
KAUNAS. Sausio 15 dieną prie Mažosios Lietuvos visuomenės kultūros ir politikos veikėjo, laikraštininko, šaulio, Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio (1869–1946) memorialinės lentos Balio Sruogos gatvėje netoli 21-ojo namo vyko Klaipėdos krašto dienos paminėjimas.

Vladas VAITKEVIČIUS
KAUNAS. Sausio 14-ąją pilnutėlėje Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) salėje paminėta Laisvės kovų diena, prisiminta, kaip prieš 35 metus, 1991-ųjų sausio 13-ąją, beginkliai žmonės gynė Televizijos bokštą.

Raimundas Kaminskas
VILNIUS. Sausio 13-osios rytą Žirmūnų gimnazijoje vyko tradicinis Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir nuotraukų parodos „I-asis gusarų/husarų pulkas (1919–1940)“ pristatymas. Gimnazijos languose ir kieme sužibo žvakutės. Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Vilniaus šaulių (1003-osios) kuopos vadas dr. Kostas Ivanauskas pakvietė sugiedoti „Tautišką giesmę“ ir tyloje prisiminti tuos, kurie paaukojo savo gyvybę už Lietuvos laisvę. Vėliau jis pristatė savo istorinės atminties įžvalgas apie Lietuvos laisvę bei jos apsaugą ir visus pakvietė stoti į Lietuvos šaulių sąjungos gretas.

Kodėl mums svarbu? Mes negalime be jos
Sovietmečio rezistentas, politinis kalinys, 45-ių pabaltijiečių memorandumo kūrėjas ir signataras, Lietuvos Laisvės lygos narys, kunigas pranciškonas, 2024 metų Laisvės premijos laureatas

Laima Debesiūnienė
Punskas. Gruodžio 7 dieną Lenkijoje, Punsko valsčiaus svetainėje, vyko „Aušros“ leidyklos surengta konferencija „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas). Tai – istorijos paveldo metraštis. Šiemet išleistas jau 16-asis tomas. Jį sudaro dvi dalys – dvi solidžios mokslinės knygos.

Dr. Marija Horiača
Lvivo katalikiško univeriteto profesorė
Pranešimas, skaitytas 2024 m. liepos 14 dieną Laisvės kovotojų atminimo šventėje, Didžiosios kovos apygardos partizanų parke
Jūsų Ekscelencijos vyskupai, mieli kunigai, gerbiamieji Ukmergės vadovai ir visi šios šventės dalyviai. Ačiū už galimybę būti šiame gražiame Partizanų parke ir pasidalinti savo mintimis apie Jums ir mums ukrainiečiams labai brangius monsinjorą kunigą Alfonsą Svarinską ir kardinolą Josypą Slipyjų.

Romas BACEVIČIUS
Liepos 14-ąją, sekmadienį, Ukmergės rajone įvyko tradicinė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė, skirta mons. Alfonso Svarinsko (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17) 10-osioms ir Ukrainos rytų (graikų) apeigų katalikų patriarcho kardinolo Josyfo Slypijaus (1892 02 17–1917 09 30–1939 12 22–1965 02 25–1984 09 07) 40-osioms mirties metinėms paminėti.

Dalia Poškienė
ARIOGALA. Rugpjūčio 3-iąją gražiame Dubysos slėnyje 34-ąjį kartą vyko tradicinis tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.
Į renginį suvažiavo įspūdingas būrys buvusių tremtinių, politinių kalinių ir Lietuvos laisvės kovų dalyvių iš visos Lietuvos. Dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovai ir darbuotojai. Sąskrydžio dalyvius pagerbė ir pasveikino ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis, parlamentarai, ministrai, dvasininkai, Raseinių krašto žmonės ir kiti garbūs svečiai, atvykę iš Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos. Perskaitytas prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas.
prie Anykščių Antano Vienuolio mokyklos Kan. Robertas PUKENIS Dažnai prisimenu aš ją, apipintą svajonių pumpurais. Dar dažniau – prislėgtą košmarais. Po 50 metų, sustojęs kieme dairaus, kaip viskas greit praėjo. Tik gaila pavogto džiaugsmo, nerimo dienų ir Tėvynės išniekinto skausmo.

Zigmas Tamakauskas
LLKS štabo viršininko pavaduotojas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno būrio šaulys
Šių metų birželis ne tik priminė 1940 metais okupuotą Lietuvą, bet ir 1941 metų tremtis, nacių okupaciją ir Tautos sukilimą. Birželio sukilimas – tai garbingas mūsų istorijos, kovų dėl laisvės puslapis, kurio negali užtemdyti jokie šešėliai. Pažvelkime į tuos pirmosios sovietinės okupacijos metus, kurie sukėlė žmonių ryžtą sutraukyti sovietines grandines ir nusimesti nelaisvės pančius.