Žvaigždžių lietus priminė garsiausią pasaulyje žaslietį kompozitorių L. Godovskį

Lietuvos kultūros sostinėje

Daiva Červokienė

Viena baigiamųjų projekto „Kaišiadorys – 2024-ųjų Lietuvos kultūros sostinė“ programos dalių buvo Žaslių kultūros centre vykęs renginys „Virtuozų vitrina“: vieno žymiausių pasaulio pianisto Leopoldas Godovskio įkvėpti“.

Tądien atvykusiųjų į Žaslių kultūros centrą laukė pažintis su Sietlo Ramiojo vandenyno universiteto docentu ir klaviatūros studijų vadovu, pianistu Dainiumi Vaičekoniu (JAV), mokslų daktaru, dėstytoju, pianistu Karlu Petersonu (Švedija) bei pia­niste, muzikos pedagoge, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate Mūza Rubackyte (Lietuva-Prancūzija) ir... garsiausiu pasaulyje žasliečiu kompozitoriumi Leopoldu Godovskiu (1870–1938), vadintu ir „XX amžiaus stebuklu“, „Buda prie fortepijono“ ir jo kūryba.

Antrą kartą

L. Godovskiui skirtas renginys Žasliuose vyko jau nebe pirmą kartą. Pirmajame, vykusiame 2014-aisiais, Sietlo Ramiojo vandenyno universiteto docentas ir klaviatūros studijų vadovas Dainius Vaičekonis pasakojo apie Leopoldo Godovskio gyvenimo ir karjeros vingius ir atliko keletą vadinamojo „XX amžiaus stebuklo“ kūrinių. 

Projekto „Kaišiadorys – 2024-ųjų Lietuvos kultūros sostinė“ renginyje šiemet D. Vaičekonis pasakojo, kad tapęs  universiteto dėstytoju pradėjo ieškoti muzikinių sąsajų tarp Lietuvos ir Amerikos. Jam buvo gana sunku rasti medžiagos apie L. Godovskį,  nes dėl istorinių aplinkybių daug žinynų jį priskyrė prie rusų arba lenkų kompozitorių.  Tai paskatino imtis iniciatyvos sugrąžinti L. Godovskį Lietuvai. 

Savo programą pianistas D. Vaičekonis pavadino „Aplink pasaulį su L. Godovskiu“, atliekamus kūrinius fortepijonui iliustravo puikios Asta Vaičekonienės instaliacijos.

Gimė Žasliuose

Leopoldas Godovskis (Leopold Godowski, Leopold Godowsky) – Lietuvos žydų kilmės pianistas, pedagogas, kompozitorius, laikomas vienu geriausiu visų laikų pianistu. Gimė 1870 m. vasario 13 d. Žasliuose žydų Anos ir Maciejaus šeimoje. Kai Leopoldui buvo pusantrų metų, jo tėvas, gydytojas, mirė choleros epidemijos metu. Neturėdami iš ko gyventi, motina su sūnumi persikėlė į Širvintas, iš kur vėliau, draugų padedami, persikėlė gyventi į Vilnių. Nuo vaikystės Leopoldas mokėsi groti smuiku ir fortepijonu. Talentingą vaiką globojo Vilniuje gyvenę savo vaikų neturėję Luisas ir Mina Pasinockai, Luisas Pasinockas buvo aistringas smuiko mėgėjas. 

Kaip pasakojo  dr. D. Vaičekonis, L. Godovskis pradėjo groti būdamas 5 metų. Globėjai jį mokė groti smuiku, bet jis slapta grodavo ir fortepijonu.  

Koncertavo nuo devynerių

Taip globėjai pastebėjo neeilinį berniuko talentą ir jau devynerių jis sugrojo savo pirmąją rečitalį Vilniuje, po kurio pradėjo keliauti koncertuodamas kaip vunderkindas po Didžiosios Lietuvos ir Prūsijos miestus.  

Vienas iš rėmėjų suorganizavo jam studijas Berlyno meno akademijoje, ten Leopoldas ištvėrė tik tris mėnesius, išvyko į Ameriką koncertuoti, kur susitiko su naujuoju savo rėmėju – Leonu Saksu, kuris turėjo cigarų biznį. Vėliau jis vedė jo dukterį Frederiką Frydą.

„Godovskis buvo ne tik muzikantas, bet ir puikus pedagogas, pirmasis, kuris atrado rankos perdavimo techniką, sukūrė daug pratimų pirštų technikai lavinti bei daug kūrinių kairei rankai, todėl buvo vadinamas „kairiosios rankos apaštalu“, kviečiamas ne tik koncertuoti, bet ir vesti meistriškumo kursus po visą pasaulį. Jo kompozicijos – tikri fortepijono meno stebuklai. Sakyta, kad jis pirmasis sukūrė kažką reikšmingo fortepijonui po Ferenco Listo. Ravelis ir Prokofjevas mokėsi iš Godovskio“, - teigė D. Vaičekonis. 

