Spalio sukaktys
Karo metu vikaravo Višakio Rūdos bažnyčioje. Už tai, kad du broliai buvo Lietuvos partizanai, sovietinio saugumo persekiotas, kankintas, pasitraukus į pogrindį, pašlijus sveikatai ir nesulaukus tinkamo gydymo 1950 12 02 mirė būdamas tik 36 metų. Išsipildė pranašauta nuojauta: „Mano ne tik vardas,/ bet ir kapas bus jau dingęs,/ bet, Viešpatie,/ kad tik siela,/ tik ji kad būtų su Tavim“. Artimieji kunigo kūną slapta palaidojo darželyje po bijūno krūmu. Kapą pagal parapijietės liudijimą atrado kun. Donatas Jasulaitis. Kunigas perlaidotas 1989 04 24 Būdviečio bažnyčios šventoriuje. Tai buvo pirmosios neseniai konsekruoto vyskupo Juozo Žemaičio MIC laidotuvės.
1939 10 11 aukštas NKVD pareigūnas I. A. Serovas baigė ruošti instrukciją Nr. 001223 „antisovietinių elementų“ deportacijos tvarka iš Baltijos valstybių. Viršuje įrašas „visiškai slaptai“. Dokumente pažymėta: „antisovietinio elemento deportavimas yra didelės politinės svarbos reikalas“. Instrukcijoje nurodyta, kad deportacijų metu namų durys turinčios būti, jei reikalinga, išlaužtos. Jei kaimynai atskubėtų tremiamų gelbėti – jie privalo būti jėga nuvyti šalin. Šeimų transportas turi būti griežtai NKVD prižiūrimas. Tremiamieji turi būti gabenami į artimiausią geležinkelio stotį. Tiktai tada ir ten tėvas privalo būti atskirtas nuo šeimos ir transportuojamas atskirai. Galutinė deportacijos stotis negali būti skelbiama…
1939 10 11 žinia apie Vilniaus ir Vilniaus krašto grąžinimą Lietuvai žaibo greitumu pasklido po visą Lietuvą. Vilniaus ir Vilniaus krašto grąžinimo Lietuvai proga ypač sujudo komunistinis pogrindis. Kaune įvyko mitingai Karo muziejaus sodelyje ir prie prezidentūros. Prezidentūros balkone pasirodė A. Smetona. Čia J. Paleckis pasakė kalbą, kurioje padėkojo Tarybų Sąjungai už grąžintą Vilnių ir pasakė, jog į Vilnių negalima įžengti, kol vyriausybei vadovauja A. Smetona, praliejęs daugiau kraujo negu buvo pralieta Nepriklausomybės kovose. J. Paleckis iškėlė Liaudies vyriausybės sudarymo idėją. Prezidentas iš balkono pasišalino, o mitingas iširo.
1939 10 11 šimtai kauniečių, susirinkusių prie SSRS pasiuntinybės, skandavo šūkius: „Šalin fašistų valdžią“, „Tegyvuoja Tarybų valdžia“, „Laisvę politkaliniams“. Prie kalėjimo įvyko susidūrimai su policija.
1939 10 11 LKP CK išleido atsišaukimą „Draugai ir piliečiai!“, kuriame sveikino Tarybų Sąjungos – Lietuvos savitarpio pagalbos sutartį ir Vilniaus perdavimą Lietuvai.
1939 10 11 Lietuvos vyriausiuoju įgaliotiniu Vilniui ir Vilniaus kraštui paskirtas Antanas Merkys, kuris pritarė Vilniaus rinktinės vadu skirti V. Vitkauską.
1944 10 11 Garliavoje gimė Jonas Boruta, Telšių vyskupas, Telšių miesto Garbės pilietis. 1962 m. baigė Kauno 13-ąją vidurinę mokyklą. Bandė stoti į Kauno kunigų seminariją, bet sovietų valdžiai neįtiko jo kilmė, dėl kurios ir nebuvo priimtas. Tais pačiais metais įstojo ir 1970 m. baigė VU Fizikos ir matematikos fakultetą. Dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos institute. 1975 m. slapta pradėjo teologijos studijas pogrindinėje Kunigų seminarijoje, 1982 m. apgynė disertaciją, tačiau tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę VU Mokslinė taryba išdavė pažymėjimą, liudijantį, jog jam 1982 m. kovo 9 d. suteiktas fizikos-matematikos mokslų kandidato laipsnis. 1982 08 05 Skaistgirio Šv. Jurgio bažnyčioje vyskupas Julijonas Steponavičius jam slapta suteikė kunigystės šventimus. Tais pačiais metais J. Boruta išvažiavo į Chmelnickį (Ukraina) ten dirbusiam kunigui jėzuitui Vytautui Merkiui padėti sielovadoje, bet po kelių mėnesių buvo priverstas grįžti į Lietuvą. Suėmus „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ pirmąjį redaktorių kun. Sigitą Tamkevičių, 1983–1989 m. buvo šio leidinio vyriausiasis redaktorius. Jam redaktoriaujant parengtas ir išleistas 21 šio svarbaus leidinio numeris. Kun. Jonas Boruta drauge su kun. Vaclovu Aliuliu MIC ir kun. Albinu Deltuva taip pat vadovavo slaptiems seserų vienuolių teologijos ir katechetikos kursams. Katechetų rengimo darbą tęsė ir laisvės sąlygomis, būdamas nuo 1989 m.Vilniaus arkivyskupijos katechetinės komisijos (vėliau – centro) nariu, Neakivaizdinės katechetų mokyklos prie VDU Teologijos fakulteto Vilniaus skyriaus dėstytoju bei globėju, o nuo 1996 m. – šio skyriaus direktoriumi. 