Prisiminkime
Atmintis
1800 07 03 Šileliuose gimė Juozas Goštautas, tautinio išsivaduojamojo sąjūdžio veikėjas, 1830-1831 m. sukilimo dalyvis. Prisidėjo prie baudžiavos panaikinimo Lietuvoje. Mirė 1871 m.

1800 07 03 Šileliuose gimė Juozas Goštautas, tautinio išsivaduojamojo sąjūdžio veikėjas, 1830-1831 m. sukilimo dalyvis. Prisidėjo prie baudžiavos panaikinimo Lietuvoje. Mirė 1871 m.
KAUNAS. Birželio 2 dieną Žemaičių gatvėje, ant 10-ojo namo, kuriame yra memorialinis Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės butas ir kuriame iki šiol gyvena Čiurlionių šeimos ainiai, atidengta atminimo lenta (autorius – skulptorius Gediminas Pašvenskas) žydų gelbėtojams, Pasaulio tautų teisuoliams rašytojoms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žmonai Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei (1886-1958), jų dukrai Danutei Čiurlionytei-Zubovienei (1910-1995) bei jos vyrui architektui Vladimirui Zubovui (1909-2007) atminti.
1950 06 04 Čikagoje mirė Kazys Grinius. 1893 m. baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. 1914–1919 m. su šeima gyveno Rusijoje. 1919 m. grįžo į Lietuvą. Buvo Steigiamojo, I, II, III Seimų narys. VI ministrų kabineto (1920 06 19–1922 02 02) ministras pirmininkas, Lietuvos Respublikos prezidentas (1926 06 07–1926 12 17). 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gimė 1866 12 17 Selemos Būdos k., Marijampolės ap.
Monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17) 100-ųjų gimimo metinių minėjimas balandžio 15 dieną prasidėjo Lietuvos Respublikos (LR) Seime, jam skirtos parodos atidarymu Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje.
Viešojoje erdvėje tęsiantis svarstymams dėl tėvo Stanislovo Dobrovolskio OFM Cap. (1918 09 29–1944 03 25–2005 06 23) bendradarbiavimo su saugumu, peržiūrėjau Kėdainių rajono KGB skyriaus bylas Lietuvos ypatingajame archyve. To skyriaus darbuotojai organizavo jo sekimą, kūrė verbavimo ir įtakos jaunimui bei inteligentams neutralizavimo planus.
„Šv. Kalėdos reiškia: nušluostyti ašaras artimui, dalintis su kitu tuo, ką turi; ir nelaimingam vargą kai sumažinsim. Šventos Kalėdos tuomet bus…“ Ne, nepasiklydau laike! Tai nuoširdaus bičiulio Stanislovo Eugenijaus Poniškaičio žodžiai, užrašyti viename iš daugelio jo atsiųstų sveikinimų.
2011 m. birželio 7 d., sulaukęs 105 metų ir besiruošdamas minėti 79-ąsias kunigystės metines, mirė vienas seniausių Europos kunigų, ilgametis Maišiagalos klebonas (Maišiagaloje sielovadinį darbą dirbo nuo 1950 m.) mons. Juzefas Obrembskis (Józef Obrembski, 1906 03 19–1932 06 12–2011 06 07).
Kovo 28 dieną sukako 80 metų nuo Dievo tarno kun. Alfonso Lipniūno (1905 03 12–1930 06 14–1945 03 28) mirties Pucke (Lenkija). Ta proga į piligrimystę Dievo tarno keliais išsiruošė piligrimų grupė, vadovaujama Panevėžio vyskupo Lino Vodopjanovo OFM. Kartu vyko…
Šviesaus atminimo sesers Felicijos Nijolės Sadūnaitės (1938 07 22–2024 03 31) mirties metinių minėjimas kovo 30 dieną prasidėjo šv. Mišiomis Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčioje. Šv. Mišias aukai vadovavo ir homiliją sakė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.
Didžiojo penktadienio rytą, balandžio 18 dieną, Vilniaus jėzuitų namuose, bendrabrolių apsuptas, savo žemiškąją kelionę baigė net keliuose žemynuose apaštalavęs, daugelį mylėjęs ir daugelio mylėtas tėvas jėzuitas Antanas Saulaitis. Balandžio 28 dieną jis palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse šalia brolių jėzuitų. Šįkart apžvelgiame tėvo Antano kaip brolio skauto gyvenimą.