Rūpestis vaikų sveikata ir orumu

Popiežiaus Leono XIV kvietimas atjausti, globoti ir saugoti pažeidžiamus mažuosius

Mindaugas BUIKA

Malda už nepagydomus ligonius

Gyvybės gynėjai, nuosekliai pasisakydami už motinos įsčiose pradėto kūdikio saugumą ir teisę gyventi, taip pat rūpinasi jau gimusių ir augančių vaikų fizine bei dvasine sveikata ir gerove.

Juos giliai sujaudino pastaruoju metu išreikštos tvirtos popiežiaus Leono XIV mokymo nuostatos, raginant kreipti didesnį dėmesį į daug išbandymų patiriančių mūsų mažųjų brolių ir seserų visuotiniams poreikiams. Štai vasario mėnesį Šventasis Tėvas buvo paskelbęs jaudinančią maldos už nepagydomomis ligomis sergančius vaikus intenciją, kartu prašydamas Viešpaties padėti mums „atpažinti Jo veidą kiekviename kenčiančiame mažylyje“. Tai iš tiesų labai aktualus ir savalaikis kvietimas, žinant, jog pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis, apie 400 tūkstančių vaikų ir paauglių kiekvienais metais diagnozuojama vėžio liga ir tai yra viena pagrindinių jų mirties priežasčių. Jungtinių Tautų Organizacijos padalinio, susitelkiančio į rūpinimąsi sunkioje padėtyje atsidūrusiais vaikais, UNICEF, statistika skelbia, jog pasaulyje daugiau kaip 2,1 milijardo vaikų ir paauglių serga sunkiomis lėtinėmis ligomis. Tragiška, kad dėl šios priežasties kasmet miršta 1 milijonas jaunų žmonių iki 20 metų amžiaus.

„Viešpatie Jėzau, kuris ėmei mažutėlius ant rankų ir švelniai juos laiminai, šiandien mes su malda nešame Tau vaikus, sergančius nepagydomomis ligomis“, – teigė popiežius Leonas XIV savoje maldos intencijoje. Be abejonės, jis tuo pačiu išreiškė viltį, kad tokia sunki tikrovė palies ne tik Dievo, bet ir daugelio tikinčiųjų bei geros valios žmonių širdis ir paskatins įsipareigoti labiau globoti vaikus, nuosekliai tam pasiryžus vietiniu ir globaliniu lygiu. Ypač krikščionys turi suprasti, kad jaunųjų ligonių „trapūs kūnai“ yra Jėzaus buvimo ženklas ir jų šypsena, netgi su fizinio skausmo bei negalios akimirkomis, yra Dievo karalystės liudijimas. Šventasis Tėvas pabrėžė troškimą, kad su Viešpaties pagalba mažiesiems pacientams niekada nepritrūks rūpestingos medicininės priežiūros bei atjaučiančio žmogiško dėmesio, kad visa mūsų bendruomenė šiuos ligonius lydės su reikiamu dosniu solidarumu bei krikščioniška artimo meile. Šventasis Tėvas maldos intencijoje ypač paminėjo sunkiai sergančių vaikų šeimas, kurioms irgi reikalinga viltis bei globa tomis nuovargio ir netikrumo akimirkomis, prašant Viešpaties stiprybės, kad jos taptų „išmėginimų užgrūdintomis tikėjimo liudininkėmis“.

Kartu meldžiama Dievo palaiminti gydytojų, slaugytojų ir visų globėjų rankas, kad švelnus budėjimas prie mažųjų ligonių „visada būtų veiklios atjautos išraiška“. Prašoma ir Šventosios Dvasios pagalbos priimant nelengvus sprendimus gydymo procese, kad ši kilni tarnystė būtų kupina kantrybės ir pasiaukojimo, branginant kiekvieną Dievo dovanoto gyvenimo atkarpą. Jaunųjų ligonių pažeidžiamumo būklė turi kiekvienam iš mūsų pažadinti didesnį gailestingumą bei dosnumą, kuris galėtų būti išreikštas konkrečiais solidarumo gestais, pavyzdžiui, piniginiu įnašu juos globojančioms organizacijoms ir fondams. Galiausiai popiežius Leonas XIV maldoje prašo Viešpaties padaryti Bažnyčią, įkvėptą Švenčiausios Jėzaus Širdies jausmų, savoje tarnystėje silp­nie­sie­ms, „tikra paguodos versme, vilties sėkla ir naujo gyvenimo skelbėja“.