1989–1990 m. buvo Vilniaus Arkikatedros Bazilikos vikaras, o 1990–1997 m. – Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius. 1991 m. atšventinus Vilniaus Šv. Jonų bažnyčią tapo jos prefektu. Taip pat buvo vienas iš Religinės muzikos centro prie Šv. Kazimiero bažnyčios įkūrėjų, ilgametis ir nuoširdus šioje šventovėje rengiamų sekmadieninių religinės muzikos koncertų globėjas. 1989 06 02 Jėzaus Draugijos generalinis vyresnysis tėvas Hansas Peteris Kolvenbachas paskyrė kun. J. Borutą SJ Lietuvos jėzuitų provincijos vyresniuoju – provincijolu. Pasibaigus vadovavimo provincijai kadencijai, 1995 08 22 generalinis vyresnysis H. P. Kolvenbachas patikėjo jam šias pareigas dar trejiems metams. J. Borutai vadovaujant jėzuitų provincijai, atkurtos Kauno ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos, atstatytos Šiaulių, Kauno, Vilniaus jėzuitų bažnyčios, čia vėl atkurta sielovada. Bendrabroliai vertino visapusišką jo išsilavinimą, istorinės atminties puoselėjimą, sielovadinį uolumą, domėjimąsi visuomenės gyvenimu, draugišką bendravimą. 1992 10 19 Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo jo disertaciją, suteikdama gamtos mokslų daktaro laipsnį. Nuo 1992 m. dirbo docentu VU Istorijos fakultete, dėstė Bažnyčios istoriją, buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos viceprezidentas mokslo sričiai, o 1997 m. išrinktas LKMA akademiku. 1997 06 21 konsekruotas tituliniu Vulturaros vyskupu ir paskirtas Vilniaus arkivyskupo augziliaru. 2002 01 05 popiežius Jonas Paulius II paskyrė J. Borutą SJ Telšių vyskupu. Nuo 2005 m. ėjo Lietuvos Vyskupų Konferencijos Ekumeninių reikalų tarybos pirmininko pareigas. Telšių Šv. Antano Paduviečio parapijos dvasininkų ir parapijiečių siūlymu Telšių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Telšių miesto garbės piliečio vardą suteikti Telšių vyskupui Jonui Borutai SJ. Garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija įvyko 2010 08 31 Telšių Katedroje. 2017 m. popiežiui Pranciškui įteikė atsistatydinimo iš Telšių vyskupo ordinaro pareigų prašymą, jis patenkintas 2017 09 18. Mirė 2022 12 19 Marijampolėje. Palaidotas Žemaičių Kalvarijos kapinėse.
1944 10 11 neaiškiomis aplinkybėmis, keliantis per Nemuną prie Rusnės žuvo Pranas Čepėnas, Lietuvos patriotas, aktyvus ateitininkas, literatas ir poetas, muzikalus dainininkas ir sportininkas. 1940 m. suimtas už Vėlinių paminėjimą Utenos kapinėse. Išlaisvintas karo pradžioje, 1944 m. įstojo į Tėvynės apsaugos rinktinę, 1944 10 07 dalyvavo Sedos kautynėse. Gimė 1921 03 07 Velaikių k., Daugailių vlsč., Utenos ap.
1994 10 11 Los Andžele, JAV, mirė Bronius Budriūnas, kompozitorius, chorų dirigentas, pedagogas, kultūrininkas visuomenininkas, vienas iš trijų brolių kompozitorių. 1996 05 11 palaikai perlaidoti Vilniuje, Antakalnio kapinėse. Gimė 1909 07 29 Pabiržėje, Biržų r.
1944 10 11 paskelbta antroji naujokų mobilizacija, vykusi 11 15–10 15, kurią, kaip ir pirmąją, dalis Lietuvos žmonių ignoravo.
2009 10 11 Vilniuje mirė Zenys Lisauskas, kuro aparatūros gamyklos šaltkalvis, istorinio pokalbio su M. Gorbačiovu 1990 01 11 dalyvis. Šis pokalbis buvo idealisto darbininko Z. Lisausko dvasinis laimėjimas ir komunisto M. Gorbačiovo pralaimėjimas.
1919 10 12 sudarytas frontas prieš bermontininkus. Jo vadu paskirtas plk. ltn. K. Ladiga.
1939 10 12 SSRS reikalaujant Maskvoje prasidėjo SSRS – Suomijos derybos. SSRS reikalavo sudaryti savitarpio pagalbos sutartį analogišką kaip su Estija, Latvija, Lietuva. Suomijai nesutikus, derybos nutrūko, o lapkričio 30 d. SSRS pradėjo karo veiksmus prieš Suomiją.
1939 10 12 SSRS AT Prezidiumas ratifikavo 10 10 SSRS – Lietuvos sutartį.
1939 10 12 brigados generolas V. Vitkauskas paskirtas rinktinės, kuri turėjo iš sovietų perimti Vilnių ir Vilniaus kraštą, vadu.
1939 10 12 sudarytas Vyriausiasis komitetas Vilniaus kraštui remti (pirm. A. Juška). Skirta javų už 16 000 litų, pieno produktų už 100 000 litų.
1944 10 12 Višakio Rūdoje, Marijampolės ap., žuvo Vitas Baranauskas, Felikso. Suimtas 1944 10 06, kalinatas laikinoje sovietinių „Smerš“ dalinių žeminėje prie Višakio Rūdos. Nušautas bandydamas pabėgti iš įkalinimo vietos, kai sesuo atnešė maisto produktų ir juos paimti laikinai pasišalino sargybinis. Gimė 1925 09 09 Višakio Rūdoje. Leidinyje „Lietuvos gyventojų genocdas“, I t., 156 p. klaidingai nurodoma, kad mirė kalinamas Lietuvoje.
1999 10 12 Jungtinės Tautos paskelbė, kad gimė šešiamilijardasis Žemės gyventojas.
1899 10 13 prasidėjo sunkus britų ir būrų karas Pietų Afrikoje. Baigėsi 1900 05 17 būrų pralaimėjimu, nors 1,5 tūkst. britų puolė net 8 tūkst. būrų.
