Spalio sukaktys
1884 10 01 Vašingtono konferencijoje įvestas juostinis Žemės laikas. Žemės paviršius padalintas į 24 valandines juostas. Pagrindinė (nulinė) juosta eina Londono Grinvičo astronominės observatorijos teritorija. Lietuvos juostinis laikas priklauso antrajai valandinei juostai ir žymimas: UTC+2 (UTC – pasaulinis koordinuotas laikas).
1914 10 01–03 dienomis Brukline (JAV) yvyko antras visuotinis Amerikos lietuvių seimas. Pirmasis įvyko 1906 m. Filadelfijoje.
1939 10 01 Lietuvos vyriausybės posėdyje nutarta siųsti į Maskvą užsienio reikalų ministrą J. Urbšį, taip pat priimtos tezės, kuriomis jis turi vadovautis derybose su V. Molotovu. Tezėse kalbama apie gerus santykius su Tarybų Sąjunga, Lietuvos tvirtas nusistatymas dėl neutraliteto, kaip nustatyti tvirtesnius tarpusavio santykius gresiant agresijai.
1949 10 01 Pilietinį karą šalyje laimėjusių komunistų lyderis Mao Cze Dunas Pekine paskelbė Kinijos Liaudies Respubliką. Nuo 1644 m. Kiniją valdė Čingų dinastija.1911 m. ji buvo nuversta ir 1912 01 01 Kinija paskelbta Rrespublika. Pamažu įsigalėjo Gomindano partija, bet pozicijas stiprino ir Maskvos remiama Kinijos komunistų partija. 1937 m. Japonijai užpuolus Kiniją, šie abu judėjimai susijungė, tačiau pasibaigus II Pasauliniam karui vidaus kovos atsinaujino. Gomindano vyriausybinės pajėgos (vadas Čiang Kaiši) permainingai vedę vidaus karą turėjo pasiduoti galingai sovietų remiamiems komunistams. Gomindano pajėgos su šalininkais (apie 2 mln. žmonių) įsitvirtino Taivano saloje ir iki šios dienos tęsia ikikomunistinės Kinijos tradicijas kaip nepriklausoma Kinijos Respublika. Pekinas visą laiką stengiasi didinti Honkongui centrinės valdžios įtaką.
1999 10 01 įkurtas Lietuvos kariuomenės Karo kartografijos centras.
1934 10 02 Klaipėdoje atidarytas prekybos institutas.
1939 10 02 Latvijos užsienio reikalų ministras V. Munteris, sovietų pakviestas, atvyko į Maskvą svarstyti TSRS–Latvijos santykių.Vakare Kremliuje įvyko susitikimas su V. Molotovu ir J. Stalinu. Pareikalauta sudaryti savitarpio pagalbos sutartį, dislokuojant Latvijoje sovietines karines įgulas.
1939 10 02 J. Urbšys informavo Vokietijos pasiuntinį Kaune apie savo būsimą kelionę į Maskvą.
1939 10 02 Lietuvos vyriausybė nutarė demobilizuoti 09 17 į kariuomenę pašauktus atsarginius.
1949 10 03 VLIK‘o pirmininkas, prel. M. Krupavičius padarė pareiškimą Jungtinių Tautų organizacijoje.
1929 10 03 Serbų, chorvatų ir Slovėnų karalystė oficialiai pradėta vadinti Jugoslavija.
1939 10 03 JAV paskelbė savo neutralitetą Europos kare.