Tragiškos padėties suvokimas

Kitas svarbus Šventojo Tėvo paraginimas, kad vaikai turėtų būti Bažnyčios ir visuomenės rūpesčių centre, buvo išsakytas tą patį vasario mėnesį Vatikane audiencijoje priėmus tarptautinės iniciatyvos „Nuo krizės iki globos: katalikų akcija dėl vaikų“ organizacinio komiteto vadovus. Ši iniciatyva kilo po to, kai praėjusių 2025 metų vasarį popiežius Pranciškus buvo sukvietęs į Romą Tarptautinę viršūnių konferenciją vaikų teisių klausimams aptarti, pabrėžiant globalinį poreikį saugoti labiausiai pažeidžiamus pasaulio vaikus. Kaip žinia, XXI amžiaus pirmoje pusėje iškilo paradoksali tikrovė, kai dėl dramatiško gimstamumo mažėjimo susidarė didelis vaikų ir jaunų žmonių stygius ir tuo pat metu daugybė vaikų neišvysta dienos šviesos prarandant gyvybę dėl abortų, žūsta kariniuose konfliktuose, „dingsta be žinios“ pavojinguose migrantų keliuose, milijonai seksualiai išnaudojami ar verčiami atlikti sunkius darbus, negaudami reikiamo išsilavinimo ir sveikatos priežiūros. „Katalikų akcijos dėl vaikų“ iniciatoriai, pasitelkę Šventojo Sosto institucijas, pirmiausia Žmogaus integralios pažangos dikasteriją, Popiežiškąją gyvybės akademiją ir Popiežiškąją nepilnamečių apsaugos komisiją bei Tarptautinę vienuolijų vyresniųjų sąjungą, stengiasi pasiekti kenčiančius vaikus ir jų šeimas visuose planetos žemynuose. Bandoma sutelkti katalikiškų organizacijų sąjūdžių lyderius, bendruomenes bei paramą teikiančius socialinius, teisinius, politinius ir ekonominius partnerius, taip siekiant, kad su jų pagalba kiekvienas vaikas galėtų gimti ir augti saugioje mylinčios šeimos aplinkoje, kiek įmanoma labiau patenkinant jo poreikius. Kalbėdamas „Katalikų akcijos dėl vaikų“ vadovams popiežius Leonas XIV linkėjo, kad jo pirmtako popiežiaus Pranciškaus sumanyti darbai būtų patikimai įgyvendinti suvokiant Viešpaties valią ir skaitant „laiko ženklus“ apie dabartinio pasaulio krizių poveikį Dievo mažutėliams.

„Iš tiesų yra didelė tragedija, kad mūsų pasaulio vaikams ir jaunimui, tiems, kuriuos Jėzus norėjo, kad ateitų pas Jį, taip dažnai dabar paneigiama globa bei pagrindiniai gyvenimo poreikiai“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pripažino, jog pernelyg dažnai vaikai dabar turi ribotas galimybes įgyvendinti iš Dievo gautą potencialą, negali realizuoti prigimtinių talentų ir gebėjimų. Apgailėtina, bet per pastaruosius metus, praėjusius nuo minėto Tarptautinio viršūnių susitikimo, aptarusio vaiko teisių padėtį, iš esmės ji nepagerėjo ir žinojimas, kad nedaroma jokios pažangos apsaugant vaikus nuo pavojų bei išnaudojimo, turėtų kelti didelį nerimą. Pasak popiežiaus Leono XIV, turėtume priekaištingai klausti savęs, ar atsisakyta iškeltų globalinių prioritetų pirmiausia gelbėti labiausiai pažeidžiamus mažuosius mūsų žmonijos šeimos narius. Ar atsisakyta visuotinio įsipareigojimo dėl darnaus ir tvaraus jų ugdymo ir globos, kai visame pasaulyje matome tiek daug vaikų, gyvenančių kraštutiniame skurde, kenčiančių paniekinamą išnaudojimą, priverstinį iškeldinimą iš gimtųjų vietų, izoliavimą bei atskyrimą nuo mylinčių šeimų, jau nekalbant apie normalaus švietimo ir ugdymo stoką. Visa tai verčia vėl paminėti galingą popiežiaus Pranciškaus balsą, tarsi sklindantį iš jo apaštalinio paraginimo „Amoris Laetitia“, jog kiekvienas vaikas „turi teisę gauti tėvo ir motinos meilę“, kad „mylintys tėvai yra būtini integraliam ir harmoningam jo vystymuisi“. Pabrėždamas pirmutinę pareigą ginti motinos įsčiose pradėto kūdikio gyvybę, kaip brangią Dievo dovaną, Šventasis Tėvas priminė savo kritikuojančią pastabą išsakytą naujametiniame susitikime su prie Šventojo Sosto akredituotais diplomatais: labai dažnai viešieji resursai yra skiriami gyvybei žudyti, užuot investavus į paramą ją priimančioms motinoms ir šeimoms.