1909 10 13 Mikalajūnų k., Gelvonų vlsč., Ukmergės ap., gimė Mykolas Minderis. 1923–1930 m. tarnavo eiliniu Lietuvos kariuomenėje, 1931–1938 m. – Kauno miesto viešosios policijos policininkas, vėliau – vyr. policininkas. 1939 m. išvyko dirbti į Vilniaus policiją. Apdovanotas LDK Gedimino ordino III laipsnio medaliu. 1941 06 14 sovietų valdžios suimtas, kalintas Šiaurės Uralo lageryje Sverdlovsko sr. 1942 08 25 sušaudytas Sverdlovske. Šeima 1941 06. 4 ištremta į Altajaus kraštą.
1939 10 13 Lenkijos pasiuntinys Kaune F. Charvatas įteikė Lietuvos URM notą, kurioje sakoma, kad Lenkija nepripažino ir nepripažins „šio nelegalaus akto“, t.y. 1939 10 10 sutarties – Vilniaus ir Vilniaus krašto įjungimo į Lietuvos sudėtį.
1939 10 13 Norvegijos, Švedijos ir Danijos vyriausybės savo demarše SSRS vyriausybei išreiškė viltį, kad derybose su Suomija nebus pažeista Suomijos nepriklausomybė. Panašų pareiškimą paskelbė JAV.
10 14 – Karaliaus Mindaugo vardo diena.
10 14 – JAV nacionalinė šventė – Kolumbo diena (spalio antrasis pirmadienis). Taip pagerbiamas Kristupo Kolumbo atplaukimas į Bahamų salas 1492 10 12. Nuo 1971 m. Kolumbo diena – JAV federacinė šventė, tą dieną nedirba bankai, pašto įstaigos, mokyklos. JAV pietuose, Meksikoje, kitose Centrinės ir Pietų Amerikos valstybėse ši diena vertinama prieštaringai, neretai vadinama nelaimės diena.
1879 10 14 Tilžėje įkurta „Lietuvių literatūros draugija“. Gyvavo iki 1923 m.
1899 10 14 Runkių k., Kazlų Rūdos giriose, Višakio Rūdos par., Marijampolės ap., gimė Vincas Dovydaitis, savanoris, ateitininkas, Kauno apskrities šaulių būrio vadas. 1920 10 19 žuvo Nepriklausomybės kovose, kautynėse su lenkais, kovodamas Vilniaus fronte prie Valkininkų, užpultas lenkų raitelių. 1938 10 23, minint Lietuvos kariuomenės įkūrimo 20-metį, Kauno „Aušros“ gimnazijoje atidengta ir pašventinta kolektyvinė žuvusių mokyklos savanorių atminimo lenta. „Aušros“ gimnazistai kasmet aplanko Vinco Dovydaičio kapą, žūties vietą Valkininkuose.
1909 10 14 Deglėnuose, Pušaloto vlsč., Panevėžio ap., gimė Alfonsas Mikulskis, lietuvių dirigentas, kompozitorius, violončelininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas, poetas. Nuo 1940 m. – Vilniaus šaulių vyrų choro vadovas. Sovietų valdžiai uždraudus Šaulių sąjungą, A. Mikulskis, M. K. Čiurlionio šeimos nariams leidus, 1940 08 18 chorą pavadino Čiurlionio vardu, tapo jo vadovu. 1944 m. A. ir O. Mikulskiai su grupe ansambliečių pasitraukė į Vakarus. Iki 1949 m. daug koncertavo Vokietijoje, 1949 m. vasarą atvyko į JAV – Klyvlendą. A. Mikulskis nuveikė didelį visuomeninį kultūrinį ir muzikinį darbą. Buvo vienas iš „Tėvynės garsų“ lietuviškos radijo valandėlės Klyvlende steigėjų ir Radijo klubo ilgametis pirmininkas. Nuo 1955 m. – JAV LB tarybos narys (1958 m. perrinktas) ir Centro valdybos kultūros vadovas, 1961–1963 m. – tarybos prezidiumo vicepirmininkas, o 1963–1968 m. – PLB valdybos vicepirmininkas švietimo reikalams. 1958 08 30 – PLB Seimo koncerto meno vadovas ir jungtinio choro su Niujorko simfoniniu orkestru vyr. dirigentas, 1964 m. Pasaulinės parodos Niujorke Lietuvių dienos jungtinio choro dirigentas. 1956, 1961, 1966 ir 1978 m. – JAV ir Kanados lietuvių dainų švenčių Čikagoje ir Toronte jungtinių chorų dirigentas, 1983 m. analogiškos dainų šventės garbės dirigentas. 1967 m. Klyvlendo Lietuvių gydytojų draugija A. Mikulskiui paskyrė 1000 dolerių kultūrinę premiją, o 1980 m. gavo LB Kultūros tarybos muzikinę premiją. 1936 m. apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu, „Saulių žvaigždės“ ordinu ir Skautų „Lelijos“ ordinu. Nuo 1965 m. – Baltimorės miesto garbės pilietis. 1975 m. įtrauktas į Vokietijos muzikos enciklopediją „Riemann Musik Lexikon“. Mirė 1983 10 14 Klivlende, JAV. 1994 07 02 perlaidotas Vilniuje.
1939 10 14 Lietuvos UR ministras J. Urbšys atsakė į Lenkijos pasiuntinio notą, Lietuvos vyriausybės vardu pažymėdamas, kad Lietuva, priimdama iš SSRS Vilnių ir jo sritį, nepažeidė jokių tarptautinių įsipareigojimų Lenkijai ir priėmė tai, kas jai teisėtai priklauso.
1939 10 14 ratifikuota SSRS – Lietuvos savitarpinės pagalbos sutartis.
1949 10 14 Juozas Lukša-Daumantas paskirtas LLKS atstovu užsieniui ir LLKS Visuomeninės dalies Politinio skyriaus viršininku, jam suteiktas kapitono laipsnis.
1964 10 14 Maskvoje įvykdytas valstybinis perversmas: Nikitą Chruščiovą TSKP CK I sekretoriaus poste pakeitė konservatyviųjų jėgų statytinis Leonidas Brežnevas.
1989 10 14 Kaune vyko Lietuvos inžinierių draugijos atkūrimo suvažiavimas.