1939 10 03 Lietuvos užsienio reikalų ministras J. Urbšys atskrido į Maskvą.Vos spėjo pasiekti pasiuntinybę kai gavo pranešimą, kad sutarčių projektai tarp Lietuvos ir Sovietų Sąjungos paruošti ir prašoma skubiai atvykti į Kremlių. Prasidėjo dviejų lygiateisių suverenių valstybių derybos. Stalinas pranešė, jog 09 28 Sovietų Sąjunga sudarė su Vokietija sutartį, kuria vakarinė Užnemunė teksianti Vokietijai, o visa kita Lietuvos teritorija – Sovietų Sąjungai. J. Urbšys bandė protestuoti prieš tokį nepriklausomos valstybės dalijimąsi. Molotovas aiškino: „Bet kuri imperialistinė valstybė užimtų Lietuvą ir viskas. Mes to nedarome. Nebūtume bolševikai, jeigu neieškotume kitų kelių“. Stalinas konkretizavo: „Mes turime su jumis pasirašyti dvi sutartis: vieną – Vilniaus grąžinimo Lietuvai, kitą – savitarpio pagalbos“. J. Urbšys: „Savitarpio pagalbos pakto nesu įgaliotas svarstyti. Tai naujas dalykas. Turėsiu grįžti į Kauną ir pranešti savo vyriausybei ką išgirdau iš jūsų. Gerai būtų žinoti siūlomo pakto turinį“. Pažadama rytdienai pateikti minimus dokumentus. Tik grįžus į pasiuntinybę, Lietuvos atstovai vėl kviečiami į Kremlių. Naktį, 1:30 val. prasidėjo antrasis posėdis. Susipažinus su sutartimis paaiškėjo tikrieji Kremliaus planai – Lietuvai grąžinamas Vilnius ir Vilniaus kraštas, koks jis buvo pripažintas Lietuvai 1920 m. Taikos sutartimi ir sudaroma karo sąjunga pagal kurią į Lietuvą įvedama 50 000 sovietinės kariuomenės. J. Urbšys pareiškė: „Jūsų patiektas savitarpinės pagalbos sutarties projektas yra ne kas kita kaip Lietuvos okupacija“. Kremliaus vadovai į tai reagavo šypsenomis. Debatų metu Stalinas skaičių „50 000“ ištaisė į „35 000“. Organizuojami „naktipiečiai“.J. Urbšys pakartotinai pareiškė, kad jis neturi įgaliojimų pasirašyti sutartis ir privalo grįžti į Kauną. Antrasis posėdis baigėsi 6 val. ryto.
1954 10 03 vyskupas Pranciškus Ramanauskas Abezės lageryje, daktaro Vlado Šimkūno kabinete (tuo metu V. Šimkūnas buvo barako tuberkuliozinio skyriaus vedėjas) slapta įšventino kunigu Alfonsą Svarinską. Rytdieną A. Svarinskas aukojo pirmąsias šv. Mišias už vyskupą Ramanauską.
1794 10 04 Tikocine nutraukė veiklą LDK Centro Deputacija – Lietuvos sukilimo vadovaujantis organas.
1939 10 04 7 val.ryto iš Maskvos į Kauną išskrido J. Urbšys. 12:30 val. lėktuvas nusileido Kauno aerodrome. J. Urbšys skubiai informavo Respublikos prezidentą ir Ministrų Tarybą apie savo derybas su Sovietų Sąjungos vyriausybe. Pateiktus sutarčių projektus Lietuvos valstybės vadovai svarstė dvi dienas. Išvada vieninga – sovietinės kariuomenės įsileidimas Lietuvon sudaro mirtiną pavojų jos nepriklausomybei.
1919 10 05 atsikraustę į Kuršėnus dar 07 26 bermontininkų pulkininko Virgoličiaus daliniai kaupė jėgas kviesdami iš Vokietijos rusų karo belaisvius ir politinius emigrantus. Jų kareiviai plėšikavo, vykdė rekvizicijas. Panašiai kaip lenkų POW, bermontininkai pradėjo planuoti karinį perversmą Kaune, norėdami nuversti Lietuvos vyriausybę.
1939 10 05 Lietuvos ministro pirmininko pavaduotojas K. Bizauskas kalbėjosi su Vokietijos pasiuntiniu E. Cechlinu, norėdamas išsiaiškinti Vokietijos požiūrį į TSRS reikalavimus Lietuvai. E. Cechlinas atsakė, kad Užnemunės perleidimo Vokietijai klausimas šiuo metu neaktualus, o dėl Sovietų Sąjungos reikalavimų Lietuva turinti apsispręsti pati.