Pirmenybė fundamentaliems poreikiams

Sveikindamas iniciatyvinės gru­pės įsipareigojimą per „Katalikų akciją dėl vaikų gerovės“ kurti veiksmingus būdus, atsiliepiant į klausimus, kuriuos savo laiku iškėlė popiežius Pranciškus, tam surengęs Tarptautinį viršūnių susitikimą, popiežius Leonas XIV paminėjo du svarbius šiuo atžvilgiu dalykus. 

Pirmiausia reikia kalbėti apie vaikus, kurie neturi balso ir patys visiškai negali savęs apginti: tai motinų įsčiose pradėti kūdikiai, kuriuos reikia apginti, vienodai rūpinantis ir pačia motina, neretai atsidūrusia sudėtingoje padėtyje. Šioje veikloje negalima pasiduoti galimam nusivylimui, kadangi neretai pastangos iš karto negali duoti vaisių dėl abortų įsigalėjimo ypač sekuliarizuotoje Europoje, kurioje netgi keliama idėja dėl tariamos „teisės“ į visada laisvai prieinamą abortą. Vis dėlto pradėtos gyvybės gynimas turi būti tęsiamas, nes tai rimtas kreipimasis į sąžinę, pagrįstai viliantis, jog Dievo tiesa nugalės, kadangi kiekvieno negimusio kūdikio išgelbėjimas turi neįkainojamą vertę.

Antrasis svarbus aspektas yra susijęs su telkimu dėmesio į bendruosius universalius augančių vaikų poreikius, kurių šis visuotinumas gali likti pražiūrėtas, kai rūpinimasis nukreipiamas tik į vieną kurią nors sritį. Šventasis Tėvas pastebėjo, jog toks vienpusiškumo pavojus savaime iškyla, kai kiekviena vaikais užsiimanti grupė daugiau telkia dėmesį į tuos poreikius, kurie atitinka jos išskirtinę charizmą ar specializaciją. Tačiau reikia rasti kelius darbuotis su vaikais, kad jie gautų labiau subalansuotą lavinimą, atsižvelgiant į jų fizinės, psichologinės ir dvasinės gerovės reikmes. Minėtos Šventojo Sosto institucijos ir Tarptautinė vienuolijų vyresniųjų sąjunga, yra pasirengusios derinti tokias jaunimo lavinimo pastangas, todėl turėtų kartu sudaryti ir pristatyti konkrečią veiksmų programą, kurioje būtų atsižvelgta į universalius vaikų poreikius. 

Galiausiai popiežius Leonas pri­minė, kad jo pirmtakas nuolat pri­mindavo, jog reikia nuolat bendrauti su vaikais ir jų išklausyti, pats davė gerą pavyzdį per kiekvieną savo apaštalinę kelionę dažnai susitikdamas su jaunaisiais katalikais. Vaikai ir paaugliai noriai į tai atsiliepdavo, užduodavo popiežiui Pranciškui įdomių klausimų ir netgi buvo parašę įsimintiną laišką po minėto 2025 metų Tarptautinio viršūnių susitikimo, aptarusio jų teises. „Kartu su Tavimi mes norime išvalyti pasaulį nuo blogų dalykų, padengti jį draugystės bei pagarbos kitiems spalva, padėti Tau kurti gražią ateitį visiems“, – citavo popiežius Leonas XIV vaikų laišką savo pirmtakui. Baigdamas audienciją jis meldė Viešpaties palaiminimo jos dalyviams ir prašė ypač rūpintis tais vaikais, kurie kenčia bei neturi galimybių patenkinti savo fundamentalių gyvenimo poreikių.