10 15 – Tarptautinė Baltosios lazdelės diena. Šią datą pradėta minėti, kai 1992 m. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga buvo priimta į Pasaulio ir Europos aklųjų sąjungas.
1384 10 15 Krokuvoje Lenkijos karaliene karūnuota Jadvyga (14 m.), viena iš karaliaus Liudviko d‘Anžu dukterų.
1894 10 15 (LTE – 1896 10; Vilkipedija, VLE – 1893 10 04; kitur – 1895 m.) Vytogaloje (anksčiau priklausė Skaudvilės vlsč., Tauragės ap., dabar priklauso Šilalės r. Upynos apylinkei) gimė JAV lietuvių lakūnas Stasys Girėnas (Stasys Tomas Girskis). Žuvo 1933 07 17 Soldino miške, Vokietijoje, istorinio skrydžio per Atlantą į Lietuvą metu
1899 10 15 Kūkų k., Žeimelio vlsč., Šiaulių ap., gimė Adolfas Lapšys. 1920 10 17 baigė Karo mokyklą. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje, 1928 02 16 pakeltas į kapitonus. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto teisės fakultetą. Dirbo Karo teismų sistemoje. 1938 m. pakeltas į teismo pulkininkus. Apdovanotas LDK Gedimino 4-ojo laipsnio ir Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 1941 06 14 sovietų valdžios suimtas, kalintas Šiaurės Uralo lageryje Sverdlovsko sr. 1942 12 02 sušaudytas Sverdlovske. Šeima 1941 06 14 ištremta į Altajaus kraštą
1919 10 15–16 vyko smarkios Lietuvos kariuomenės kautynės su bermontininkais prie Šiaulėnų ir Daugėlaičių. Bermontininkai užėmė Radviliškį ir Biržus.
1919 10 15 kovose su bermontininkais krito pirmosios aukos. Prie Daugėlaičių dvaro (apie 8 km. nuo Radviliškio, prie vieškelio Radviliškis–Šiauliai) žuvo Kauno bataliono radviliškiečiai: 18 m.eilinis Jonas Jeraminas (subadytas durtuvais) ir 18 m. skyrininkas, jaun. puskarininkis Gracijonas Sakalauskas. Tai buvo pirmosios Kauno bataliono aukos.
1944 10 15 sovietinė kariuomenė pradėjo Klaipėdos krašto puolimą.
1959 10 15 Telšiuose mirė Pranciškus Ramanauskas, Telšių vyskupas. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1917 m. Dirbo Raseiniuose, Telšiuose, vėliau mokėsi Romoje. Teologijos mokslų daktaras, profesorius. Nuo 1932 m. dirbo Telšių kunigų seminarijos profesoriumi, nuo 1940 m. liepos – šios seminarijos rektorius, pakeltas prelatu, 1944 02 28 konsekruotas Telšių vyskupu augziliaru. 1946 m. gruodžio mėnesį bolševikų suimtas, apkaltintas „antitarybine veikla“ ir ištremtas į Sibirą. Į Lietuvą sugrįžo po 10 metų. Grįžus iš tremties vyskupo pareigų jam nebeleista eiti. Vysk. P. Ramanauskas buvo didelis teologijos žinovas, gabus pedagogas ir administratorius, ilgą laiką bendradarbiavo spaudoje ir pats keletą metų redagavo laikraščius „Spauda ir gyvenimas“, „Žemaičių prietelius“. 1934 m. išleista jo knyga „Tikybos pamokos praktikoje“. Palaidotas Telšių Katedroje, šalia vyskupo Justino Staugaičio. Gimė 1893 11 21 Kudoniuose, Betygalos vlsč., Raseinių r.
1959 10 15 Miunchene Štefano Popelio pavarde gyvenusį Stepaną Banderą, po keleto nesėkmingų bandymų, prie savo namų nužudė sovietinis KGB agentas. Gimstant Ukrainos nepriklausomybei S. Banderai nebuvo 10 metų. 1917 m. Kijeve buvo įkurta Ukrainos Liaudies Respublika, o 1918-aisiais vakarinėje ukrainiečių žemių dalyje – Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika. Abi ukrainiečių valstybės siekė susijungti, buvo paskelbtos atitinkamos deklaracijos, bet stipresni kaimynai tuo metu neleido įgyvendinti savo laisvės siekio. Iš rytų puolė sovietinės Rusijos, iš vakarų – Lenkijos pajėgos. 1920 m. buvo nustatyta sovietų ir lenkų siena. S. Banderai buvo 11 metų, kai Ivano Frankivsko žemė kartu su vakarų Ukraina tapo Lenkijos dalimi. Matydamas grubią savo tautiečių priespaudą S. Bandera tapo Ukrainos nacionalistų partijos nariu. Po abipusių susirėmimų ir žiaurių akcijų 1936 m. su grupe bendražygių buvo suimtas ir nuteistas mirties bausme. Pasinaudojęs proga, 1938 09 13 iš kalėjimo pabėgo ir netrukus tapo Ukrainos nacionalistų organizacijos lyderiu. 1941 06 22 prasidėjus SSRS – Vokietijos karui, 1941 06 30 Lvive paskelbta Ukrainos Respublikos nepriklausomybė. Tačiau Hitleris turėjo savo planus. S. Bandera suimtas ir įkalints Berlyne. Nuo 1942 m. Ukrainoje veikė sukilėlių armija. 1944 m. vokiečiai jį iš kalėjimo paleido (kitais duomenimis – pabėgo) tikėdamiesi, kad ukrainiečių partizanai kovos su sovietais. Tuo metu įvyko tragiškos žudynės tarp lenkų ir ukrainiečių Voluinėje. Užėmus Ukrainą sovietams vyko (kaip ir Lietuvoje) aktyvus partizaninis pasipriešinimas. S. Bandera ir Romanas Šuchevyčius (1907 06 30–1950 03 05) tapo ryškiausiais ukrainiečių tautos pasipriešinimo simboliais. Palaidotas 1959 10 20 Miuncheno Valdfrydhofo kapinėse. Gimė S. Bandera 1909 01 01 Ugriniv Starij, Ivano Frankovsko sr.