1939 10 05 Maskvoje pasirašyta Sovietų Sąjungos – Latvijos savitarpio pagalbos sutartis, suteikusi teisę sovietinei armijai laikyti karo laivus Liepojoje bei Ventspilyje ir įrengti sausumos kariuomenės bei aviacijos bazes kitose Latvijos vietose.
1914 10 06 Larvike, Norvegijoje gimė Turas Hejerdalas, norvegų antrapologas, keliautojas, rašytojas. Pasaulinę šlovę jis pelnė jūrų ekspedicijomis. Iškėlė hipotezę, kad polineziečiai gali būti kilę iš Pietų Amerikos. Norėdamas tai patvirtinti 1947 m. su penkiais bendražygiais plaustu „Con–Tiki“ perplaukė Ramųjį vandenyną. Norėdamas įrodyti, kad senovės egiptiečiai galėjo plaukioti nendrių laivais į Ameriką, 1969–1970 m. surengė ekspedicijas papirusinėmis valtimis „Ra-1“ (nuplaukė nuo Maroko iki Karibų) ir „Ra-2“ (nuo Maroko iki Barbadoso). Mirė 2002 04 18 Colla Micheri (prie Malassio, Italija).
1939 10 06 Lietuvos Minisrrų Taryba, pirmininkaujama prezidento, svarstė Sovietų Sąjungos pasiūlymus. Išklausius K. Bizausko informaciją apie jo pokalbį su Vokietijos pasiuntiniu, nutarta siūlyti sovietinei vyriausybei sudarti dvi sutartis: 1 sutartį dėl Vilniaus ir 2 savitarpio pagalbos sutartį – be Raudonosios armijos įvedimo į Lietuvą. Deryboms dėl savitarpio pagalbos sutarties skiriama delegacija: ministras J. Urbšys (delegacijos vadovas), ministro pirmininko pavaduotojas K. Bizauskas, kariuomenės vadas gen. S. Raštikis, ekonomikos departamento direktorius J. Norkaitis ir Lietuvos pasiuntinys Maskvoje.
1919 10 07 atsistatydino M. Sleževičiaus vadovaujama vyriausybė. Pradėjo darbą V Ministrų kabinetas, vadovaujamas Ernesto Galvanausko. Dirbo iki 1920 06 19. Paskirtas Krašto apsaugos ministerijos valdytoju, Pranas Liatukas nuo tos dienos skiriamas eiti vyriausiojo kariuomenės vado pareigas. Šio kabineto ministrai Pranas Liatukas ir Voldemaras Čarneckis vėliau komunistų sušaudyti, Augustinas Voldemaras mirė Maskvos Butyrkų kalėjime. Ministras pirmininkas E. Galvanauskas pasitraukė į Vakarus, 1967 07 24 mirė Prancūzijoje.
1939 10 07 17 val. į Maskvą atskrido Lietuvos vyriausybinė delegacija. 22 val. Kremliuje įvyko trečiasis susitikimas. Lietuvos delegacijos vadovas J. Urbšys logiškai ir atsargiai išdėstė Lietuvos Respublikos nuomonę, argumentus, kodėl tokią sutartį Lietuva negalinti pasirašyti. V. Molotovas išdėstė savo motyvus ir siūlė pokalbį atidėti rytojui, kai jame galės dalyvauti Stalinas.
1944 10 07 įvyko Sedos kautynės. Užpuolė sovietiniai tankai. Lietuviai kariai, apginkluoti daugiausia lengvaisiais ginklais, negalėjo sulaikyti tankų atakos. Batalionai buvo sutriuškinti ir išblaškyti. Žuvo per 100 lietuvių karių. Sunaikinti 7 sovietų tankai. Mūšiui vadovavo pulko vadas pulkininkas Naujokas. Po kautynių, rugpjūčio pradžioje, Tėvynės apsaugos rinktinės batalionas atvyko į Rytprūsius ir buvo vokiečių nuginkluotas, karininkai išvežti į Dancigą, vėliau į Dresdeną. Žiupsnelis žemės iš Sedos mūšio vietos patalpintas Vilniuje, Lukiškių aikštės memorialo ,,Šimtmečio žiedas“ relikvijų kapsulėje.