Dirbtinio intelekto poveikis

Aktualias mintis dėl rūpinimosi vaikais Šventasis Tėvas išsakė ir kiek anksčiau, praėjusių 2025 metų pabaigoje susitikęs su Romoje vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Vaikų ir paauglių orumo apsauga dirbtinio intelekto amžiuje“ dalyviais. Jis pabrėžė, kad dirbtinis intelektas (DI) daro įtaką daugeliui mūsų kasdienio gyvenimo bruožų, įskaitant švietimą bei pramogas, todėl ir šiuo atžvilgiu reikėtų rūpintis vaikų saugumo ir gerovės užtikrinimu naujausios technologijos naudojimo bei plėtros srityse. „Vaikai ir paaugliai gali būti pažeidžiami DI manipuliavimu, kuris prieštaringai paveikia jų sprendimus, pageidavimus ir pasirinkimus“, – sakė popiežius Leonas XIV. Jis teigė, jog todėl yra svarbu, kad tėvai ir pedagogai gerai suprastų šio poveikio dinamiką, kuriant ir vystant įrankius, leidžiančius stebėti jaunų žmonių sąveiką su DI siūlymais, galinčiais daryti pavojingą įtaką jų brandai. Tų iššūkių akivaizdoje vyriausybės ir tarptautinės organizacijos turi jausti pareigą formuoti bei įgyvendinti politiką, kuri saugotų vaikų ir paauglių orumą vis platesnio šios technologijos naudojimo epochoje. Pasak Šventojo Tėvo, visų pirma reikia atnaujinti šiuo metu galiojančius duomenų apsaugos įstatymus, kad jie labiau atsižvelgtų į tuos pavojus, kuriuos gali kelti naujosios technologijos, ypač skatinant aiškių etinių standartų, reikalingų kurti DI bei juo naudotis įvairioje kasdienio gyvenimo aplinkoje, įvedimą.

Tačiau nepilnamečių orumo apsauga negali būti svarbi vien tik išorinėje plotmėje, pateikiant reikalingas nuostatas, nes tam svarbus ir atitinkamas skaitmeninis jų lavinimas. Popiežius Leonas XIV taip aiškindamas vėlgi pasirėmė savo pirmtako popiežiaus Pranciškaus pastebėjimu, kad rūpinantis vaikų ir paauglių dvasiniu saugumu naujomis sąlygomis, suaugusiems irgi reikia atnaujinti savąjį ugdytojų pašaukimą ir būti tikrais „švietimo amatininkais“, patvirtinant ištikimybę šiai atsakingai užduočiai. Taigi, nors ir svarbu sudaryti bei paskelbti etines gaires, bet to nepakanka: skiriant pastangas kasdieniniam jaunimo švietimui bei ugdymui ir patys suaugusieji turi būti tinkamai bei nuolatos lavinami bei palaikyti tarpusavio bendradarbiavimą. Šiame procese jie turi gerai susipažinti ir suprasti tą riziką, kurią kelia DI naudojimas, žinant, jog neribota bei nekontroliuojama jo prieiga gali sukelti daug problemų jaunų žmonių tarpusavio santykiuose ir jų brandai. Tik gerai suvokiant šio poveikio pavojus asmeniniam ir visuomeniniam gyvenimui, galima padėti vaikams ir nepilnamečiams vertingai palaipsniui įsilieti į skaitmeninį pasaulį, siekiant skatinti jų gebėjimą daryti atsakingus pasirinkimus sau ir kitų atžvilgiu, aiškino Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, jog svarbu ir naujoms kartoms išsaugoti žmogiškosios prigimties tapatumą ir originalumą, visuomet vadovaujantis  pagarba žmogiškam orumui, kaip fundamentaliai vertybei. Tik per atsakingą švietėjišką ir etinį požiūrį galima užtikrinti, kad dirbtinis intelektas tarnautų kaip sąjungininkas, o ne grėsmė vaikų ir paauglių augimui ir brandai, darė išvadą popiežius Leonas XIV. Jis linkėjo, kad vaisingi moksliniai pasitarimai, tokie, kaip minėta konferencija „Vaikų ir paauglių apsauga dirbtinio intelekto amžiuje“, padės kurti tvirtus pagrindus, kad naujausios technologijos tarnautų jauniems žmonėms, kaip ir visai bažnytinei ir pilietinei bendruomenei.

„Pro vita“, 2026 m. balandžio 3 d., nr. 4 (404)