1964 10 15 prof. Algimantas Jonas Marcinkevičius Vilniuje atliko pirmąją Lietuvoje atviros širdies operaciją.
10 16 – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. 1944 10 16 sovietinė kariuomenė perėjo Vokietijos Reicho sieną ir pradėjo civilinių gyventojų masines žudynes Karaliaučiaus krašte. Buvo nužudyta per 300 tūkstančių vietos gyventojų. Dar 100 tūkstančių deportuota. Kiti suspėjo pasitraukti.
1919 10 16 nuo Rygos atstumti bermontininkai užėmė Biržus, Radviliškį ir dar keletą Lietuvos miestelių. Kariuomenės vadas P. Liatukas kreipėsi į vokiečių karinę vadovybę, kad vokiečių reguliarioji kariuomenė pasitrauktų iš Radviliškio ir perduotų geležinkelį Lietuvos geležinkelių valdybai. Tačiau vokiečiai pareikalavo atitraukti Lietuvos kariuomenę nuo Šeduvos ir Baisogalos.
1939 10 16 Kaune pasikeista ratifikaciniais Lietuvos–SSSR sutarties raštais. Pagal sutartį į Lietuvą įvedama 20 000 SSRS kariuomenės.
1944 10 16 Klaipėdos kraštą užėmusi sovietų armija pradėjo etninį gyventojų valymą.
1964 10 16 nors 1955 m. N. Chruščiovas atsisakė pasidalinti su Kinija branduolinio ginklo kūrimo paslaptimis, Kinija susprogdino pirmąją branduolinę bombą. Iki to laiko branduolinį ginklą buvo sukūrę ir išbandę: JAV (1945), Sovietų Sąjunga (1949), Didžioji Britanija (1952), Prancūzija (1960).
2009 10 16 mirė Meilutė Julija Matijošaitytė-Lukšienė, literatūrologė, kultūros istorikė, Tautinės mokyklos kūrėja. Gimė 1913 08 20 Vienoje, Austrijoje.
1939 10 17 Kaune mirė Petras Avižonis, gydytojas oftalmologas, mokslininkas, visuomenės veikėjas, medicinos mokslų daktaras, profesorius. 1900 m. baigė Dorpato (dab. Tartu) universitetą. Dirbo akių gydytoju Ariogaloje, Žagarėje, Šiauliuose, Kaune. Kaip karo gydytojas dalyvavo Rusijos–Japonijos bei Pirmajame pasauliniame karuose. Išleido leidinių akių ligų tema, padėjo J. Jablonskiui redaguoti ir tikrinti A. Juškos žodyno I t. medžiagą. Apdovanotas LDK Gedimino II laipsnio ordinu (1932). Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. Gimė 1875 04 17 Pasvalyje.
1529 10 18 Vilniuje Lietuvos bajorai paskelbė Žygimantą Augustą didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, nors tėvas Žygimantas Senasis valdyti Lietuvą jam pavedė tik 1544 m.
1899 10 18 Bardauskų k., Gižų vlsč., Vilkaviškio ap., gimė Juozas Bačkus. 1918 m. baigė Marijampolės „Žiburio“ gimnaziją. 1919 01 19 stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1919 03 10 priimtas į karo mokyklą. Baigęs ją paskirtas į I-ąjį raitelių pulką, bet paliktas dirbti Karo mokykloje. 1920 10 28 perkeltas į I-ąjį pasienio pulką, 1923 12 31 – į husarų pulką. 1924 08 15 baigė Aukštuosius karininkų LDK Vytauto kursus. 1929 11 23 suteiktas majoro laipsnis. 1930 10 18 komandiruotas į Čekoslovakijos Generalinio štabo akademiją Prahoje, kurią 1932 09 03 baigęs įgijo generalinio štabo karininko teises ir paskirtas eiti I-ojo husarų pulko vado pareigas. Dėl dalyvavimo voldemarininkų maište 1934 07 suimtas ir Karo lauko teismo sprendimu nuteistas kalėti, atimant kario vardą ir laipsnį, pašalintas iš karo tarnybos. Nuo 1936 m. dirbo Kaune. 1939 12 23 turėtas laipsnis (generalinio štabo pulkininkas leitenantas) grąžintas. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus II rūšies, I-ojo laipsnio, LDK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. 1941 06 14 sovietų valdžios suimtas, kalintas Šiaurės Uralo lageryje Sverdlovsko srityje. 1942 11 21 sušaudytas Sverdlovske. Šeima 1941 06 14 ištremta į Altajaus kraštą.
1919 10 18 Belmontas-Avalovas atsiuntė UR ministerijai notą – esą turintis žinių, kad Lietuvos kariuomenė ruošiasi pulti jo dalinius Lietuvoje. Jo tikslas esąs kova su bolševikais ir jis neturįs jokių tikslų kliudyti Lietuvai laisvai plėtotis. Lietuva šia suktybe nepatikėjo. Dar daugiau – Lietuvos karinė vadovybė nutarė daugiau kariuomenės atitraukti nuo bolševikų ir lenkų frontų. Buvo baimių, kad karo veiksmus gali suaktyvinti lenkai. Į Lenkiją nuvyko sąjungininkų karinė misija ir jai buvo garantuota, kad lenkai kovų su bermontininkais metu Lietuvos nepuls.
1939 10 18 į savo bazes Estijoje atvyko pirmieji sovietinės kariuomenės daliniai.
1789 10 19 amerikiečių išradėjas Tomas Alva Edisonas (1847 02 11–1931 10 18) sėkmingai išbandė pirmąją kaitinamąją elektros lemputę su angliniu siūleliu, kuri vėliau buvo pritaikyta apšvietimui.
1939 10 19 Biržuose mirė Stasys Nastopka, Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas, dalyvavo kovose su bolševikais ir lenkais, brigados, divizijos vadas, generalinio štabo viršininkas, kariuomenės inspektorius. Nuo 1924 01 23 – ypatingų reikalų karininkas prie kariuomenės vado. 1924 07 23 dėl sveikatos išleistas į atsargą, 1928 10 05 išleistas į dimisiją. Mirė 1939 10 19 Biržuose. Palaidotas Rinkuškių kaimo kapinėse. Gimė 1881 06 19 Rinkuškių k., Biržų vlsč., Biržų ap.