Sėkminga karjera

D. Vaičekonis pasakojo, kad  L. Godovskis daug keliavo po pasaulį, be koncertinių pasirodymų Europoje ir JAV, surengė plačias gastroles Pietų Amerikoje ir Rytų Azijoje. Jis tapo  Austrijos imperijos Vienos muzikos akademijos fortepijono mokyklos direktoriumi, buvo labiausiai apmokomas atlikėjas ir dėstytojas Europoje.  

„Tai  buvo beveik neįtikėtina, kad kone savamokslis pianistas sugebėjo pasiekti tokias aukštumas. Kaip pianistas atlikėjas Godovskis garsėjo virtuoziška grojimo technika, ypač grojimo kaire ranka technika. Jis vadintas ir XX amžiaus panku – aranžavo du Frederiko Šopeno etiudus, sudėjęs juos į vieną kūrinį – viena ranka groja viena kūrinį, o kita – kitą tuo pačiu metu.  Artūras Rubinšteinas yra sakęs, kad jam užtruktų 500 metų pasiekti tokios technikos, kaip Godovskio“, – pasakojo D. Vaičekonis.

Sukūrė apie 400 kūrinių

Enciklopediniai leidiniai skelbia, kad L. Godovskis sukūrė apie 400 kūrinių. Dauguma jų yra parašyti fortepijonui. Taip pat sukūrė dainų ir pjesių smuikui ir violončelei, tarp jų 12 „įspūdžių“, kuriuos dedikavo savo geriems šeimos draugams, žymiems muzikams H. ir F. Kreisleriams. L. Godovskis taip pat parašė valsus-poemas, iš kurių vieną dedikavo kitam artimam draugui Jašai Heifecui. 

Jo kūriniai fortepijonui skirstomi į dvi grupes – originalūs ir transkripcijos arba parafrazės. Tarp originalių kūrinių yra monumentali penkių dalių Fortepijoninė sonata, kitas didelis kūrinys yra Pasakalija – 44 variacijos F. Šuberto Nebaigtosios simfonijos pradine tema, kurią pats kompozitorius labai vertino. L. Godovskis mėgo kurti įvairių pjesių siuitas, ypač kairiajai rankai, valsų poemas, „miniatiūras“ keturioms rankoms, kairiajai ir abiem rankoms. Iš transkripcijų didžiausią ažiotažą yra sukėlusios 53 Šopeno etiudų studijos, kuriose Godovskis perdirbo Šopeno etiudus kairiajai ir abiem rankoms, įvairių kompozitorių kūrinių transkripcijų.

Salonas draugams

Kaip pastebėjo D. Vaičekonis, L. Godovskis su žmona buvo labai svetingi, jų namai visada buvo pilni svečių, įžymių žmonių, su kuriais Godovskiai draugavo, rengdavo saloninius koncertus. Juose skambėdavo įvairių kompozitorių ir, žinoma, paties L. Godovskio kūriniai. Godovskių namuose buvo įprasta matyti pianistą ir kompozitorių Ignacą Paderevskį, pianistą Jozefą Hofmaną, garsųjį dainininką Fiodorą Šaliapiną, smuikininką ir kompozitorių Fricą Kreislerį, operos solistą Enriką Karuzą, smuikininką Mišą Elmaną, dirigentą ir kompozitorių Valterį Damrošą. Nuolatiniai Godovskių svečiai buvo ir kompozitorius Sergejus Rachmaninovas, pianistai Artūras Rubinšteinas, smuikininkas Jaša Heifecas,  pianistų Levinų šeima, kompozitoriai Igoris Stravinskis, Džordžas Geršvinas, aktorius Čarlis Čaplinas, mokslininkas Albertas Einšteinas. 

Kai Godovskiai gyveno Europoje, pas juos dažnai lankydavosi baleto impresarijus Sergejus Diagilevas, dailininkas Anri Matisas, kompozitorius Morisas Ravelis, rašytojas Andre Židas, baletmeisteris Vaclavas Nižinskis.

Jo kūryba buvo primiršta, nes nepakanka dviejų rankų

D. Vaičekonis pasakojo, kad  visgi po jo mirties L. Godovskio kūryba buvo primiršta. Kodėl? Pagrindinė priežastis, pasak JAV gyvenančio ir dirbančio D. Vaičekonio, yra ta, kad L. Godovskis išliko ištikimas postromantiniam stiliui, o XX amžiuje muzika modernėjo, išsišakojo į daug įvairių stilių. 

Kita priežastis, kad L. Godovs­kio kūriniai yra labai sudėtingi ir techniškai sunkūs, komplikuoti. Klausantis L. Godovskio kūrinių kartais atrodo, kad groja du pianistai. Buvo pianistų, kurie atsisakė groti L. Godovskio kūrinius, sakydami, kad tam jiems nepakanka dviejų  rankų. 

