Spalio mėnesį prisiminkime
Atmintis



1880 09 01 gimė kun. Balys Vėgėlė. Kunigu įšventintas 1904 11 07. Nuo 1927 metų klebonavo Vepriuose. Prasidėjus karui buvo nuvykęs į Skarulius. Čia bolševikai, kaltindami esą kažkas šovęs iš bažnyčios bokšto, sušaudė jį drauge su kunigu Stankevičiumi ir Vitkevičiumi. 2000 m. įrašytas į Lietuvos naujųjų kankinių martirologą.
1925 09 02 Petkeliškių k., Veiverių vlsč., Marijampolės ap., gimė Algirdas Bronislovas Šimanskis-Kirstukas, Algirdas, partizanas nuo 1945 02 08, Tauro apyg. Birutės rinktinės vadas. Žuvo 1948 11 03 Kajackų k., Kazlų Rūdos vlsč., Marijampolės ap. Kartu žuvo ir rinktinės štabo viršininkas Vincas Algirdas Stačiokas-Žiogas, Arūnas. Partizanų palaikai niekinti Kazlų Rūdoje ir Veiveriuose, užkasti dabar sutvarkytame Veiverių „Skausmo kalnelyje“, Prienų r.


LGGRTC istorikas
1925 m. rugpjūčio 1 d. Laukagalių k., Raguvos vls., Panevėžio aps. (dabar Anykščių r.), ūkininkų Uršulės ir Justino Keraičių šeimoje gimė Elena Keraitytė.

KASČIŪNAI. Liepos 12 dieną čia vyko kasmetinis patriotinis renginys „Partizanų didvyriškumas mus įkvepia patriotizmui šiandien“. Taip paminėtas Lietuvos partizano Juozo Jakavonio-Tigro 100-ųjų gimimo metinių jubiliejus.

Viktoras Aleksa gimė 1910 m. liepos 28 d. Kalvarijoje, inteligentų šeimoje.
1920 08 01 Vencloviškių k., Čekiškės vls., Kauno aps., gimė Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas. Žuvo 1951 02 02 Endrikių k. apylinkėse, Šakių r.
1930 08 01 Matiešionyse, Nemajūnų vlsč., netoli Birštono, gimė ir užaugo Jonas Kazlauskas, įžymus mokslininkas, Vilniaus universiteto profesorius, lietuvių kalbininkas.

Seimo Vitražo galerijoje gegužės 16 dieną įvyko parodos „Pareiga ir atsakomybė“ atidarymas, pažymint signatarą, Seimo Pirmininką, Lietuvos Respublikos prezidentą Aleksandrą Stulginskį ir Respublikos dienai paminėti, kurią paruošė Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius.
1800 07 03 Šileliuose gimė Juozas Goštautas, tautinio išsivaduojamojo sąjūdžio veikėjas, 1830-1831 m. sukilimo dalyvis. Prisidėjo prie baudžiavos panaikinimo Lietuvoje. Mirė 1871 m.


KAUNAS. Birželio 2 dieną Žemaičių gatvėje, ant 10-ojo namo, kuriame yra memorialinis Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės butas ir kuriame iki šiol gyvena Čiurlionių šeimos ainiai, atidengta atminimo lenta (autorius – skulptorius Gediminas Pašvenskas) žydų gelbėtojams, Pasaulio tautų teisuoliams rašytojoms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žmonai Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei (1886-1958), jų dukrai Danutei Čiurlionytei-Zubovienei (1910-1995) bei jos vyrui architektui Vladimirui Zubovui (1909-2007) atminti.

1950 06 04 Čikagoje mirė Kazys Grinius. 1893 m. baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. 1914–1919 m. su šeima gyveno Rusijoje. 1919 m. grįžo į Lietuvą. Buvo Steigiamojo, I, II, III Seimų narys. VI ministrų kabineto (1920 06 19–1922 02 02) ministras pirmininkas, Lietuvos Respublikos prezidentas (1926 06 07–1926 12 17). 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gimė 1866 12 17 Selemos Būdos k., Marijampolės ap.