10 20 – Pasaulinė misijų diena. Tą dieną Popiežius Šv. Petro aikštėje pakviečia tikinčiuosius „Viešpaties angelo“ maldai. Šią šventę (spalio trečiąjį sekmadienį) 1926 m. įvedė popiežius Pijus XI (1857 05 31–1939 02 12).
1964 10 20 JAV, Kalifornijos Oklando mieste gimė Kamala Haris, ryški JAV Demokratų partijos politikė, 49-oji JAV viceprezidentė (2020), dalyvaujanti 2024 m. JAV prezidento rinkimuose.
1949 10 21 Lentinės k., Šilalės r., žuvo broliai partizanai Juozas Kentra-Tauras (g. 1922 m.) ir Leonas Kentra-Sakalas (g. 1924). Trečiasis brolis Jonas Kentra-Rūtenis (g. 1920m.), Kęstučio apygardos, Butegeidžio rinktinės Šalnos tėvonijos Aušrelės ir Lukšto būrių vadas, žuvo išduotas 1951 10 18 netoli Laukuvos, Dvarvyčiuose prie Songailų sodybos. Kiti Kentrų šeimos nariai, pasipriešinimo dalyviai, partizanas Albinas Kentra-Aušra, partizanų ryšininkės Ona Kentraitė-Rasa ir Elena Kentraitė-Snaigė sovietų valdžios suimti, kalinami, ištremti. Motina, partizanų ryšininkė Ona Kentrienė-Motinėlė ilgus rszistencinės kovos metus vietos gyventojų buvo slepiama aplinkiniuose kaimuose, Kaune.
1989 10 21 Kaune, antrajame Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių suvažiavime, įkurta Tremtinių sąjunga.
10 22 – Šventojo Jono Pauliaus II liturginio minėjimo diena. 1978 10 22 popiežius Jonas Paulius II irinktas Popiežiumi ir įžengė į Šv. Petro sostą.
1759 10 23 Trempuose (dabar Novostrojevo), Mažojoje Lietuvoje, Gotfrydo Ostermejerio šeimoje, gimė Zigfrydas Ostermejeris, jauniausias sūnus. Kaip ir tėvas, tapo evangelikų liuteronų kunigu. Mokėjo ir vertė į lietuvių kalbą, rinko lietuvių tautosaką. 20 jo užrašytų dainų 1825 m. paskelbė L. Rėza. Griežtai smerkė krašto germanizaciją, gynė lietuvių kalbą. „Atėmus iš lietuvių kalbą ir padarius juos vokiečiais, iš to nebus nei fizinės, nei moralinės naudos“ aiškino Z. Ostermejeris. Mirė 1821 09 19 Plyviškėse (Gluškovo), Mažojoje Lietuvoje.
1869 10 23 Parešketyje, Telšių r., gimė Pranciškus Žadeikis, vertėjas, memuaristas, kunigas. Prisidėjo prie Homero „Iliados“ vertimo (1930), išleido „Didžiojo karo užrašus“ (dvi dalys, 1921, 1925). Mirė 1933 10 06 Skuode, palaidotas Narvydžiuose, Skuodo r.
1919 10 23 gimė Paulis Kalva, žymiausias K. Donelaičio „Metų“ vertėjas į latvių kalbą. Mirė 2003 08 05 Jelgavoje.
10 24 – Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) diena. JTO įkurta 1945 10 24 JAV, SSRS, Anglijai, Kinijai, Prancūzijai ir kitoms šalims ratifikavus Jungtinių Tautų Organizacijos įstatus. Svarbiausi JTO organai – Generalinė Asamblėja ir Saugumo Taryba, kurią sudaro penki nuolatiniai (JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija, Kinija) ir dešimt nenuolatinių narių. Lietuva JTO nare tapo 1991 09 17.
1874 10 24 pradėjo veikti Nidos švyturys.
1939 10 24 Lietuvos užsienio reikalų ministras J. Urbšys pasiuntė raštus Lietuvos pasiuntiniams K. Balučiui, P. Klimui, S. Lozoraičiui, J. Šauliui, kad jie susitiktų Paryžiuje ir pasiūlytų vyriausybei, kokių konkrečių žygių reikėtų imtis, jei Lietuvą ištiktų katastrofa.
1964 10 24 Vilniuje mirė Juozas Mikėnas, skulptorius. Gimė 1901 02 12 Skardupyje, Latvijoje, netoli Aknystės.
1989 10 24 išėjo pirmasis Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ numeris.
10 25 – Konstitucijos diena. 1992 10 25 Lietuvos piliečiai referendume priėmė dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją. Konstitucijos įvade nusakoma: 1 str. „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, 2 str. „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“, 3 str. „Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“.
1384 10 25 Vytauto kariuomenė užėmė Kauną. Pilį gynė kryžuočių komtūras Henrikas Kleo. Į pagalbą buvo atvykęs maršalas Konradas Valenrodas, kuris su visa įgula pasitraukė.
1919 10 25 Lietuvos KAM įsakymu paskelbti apdovanotieji Kryžiumi „Už Tėvynę“. Vieni pirmųjų apdovanoti: 1-osios brigados vadas Pranas Liatukas, 2-osios brigados vadas E. Nastopka, 1-ojo p. p. vadas K. Ladiga, Vilniaus bataliono vadas K. Škirpa.