„Tik nedaugelis pianistų groja L. Godovskio kūrinius, ir aš labai džiaugiuosi, būdamas vienas iš jų“, – pabrėžė dr. D. Vaičekonis.

Vaikų likimai

L. Godovskis su žmona užaugino du sūnus ir dvi dukras. Leopoldas jaunesnysis buvo chemikas ir  smuikininkas, kartu su savo draugu  Leopoldu Manesu tapo spalvotos fotografijos išradėjais, sėkmingai pardavė savo patentą „Kodakchrom“ kompanijai. Leopoldas jaunesnysis vedė Fransę Geršvin, žymaus Amerikos kompozitoriaus Žoržo Geršvino dukterėčią.  

Jaunesnioji Leopoldo dukra Dagmar tapo nebylaus kino aktore, 1918-1926 metais nusifilmavo apie 20-yje filmų. Ji pabrėždavo, kad buvo gimusi Vilniuje ir vienu metu artimai bendravo su kitu vilniečiu smuikininku Jaša Heifecu. Kai mirė jos motina, Dagmar rūpinosi tėvu. Beje, ji yra parašiusi savo biografinę knygą.

Vyresnioji dukra Vanita  ištekėjo už pianisto, kuris tapo pripažintu muzikos pedagogu ir grojo uošvio kūrinius. Deja, jaunesnysis sūnus Gordonas nusižudė nesulaukęs nė 30 metų. 

Bėdų neišvengė

Enciklopediniuose leidiniuose pastebima, kad nors L. Godovskio karjera klestėjo, jo asmeninis gyvenimas į senatvę pamažu pradėjo byrėti. Jo žmona sunkiai susirgo ir jos sveikata vis blogėjo, pablogėjo ir šeimos finansinė padėtis po to, kai 1930 metais, per įrašų sesiją, baigęs groti F. Šopeno kūrinį, pianistas patyrė sunkų insultą, dėl kurio jį iš dalies paralyžiavo. 

Po poros metų j L. Godovskio sūnus Gordonas nusižudė, o po metų žmona mirė nuo širdies smūgio. Netrukus pianistas su dukra Dagmar persikėlė į kitą butą Niujorke; jis toliau grojo fortepijonu tik draugams ir gerbėjams, nerengė viešų pasirodymų.

Paskutiniais savo gyvenimo metais Godovskis įdėjo daug pastangų kurdamas Pasaulinį muzikos ir muzikų sinodą bei Tarptautinę muzikos ir muzikantų tarybą, tačiau projektai nepasitvirtino.

Aplankyti Žaslių nepavyko

1935 metais L. Godovskis, būdamas 65 metų, atvyko į Vilnių, tuo metu buvusį Lenkijos sudėtyje. Iš čia jis tikėjosi atvykti į Žaslius aplan­kyti tėvo, kitų artimųjų kapų, susitikti su giminaičiais. Tačiau tarp Len­kijos ir Lietuvos tuomet buvo labai įtempti tarpvalstybiniai santykiai dėl Vilniaus krašto aneksavimo, todėl garsus menininkas nebuvo įleistas į Lietuvos teritoriją. Taip  Godovskiui aplankyti gimtųjų Žaslių nepavyko.

Praėjus trims metams po nesėkmingo bandymo aplankyti gimtinę kūrėjo gyvybė užgeso 1938 m. lapkričio 21 d. Niujorke, jis buvo palaidotas Temple Israel kapinėse šiame mieste. 

Po kultūros sostinės vėliava

Žaslių kultūros centre, įžengiant į kuriuos, beje, pasitinka modernus L. Godovskio bareljefas (autorius Viktoras Pinkevičius) skambėjo dr. D. Vaičekonio atlikta I. A. Tango L. Godovskio koncertinė aranžuotė ir 16 pjesių iš Leopoldo Godovskio siuitos „Triakontameronas“. 

Dr. K. Petersonas atliko L. Bet­hoveno „Mėnulio sonatą“,  L. Godovskio „Javos siuitos“ dalį ir  F. Lis­to „Vengrų rapsodiją“, o M. Rubackytė  sugrojo tris M. K. Čiurlionio  preliudus ir noktiurną, L. Godovskio  sonatos e mol dalį ir porą F. Listo kūrinių.

Išeidama iš kultūros namų girdėjau pokalbį:

– Kaipgi tiek įžymybių šįvakar atpūtė į Žaslius?

– Negi nežinai, kiek metų apie tai svajota ir tai ruošta?

Žaslių kultūros centro direktorė Raselė Ščerbavičienė patikslino, kad šiam renginiui ruoštasi dvejus metus, sunkiausia buvo suderinti laiką, kad visiems žymiesiems atlikėjams jis būtų parankus. 

Kaišiadorių rajonas
Autorės ir Sauliaus Červoko nuotraukos

„Abipus Nemuno“, 2024 m. gruodžio 20 d., nr. 24 (225)