1944 10 07 Varduvoje, netoli tėviškės, nuo atsitiktinio sviedinio skeveldros tragiškai žuvo Vytautas Mačernis, lietuvių poetas. 1939 m. baigė Telšių gimnaziją. 1939–1943 m. Kauno ir Vilniaus universitetuose studijavo anglų kalbą ir literatūrą, filosofiją. Tai vadinamos trečiosios lietuvių poezijos kartos (pagal filosofą J. Grinių) atstovas. Tai vienintelė karta, augusi ir brendusi Nepriklausomoje Lietuvoje, auklėta lietuvių mokytojų. Ji mokėsi lietuviškame universitete, bet taip ir nespėjo atverti Lietuvos pasauliui, įeiti į Europą pasaulinio masto kūriniais. Jos kūrybinės veiklos pradžia sutapo su lemtingais Lietuvai Antrojo pasaulinio karo metais, su tėvynės praradimu: vieni šios generacijos kūrėjai žuvo rezistencinėje kovoje (poetas Bronius Krivickas, eseistas Mamertas Indriliūnas), kiti, ištvėrę sibirus atsisakė kūrybinio darbo (literatūros istorikas ir vertėjas Albertas Dilys), dar kiti emigravo (A. Nyka-Niliūnas, K. Bradūnas, H. Nagys ir kt.). V. Mačernis – savitas šios kartos ženklas. Galingas savo kūryba, gyvenimą paliko labai jaunas. Gimė 1921 06 05 Šarnelėje, Žemaičių Kalvarijos valsčiuje.
1609 10 08 Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama Lietuvos kariuomenė prie Gaujos upės sumušė švedus.
1814 10 08 Austrijos sostinėje Vienoje prasidėjo tarptautinis kongresas (Vienos kongresas), turėjęs nustatyti Europos valstybių sienas po Napoleono karų. Kongrese dalyvavo du imperatoriai, keturi karaliai ir gausybė įtakingų politikų. Tvirčiausią sprendžiamąjį balsą turėjo Didžioji Britanija, Prūsija, Austrija, Rusija ir Prancūzija.
1939 10 08 Suomijos vyriausybė paskyrė savo pasiuntinį Švedijoje J. Pasikyvį vesti derybas su Sovietų Sąjunga.
1939 10 08 17:30 val. Kremliuje įvyko ketvirtasis Lietuvos vyriausybinės delegacijos susitikimas su Kremliaus vadovais dalyvaujant Stalinui. Sunkūs pokalbiai baigėsi dar vienu J. Urbšio siūlymu sudaryti su Lietuva savitarpio sutartį neįvedant į Lietuvą sovietinės kariuomenės. Į tai Stalinas atsakė vienu griežtu žodžiu „niet“ („ne“). Lietuvos delegacija pareiškė, kad ji neturinti įgaliojimų pasirašyti sutartį, numatančią tarybinės kariuomenės įgulų buvimą Lietuvoje taikos sąlygomis, ir todėl turinti pasikonsultuoti su savo vyriausybe. V. Molotovas užbaigė – „Nesvarbu, kokias instrukcijas duos Lietuvos vyriausybė, Sovietų Sąjunga nuo savo savitarpinės pagalbos pakto neatsisakys“. Tapo aišku, kad atsisakius sutarties galima greita sovietinės kariuomenės invazija. J. Urbšys telegrafavo Lietuvos vyriausybei: „Padėtis tokia, kad arba sudarome paktą estų ir latvių pavyzdžiu, arba atsisakome jį sudaryti. Pastaruoju atveju, turint galvoje pasidalijimą įtakos sferomis, kad mes esame priskirti tarybinei zonai, galima būtų laukti įvairaus spaudimo“.
1939 10 08 iš nakties įvairiose Lietuvos vietose rasta Komunistų partijos atsišaukimų: „Šalin Hitlerio protektoratas“, „Tegyvuoja Tarybų Sąjunga – pavergtųjų tautų išliuosuotoja“, „Draugai kareiviai“.