1934 10 25 Kaune mirė Juozas Purickis. 1898 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Seminarijoje pasižymėjo kaip gabus literatas, besidomintis Lietuvos istorija ir socialiniais mokslais. 1912 m. aukso medaliu baigė Peterburgo dvasinę akademiją ir gavo teologijos magistro laipsnį. 1913–1918 m. išgalvota Korybuto pavarde studijavo Fribūro universitete istoriją, filosofiją ir visuomenės mokslus. 1919 m. apgynė filosofijos daktaro disertaciją „Protestantizmo Lietuvoje žlugimo priežastys“. Šveicarijoje dalyvavo Lietuvos informacijos biuro, Lietuvos atstatymo draugijos ir kitų lietuvių politinių organizacijų darbe, 1916–1919 m. provokiško žurnalo „Litauen“ redaktorius. 1918 m. kooptuotas į Lietuvos Tarybą nariu. 1918 m. rudenį Lietuvos atstovo Berlyne pavaduotojas, 1919–1920 m. pirmasis oficialus atstovas prie Vokietijos vyriausybės. 1920 05 15–1922 11 13 – Steigiamojo Seimo narys, išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai. Dirbo Finansų ir biudžeto bei Užsienio reikalų komisijose. 1920 06 19–1921 12 12 VI (Kazio Griniaus)ministrų kabinete – užsienio reikalų ministras. Liucijui Želigovskiui užgrobus Vilnių, apvažinėjo Vakarų Europos valstybių sostines, įrodinėdamas Lietuvos teises į Vilnių. Pirmasis iškėlė Baltijos valstybių sąjungos idėją, aktyviai dalyvavo Klaipėdos sukilime. Nuo 1923 m. rašė straipsnius periodiniams leidiniams „Lietuva“ (1925–1926 m. redagavo), „Tautos ūkis“ (1930 m. redagavo), „Trimitas“, „Lietuvos aidas“, „Mūsų rytojus“, „Vienybė“, „Draugija“, „Lietuvos rinka“, kai kuriems Prancūzijos ir Vokietijos leidiniams. Dažnai pasirašinėjo Vygando slapyvardžiu. Parašė etnografinę studiją apie Gardiną. 1925–1929 m. dirbo Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungoje, 1930–1934 m. – Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas. Aktyviai dalyvavo Šaulių sąjungos, Ekonominių studijų, Lietuvių-ukrainiečių ir kitų draugijų veikloje. 1926 m. – Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio skyriaus direktorius, 1927 m. – Teisės ir administracinio skyriaus direktorius. 1933 m. organizavo spaudos akcinę bendrovę „Rytojus“. Palaidotas Kauno miesto senosiose evangelikų kapinėse (dab. Ramybės parkas), kapas neišliko. Gimė 1883 04 19 Jiezno vlsč., Trakų ap.
1799 10 26 Kanopėnuose, Viduklės vls., dab. Raseinių r., gimė (krikštytas) Simonas Tadas Stanevičius, vienas iškiliausių XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, labiausiai žinomas savo pasakėčiomis. Gimė smulkių žemaičių bajorų šeimoje. Nuo 17 metų pradėjo gyventi savarankiškai, studijoms pinigus uždirbdavo pats. Mokėsi Kražių gimnazijoje, vėliau liko ten dar metus, dirbo korepetitoriumi, tačiau po metų išvyko. 1822 metais įstojo į Vilniaus universitetą, kuriame tuo metu vyravusi lietuvybės dvasia padarė lemiamą įtaką Stanevičiaus pasaulėžiūrai. Po svarbiausių darbų išleidimo 1829 m. jį pradėjo remti grafas Jurgis Pliateris. Mirė 1848 03 10 (s. st. vasario 27) susirgęs džiova Stempliuose. Tiksli palaidojimo vieta nežinoma. 1984 m. tautodailininkas Vytautas Majoras pastatė paminklą ant simbolinio kapo – kenotafo Švėkšnos kapinėse.
1899 10 26 Vaiguviškių k., Plokščių vlsč., Šakių ap., gimė Jonas Matusas, kunigas, istorikas. Pradžios mokyklą baigė Plokščiuose, gimnazijos mokslus ėjo Jurbarke, Seinuose ir Kaune. 1919 – 1924 m. mokėsi ir baigė Vilkaviškio kunigų seminariją. 1924–1928 m. mokėsi ir baigė Vytauto Didžiojo universiteto teologijos filosofijos fakultetą, 1931 m. apgynė disertaciją „Lietuvos rusinimas per pradžios mokyklas“. Istorijos mokslų daktaras (1936). 1931–1933 m. – lotynų kalbos mokytojas Šv. Kazimiero Seserų Kongregacijos gimnazijoje Kaune. 1934 m. buvo lietuvių Katalikų Blaivybės draugijos reikalų vedėjas – direktorius. 1936–1940 m. – VDU dėstytojas. Spaudoje pradėjo rašyti 1919 m. Parašė istorinių darbų: „Lietuvių rusinimas per pradžios mokyklas“ (1937), „Švitrigaila“ (1938), „Šaulių sąjungos istorija“ (1939), „Senovės prūsų žemės nukariavimas“ (1940) ir kt. Tolimesnis kun. J. Matuso gyvenimo kelias – išeivio dalia. 1944 m. pateko į Vokietiją. 1945–1946 m. mokytojavo Regensburgo lietuvių tremtinių gimnazijoje. Nuo 1948 m. apsigyveno Amerikoje. Ten kurį laiką dirbo vokiečių ir prancūzų kalbų dėstytoju kunigų seminarijoje, įvairiose vietose dirbo ir pastoracinį darbą. Mirė 1962 06 29 Niujorke, JAV.
1914 10 26 Vilniuje gimė Eugenija Bulotienė, Vilniaus krašto lietuvių sąjungos išeivijoje vicepirmininkė, iškili Tautos Fondo narė, „Vilnijos“ draugijos garbės narė ir konsultantė. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vakarus, gyveno pabėgėlių stovyklose Vokietijoje, vėliau apsigyveno JAV ir įsitraukė į lietuvių visuomeninę veiklą, buvo tautininkė. Dalyvavo VLIK‘o baigiamajame seime 1991 m. Čikagoje ir 1992 m. Vilniuje. 2006 m. rugpjūtį grįžo į gimtąjį Vilnių. Mirė 2012 06 27 Vilniuje.
1939 10 26 ryte gen. V. Vitkauskas pradėjo derybas su sovietų atstovu dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto perdavimo ir jo perėmimo. 18 val. pasirašytas perdavimo – priėmimo planas.
