ILGUVA–ŠAKIAI. Lapkričio 12 dieną Šakių viešojoje bibliotekoje vyko popietė „Tapatybės ir atminties formatai“.
Renginys prasidėjo Ilguvos kapinėse, kur Kauno, Kudirkos Naumiesčio 410-osios kuopos šauliai, Kriūkų, Gerdžiūnų bendruomenių žmonės nusilenkė publicistui, Lietuvos valstybės kūrėjui, teisininkui, Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininkui Stasiui Šilingui, minint 140-ąsias gimimo metines.
MOSĖDIS. Lapkričio 14-ąją čia įvyko konferencija „Akmens ir žmogaus pasaulis: Vaclovui Intui – 100“, skirta garsaus gydytojo ir gamtosaugininko, Akmenų muziejaus įkūrėjo 100-osioms gimimo metinėms. Jo vardu pavadinto Akmenų muziejaus veiklą koordinuoja Aplinkos ministerija.
ALVITAS. Gruodžio 15 diena – vyskupo Dovydo Zigmanto Pilchovskio (1735-1803) gimimo diena. Gimė jis dabartinės Alvito parapijos teritorijoje buvusiame Rutkiškių dvare, 1735 m. gruodžio 15 d. Gruodžio 20 dieną Alvito Šv. Onos bažnyčioje jį pakrikštijo klebonas kun. Kazimieras Voistratas.
Šiemet minint gimimo 100-ąsias metines, norėčiau apžvelgti monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17) gyvenimo laikotarpį nuo 1991 m. rugsėjo 15 iki 1992 m. lapkričio 19 dienos. Tai yra monsinjoro 15 veiklos mėnesių, kai jis buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (LR AT) deputatas.
Šiemet minime rezistencijos dalyvio, Kovo 11-osios signataro Liudviko Simučio 90-ies metų gimimo sukaktį. Liudvikas gimė 1935 m. rugpjūčio 27 d. Kaunatavoje (Luokės vls., Telšių aps.). Tėvai turėjo apie 4 ha žemės, vertėsi papildomais amatais.
1890 01 01 okupuotoje Lietuvoje, Puskepurių k., Šunskų vlsč., Marijampolės ap., gimė Juozas Papečkys, teisininkas, visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis, publicistas. 1916 m. baigė Maskvos universiteto teisės fakultetą. Nepriklausomybės kovų savanoris. XIII (M. Šleževičiaus) ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministras, 1927-1928 m. advokatas Kaune. 1938-1940 m. – Valstybės tarybos pirmininko pavaduotojas. 1941 06 14 sovietų valdžios suimtas, išvežtas į Severouralsko lagerį № 35. 1942 11 04 NKVD sušaudytas Sverdlovske.
1915 12 01 okupuotoje Lietuvoje, Mitragalių k., Čiobiškio vls., Rokiškio ap., gimė Boleslovas (iki 1961 m. – Balys) Milaknis (Mitragalis), skulptorius, pedagogas. Mirė 2013 06 04.
Adelė Dirsytė gimė 1909 m. balandžio 15 d. Pramislavos k., Šėtos vls., Kėdainių aps. Tėvai Antanas Dirsė ir Agota Ragaišytė buvo ūkininkai.
1880 11 01 Kazanėje, 13 mėnesių gyvenęs pas brolį Joną, mirė Antanas Juška, kunigas, lietuvių tautosakininkas ir žodynininkas. Kilęs iš žemaičių bajorų Juškevičių, pats save vadino Juška. Žemaičių tarmė buvusi Juškų gimtoji kalba. Mokėsi Kražių gimnazijoje ir Vilniaus dvasinėje seminarijoje. Kun. A. Juškos nuopelnas yra lietuvių kalbos žodyno sudarymas, kuriam jis surankiojo apie 70 000 žodžių, iš jų nemažai tokių, kurių nebuvo ankstesniuose lietuvių kalbos žodynuose. Klebonaudamas Pušaloto, Alsėdžių ir Veliuonos parapijose, užrašė apie 7000 liaudies dainų ir apie 2000 jų melodijų.
1880 09 01 gimė kun. Balys Vėgėlė. Kunigu įšventintas 1904 11 07. Nuo 1927 metų klebonavo Vepriuose. Prasidėjus karui buvo nuvykęs į Skarulius. Čia bolševikai, kaltindami esą kažkas šovęs iš bažnyčios bokšto, sušaudė jį drauge su kunigu Stankevičiumi ir Vitkevičiumi. 2000 m. įrašytas į Lietuvos naujųjų kankinių martirologą.
1925 09 02 Petkeliškių k., Veiverių vlsč., Marijampolės ap., gimė Algirdas Bronislovas Šimanskis-Kirstukas, Algirdas, partizanas nuo 1945 02 08, Tauro apyg. Birutės rinktinės vadas. Žuvo 1948 11 03 Kajackų k., Kazlų Rūdos vlsč., Marijampolės ap. Kartu žuvo ir rinktinės štabo viršininkas Vincas Algirdas Stačiokas-Žiogas, Arūnas. Partizanų palaikai niekinti Kazlų Rūdoje ir Veiveriuose, užkasti dabar sutvarkytame Veiverių „Skausmo kalnelyje“, Prienų r.
LGGRTC istorikas
1925 m. rugpjūčio 1 d. Laukagalių k., Raguvos vls., Panevėžio aps. (dabar Anykščių r.), ūkininkų Uršulės ir Justino Keraičių šeimoje gimė Elena Keraitytė.