10 09 – Vilniaus diena. Iki 1940 m. bolševikinės okupacijos buvo įvardinta kaip „Gedulo ir Susikaupimo diena“. Tą dieną (1920 10 09) vakare lenkų generolas Liucjanas Želigovskis, pažeisdamas prieš dvi dienas pasirašytą Suvalkų sutartį, užgrobė Vilnių, išsiuntė telegramas į Varšuvą, JAV ir kitas valstybes apie nepaklusnumą centrinei Lenkijos valdžiai, paskelbė, kad įkuria atskirą valstybę „Vidurio Lietuvą“, puolė toliau Vidurio Lietuvos kryptimi. Vėl prasidėjo mūšiai tarp lietuvių ir lenkų. Lenkų puolimą Vievio–Valkininkų ruože 1920 10 14–15 sustabdė 3-oji lietuvių pėstininkų divizija, vadovaujama pulk. I. Musteikio.
10 09 – Pasaulinė pašto diena. Pasaulinės pašto sąjungos įkurta 1874 m.
1919 10 09 rusų pulkininkas Bermontas-Avalovas, sudaręs provokišką Vakarų Rusijos vyriausybę, pervadinęs savo dalinius Rusijos vakarų savanorių armija (apie 50 000 karių), turėdamas vokiečių užnugarį, įsakė pradėti Rygos puolimą. Virgoličiaus daliniams įsakyta pulti Lietuvą Šiaulių–Radviliškio ruože. Rygos miestas buvo bomborduotas, užimtas pietvakarių priemiestis, barstomi rusiški atsišaukimai raginantys: „Paklusti pulkininko Bermonto valdžiai ir nesipriešinti prijunginui prie didingos ir galingos Rusijos“. Tačiau latvių daliniai narsiai gynėsi. Atskubėjus estų pajėgoms ir padedant anglų laivyno admirolui V. Kovanui (Cowan), kuris savo iniciatyva apšaudė iš laivų bermontininkų pozicijas, Bermontui užimti Rygos nepavyko, jo daliniai nuo Rygos atstumti.
1939 10 09 iš Maskvos į Kauną išvyko Lietuvos delegacijos nariai K. Bizauskas ir S. Raštikis informuoti Lietuvos vadovus apie susidariusią pavojingą situaciją derybose Kremliuje. Lietuvos vyriausybė visą naktį svarsčiusi susidariusią pavojingą situaciją derybose Kremliuje pasirinko lengvesnį kelią (vietoj greitos okupacijos) – priėmė sprendimą pasirašyti sutartį įvedant į Lietuvos teritoriją ribotą sovietinės kariuomenės kiekį.
1944 10 09 Vokietijos Braunšveigo mieste emigrantai iš Lietuvos įkūrė pirmąją Vokietijoje lietuvių mokyklą.
1794 10 10 mūšyje ties Majesovicais sužeistas ir paimtas į nelaisvę ATR sukilimo vadas Tadas Kosciuška.
1814 10 10 naujai išrinktas (1814 05 17) Norvegijos karalius Kristijonas Frederikas atsisakė Norvegijos sosto. 1814 m. Olandijai, kaip Napoleono sąjungininkei, pralaimėjus karą, Norvegijai atsirado viltis atgauti nepriklausomybę, sukilo Atgimimo nuotaikos (kaip Lietuvoje 1990 m.): paskelbiama Konstitucija (1814 05 17), karaliumi išrenkamas Danijos karaliaus vietininkas princas Kristijonas Frederikas, tačiau laimėję karą sąjunginikai (Rusija ir Didžioji Britanija) pagal Kylio taikos sutartį (1814 01 14) atidavė Norvegiją Švedijai. Švedija į Norvegijos uostus įvedė savo kariuomenę. Primetama nauja unija su Švedija.
1874 10 10 Damelių k., Žagarės vlsč., Šiaulių apskr., gimė Vladas Stašinskas, teisininkas, 1906 m. išrinktas į II Valstybės dūmą, I Ministrų kabinete buvo vidaus reikalų ministras, 1919 m. bolševikų suimtas, kalintas Vilniaus, Daugpilio ir Smolensko kalėjimuose. Grįžęs, XVIII Ministrų kabinete buvo teisingumo ministras. Mirė 1944 03 11 Kėdainiuose.