1944 10 26 Lietuvos bibliotekose pradėtos naikinti nepriklausomybės metų knygos.
1944 10 26 naktį Biržų partizanai atliko unikalią operaciją – nepraradę nei vieno kovotojo iš Biržų kalėjimo išvadavo politinius kalinius ir sėkmingai grįžo į savo buveines. Biržų kalėjimo šturme dalyvavo apie 40 partizanų. Patį kalėjimą vadavo septynių partizanų šturmo grupė – Jonas Palšis (vadas), Leonas Jasinskas, Valierius Jasinskas, Leonas Žukauskas, Česlovas Strižka, Adolfas Audickas ir dar vienas kovotojas iš Papilio. Iš kalėjimo išvesta 60 kalinių. Operacija buvo tiksliai apskaičiuota, paruošta ir įvykdyta: galingas sprogimas kalėjimo viduje, apie 10 min uraganinis šaudymas iš visų turimų ginklų sukaustė Biržų NKVD padalinį. Visi keliai užblokuoti, paliktas tik laisvas išėjimas Parovėjos kryptimi. Kai ryte atgarmėjo pastiprinimas, partizanai jau buvo pasiekę savo dislokacijos vietas, o išlaisvintieji kaliniai išsislapstę. Du buvę kaliniai perėjo pas partizanus. Tik vienam kovotojui A. Audickui kulka nubrozdino skruostą.
10 27 – Kristus Karalius. Šią šventę 1926 m. įvedė popiežius Pijus XI (1857 05 31–1939 02 12), kai Europoje pradėjo rastis įvairūs diktatoriai. Popiežius norėjo parodyti, kad Kristus yra Aukščiausias Valdovas.
1439 10 27 Nesmelyje prie Estergomo, Vengrijoje, mirė Albrechtas II Habsburgas (Albrecht II), nuo 1404 m. Austrijos hercogas Albrechtas V, nuo 1437 m. Čekijos karalius ir nuo 1438 m. Vengrijos karalius ir Šventosios Romos imperijos imperatorius, Gimė 1397 08 16 Vienoje. Imperatoriaus dukra Elžbieta Habsburg buvo Jogailos sūnaus Kazimiero IV žmona.
1884 10 27 Daktarių k., Tverečiaus vlsč., Švenčionių aps., gimė Zigmas Žemaitis, matematikas, profesorius, 12 metų labai sėkmingai ir vaisingai vadovavęs Lietuvos Aero Klubui (LAK). Pats nebūdamas aviatoriumi, jis turėjo labai ryškų vadybininko talentą, o šito labiausiai reikėjo beveik iš nieko kuriant visuomeninę sportinės aviacijos organizaciją. 1903 m. eksternu išlaikė egzaminus į Odesos universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, kurį baigė 1908 m. Studijuodamas dalyvavo lietuvių draugijos „Rūta“ veikloje, organizavo Odesos lietuvių chorą ir jam dirigavo, organizavo dramos ratelį ir pats jame vaidino, dalyvavo kitoje kultūrinėje veikloje. 1909 m. apsigyvenęs Vilniuje mokytojavo mergaičių gimnazijoje, buvo aktyvus Lietuvių mokslo draugijos narys, Lietuvių dailės draugijos sekretorius ir pirmųjų dailės parodų rengimo talkininkas. Pirmojo pasaulinio karo metu evakuotas į Rusiją, mokytojavo Voronežo lietuvių gimnazijoje, drauge su kitais buvo bolševikų suimtas ir kalinamas. Iš kalėjimo paleistas 1918 m. grįžo į Lietuvą ir organizavo gimnaziją Švenčionyse, buvo jos direktoriumi. 1919 m. persikėlė į Kauną ir buvo vienas iš Universiteto organizatorių – Aukštųjų kursų vedėjas, nuo 1922 iki 1940 metų – Universiteto Matematikos-gamtos fakulteto dekanas. Pasakojama, kad gen. J. Bulota, pastebėjęs, jog įsteigtasis LAK‘as neturi tikro organizatoriaus, šios veiklos imtis įkalbėjo prof. Z. Žemaitį. Profesoriaudamas Universitete ir vadovaudamas fakultetui, jis sugebėjo sėkmingai plėtoti LAK‘o veiklą taip, kad 1940 metais toji visuomenine organizacija turėjo virš dešimties lėktuvų, daugiau kaip 40 sklandytuvų, iš kurių tik trys nupirkti užsienyje, o visi kiti pastatyti Lietuvoje, sukurti LAK‘o išugdytų konstruktorių B. Oškinio, A. Paknio, G. Miliūno, A. Gyso, Z. Rimšos, P. Motiekaičio, B. Karvelio, V. Šalaviejaus. Aviacijos sporte LAK‘as pirmavo tarp mažųjų Europos valstybių, organizavo pirmąsias Baltijos šalių varžybas, aktyviai dalyvavo Tarptautinės aviacijos federacijos (FAI) veikloje. Prasidėjus sovietinei okupacijai ir nušalintas nuo vadovavimo LAK‘ui (kuris netrukus buvo likviduotas) prof. Z. Žemaitis persikėlė į Vilnių ir dirbo Vilniaus universiteto prorektoriumi, 1946–1948 m. – rektoriumi. Kauno universitete dėstė analizinę geometriją, diferencialinį ir integralinį skaičiavimą, diferencialinę geometriją, ir kt. kursus, matematikos istoriją ir metodiką, Vilniaus universitete – matematikos istoriją, metodiką bei variacijų skaičiavimą. 1920 m. jis sudarė geometrijos ir trigonometrijos lietuviškų terminų rinkinį, paskelbė darbų apie žymius matematikus, matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų dėstymą Vilniaus universitete, lietuvių matematinę literatūrą, lietuviškų matematikos terminų istoriją. 1961–1968 m. buvo Lietuvos TSR Matematikų draugijos vicepirmininkas. Mirė 1969 06 24. Palaidotas Vilniuje.
Parinko Gediminas Adomaitis
„XXI amžius“, 2024 m. spalio 11 d., nr. 37–38 (2602–2603)