkas Gediminas Akstinas. Kartu žuvo alpinistai Feliksas Mieliauskas ir Vytautas Vosylius. Gedimino Akstino vardu pavadinta viena iš Tian Šanio kalnagūbrio viršūnių (4250 m.).
1569 08 03 po Liublino unijos akto pasirašymo, Kuršo ir Žemgalos kunigaikštystė tapo ne tik LDK, bet ir Lenkijos karaliaus vasalu.
Parinko Gediminas Adomaitis
„XXI amžius“, 2024 m. liepos 26 d., nr. 27–28 (2592–2593)