1934 10 10 atidaryti Kūno kultūros rūmai Kaune
1939 10 10 Vokietijos pasiuntinys Helsinkyje Bliucheris pranešė Berlynui, kad jeigu Sovietų Sąjunga neapsiribos reikalavimais Suomijos vyriausybei perleisti salas, esančias Suomijos įlankoje, tai Suomija pasipriešins ginklu.
1939 10 10 K. Bizauskas ir S. Raštikis grįžo į Maskvą. Įvyko penktasis – paskutinis posėdis. Už stalo sėdėjo (eilės tvarka): Natkevičius, Molotovas, Stalinas, Urbšys, Kaganovičius. Kitoje stalo pusėje: Bulganinas, toliau Bizauskas, Mikojanas, Vorošilovas ir Raštikis. Posėdžio metu išryškėjo naujos detalės: pirma – Vilniaus grąžinimo sutartis ir savitarpinės pagalbos sutartis jau sujungtos į vieną, antra – pakeistas (išbrauktas) sutarties punktas, kad sovietinė kariuomenė įvedama į Lietuvos teritoriją tik dabartinio karo metu ir tol kol karas tęsis. Jokie prieštaravimai nepriimami. Baigiantis posėdžiui J. Urbšys paklausė Stalino: „Ar gali sąjunginė respublika išeiti iš Tarybų Sąjungos sudėties?“. Į tai Stalinas atsakė: „Gali, bet kiekvienoje jų tam ir yra Komunistų partija, kad jos niekada to nepanorėtų“. Esant tokioms aplinkybėms, 22 val. ministras J. Urbšys, galutinai suderinęs klausimus su Kaunu, „laisva valia“ Lietuvos–Sovietų Sąjungos savitarpinės pagalbos sutartį pasirašė. Spalio 11 d. Kremliuje Lietuvos delegacijos garbei (?!) suruoštas banketas. Lietuvoje buvo suprasta, kad Maskva, atidavus Vilnių ir dalį Vilniaus krašto paėmė į savo rankas visą Lietuvą. Pupų Dėdė netrukus dainavo: „Vilnius mūsų, o mes rusų“. Sudaryta sutartimi Stalinas atliko trečiąjį Lietuvos padalijimą po Nepriklausomybės paskelbimo 1918 02 16 – Lietuvos valstybei perdavė dalį pagal 1920 07 12 sutartį su Sovietų Rusija Lietuvai pripažinto ir po to Lenkijos okupuoto Rytų Lietuvos krašto, tačiau sau pasiliko Švenčionis,Tverečių, Daugėliškį, Marcinkonis bei Druskininkus (I padalinimas – kai Lenkija, sulaužiusi Suvalkų sutartį, užgrobė Rytų ir Pietvakarių Lietuvą; II – kai 1939 m. Hitleris užgrobė Klaipedos kraštą; IV – kai Stalinas 1940 m. jau prie okupuotos Lietuvos prijungė Švenčionis,Tverečių, Dieveniškes, Šalčininkus, Druskininku, bet pasiliko Gervėčius, Pelesą; V – kai Hitleris su Stalinu susitarė, kad Vokietijai bus perduota Pietvakarių Lietuva su Kalvarija, tačiau šis padalijimas buvo išpirktas pinigais; VI padalijimas – kai hitlerinės okupacijos metais prie Lietuvos buvo prijungtos Svyrių bei Ašmenos apskritys, tačiau prie Reicho buvo prijungtas Marcinkonių ir Druskininkų kraštas.
1424 10 11 nuo maro mirė čekų tautos nacionalinis didvyris husitų karo vadas Janas Žižka. Gimė 1360 m. Trocnove, pietinėje Čekijos dalyje, turtingoje bajorų šeimoje. 1410 m. Vadovavo čekų daliniui, kuris lietuvių ir lenkų pusėje kovėsi su kryžuočiais Žalgirio mūšyje.
Parinko Gediminas Adomaitis
„XXI amžius“, 2024 m. rugsėjo 27 d., nr. 35–36 (2600–2601)
