Įamžino žydų gelbėtojus ir tremtinių globėjus

Atmintis 

Raimundas KAMINSKAS

KAUNAS. Birželio 2 dieną Žemaičių gatvėje, ant 10-ojo namo, kuriame yra memorialinis Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės butas ir kuriame iki šiol gyvena Čiurlionių šeimos ainiai, atidengta  atminimo lenta (autorius – skulptorius Gediminas Pašvenskas) žydų gelbėtojams, Pasaulio tautų teisuoliams rašytojoms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žmonai Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei (1886-­1958), jų dukrai Danutei Čiurlionytei-Zubovienei (1910-1995) bei jos vyrui architektui Vladimirui Zubovui (1909-2007) atminti.

Prisiminkime 

Atmintis

1950 06 04 Čikagoje mirė Kazys Grinius. 1893 m. baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. 1914–1919 m. su šeima gyveno Rusijoje. 1919 m. grįžo į Lietuvą. Buvo  Steigiamojo, I, II, III Seimų narys. VI ministrų kabineto (1920 06 19–1922 02 02) ministras pirmininkas, Lietuvos Respublikos prezidentas (1926 06 07–­1926 12 17). 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gimė 1866 12 17 Selemos Būdos k., Marijampolės ap.

„Ar visą padariau, ką Dievas norėjo…“

Atmintis 

Lidija Veličkaitė

Monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17) 100-ųjų gimimo metinių minėjimas balandžio 15 dieną prasidėjo Lietuvos Respublikos (LR) Seime, jam skirtos parodos atidarymu Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje.

Jo širdyje tilpo nesuskaičiuojama daugybė žmonių

A†A brolis skautas kun. Antanas SAULAITIS SJ
(1939 05 28–1969 05 17–2025 04 18)

Didžiojo penktadienio rytą,  ba­landžio 18 dieną, Vilniaus jėzuitų namuose, bendrabrolių apsuptas, savo žemiškąją kelionę baigė net keliuose žemynuose apaštalavęs, daugelį mylėjęs ir daugelio mylėtas tėvas jėzuitas Antanas Saulaitis. Balandžio 28 dieną jis palaidotas Kaune, Petrašiūnų ka­pinėse šalia brolių jėzuitų. Šįkart apžvelgiame tėvo Antano kaip brolio skauto gyvenimą.

Didelė dalis žmonių skursta, tačiau yra tarsi „nematomi“

Goda Diečkutė

Skurstantys žmonės sudaro didelę mūsų visuomenės dalį: kas penktam šalies gyventojui trūksta maisto, drabužių, jie neišgali užsitikrinti orios buities. Paradoksalu, tačiau net tokia didelė žmonių grupė dėl vis dar giliai įsišaknijusių stereotipų dažnai tampa tarsi „nematoma“. 

Prisiminkime

Atmintis

1985 05 03 Los Andžele, JAV, mirė Stasys Raštikis, Lietuvos kariuomenės vadas, generolas, politikas, LR krašto apsaugos ministras. Baigęs Dūkšto pradžios mokyklą ir Zarasų progimnaziją, 1915 m. stojo savanoriu į carinę Rusijos kariuomenę. Dalyvavo Pirmame pasauliniame kare, kovėsi Lietuvoje, Galicijoje, Rumunijoje, rusų-turkų fronte. 1917 m. baigė Tifliso (Tbilisio) karo mokyklą ir iki karo pabaigos liko Kaukazo fronte.1918 m. pavasarį grįžo į Lietuvą, įstojo į Kauno kunigų seminariją.

Vienuolės ir laisvės kovotojos pavyzdys 

Atmintis

A†A Eucharistinio Jėzaus kongregacijos vienuolė sesuo Monika Gavėnaitė (1926 09 03–2025 04 01) 

Balandžio 1-ąją pas Viešpatį iškeliavo sesuo Monika Gavėnaitė SJE – Laisvės kovų dalyvė, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbė. Balandžio 2 dieną ji buvo pašarvota Šiluvos Bazilikoje.

Lietuvos garbę viso pasaulio akyse pakėlęs Prezidentas

Atmintis

Zigmas Tamakauskas

Prieš kelias savaites būrelis žmonių, kuriems, matyt, tikrai rūpėjo Lietuvos istorija, ginčijosi kuris buvo pirmasis Lietuvos prezidentas – Antanas Smetona ar Aleksandras Stulginskis. Pasakytume, kad ir vieni, ir kiti buvo teisūs. Žiūrint kokiomis aplinkybėmis esant jie buvo išrinkti.

Atminimo lenta primins garsią moterį

Atmintis

Raimundas KAMINSKAS

KAUNAS. Kovo 4 dieną ant namo K. Donelaičio g. 14 atidengta atminimo lenta lietuvybės puoselėtojai ir švietėjai, Pasaulio tautų teisuolei ir diplomatei, visuomenininkei Birutei Verkelytei-Fedaravičienei (1915–2017). Ją pašventino ir žodžius apie B. Verkelytę-Fedaravičienę tarė buvęs karo kapelionas, ats. mjr., kun. Alfonsas Bulotas.