Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras organizavo partizanų dainų vakarą „Bunkerių paukščiai“. Renginys vyko Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume. Partizanų dainų vakaras vyko Tuskulėnų memorialo koplyčios-kolumbariume, kur ilsisi daugelio partizanų ir kitų Vilniaus NKGB vidaus kalėjime nužudytų žmonių palaikai. Renginyje skambėjo…
KAUNAS. Rugsėjo 19 dieną Lietuvos švietimo muziejuje atidaryta paroda „Vieno diplomo istorija“. Pasak jos kuratorės Dalios Galminienės, paroda yra apie to diplomo savininko, Žemės ūkio akademijos absolvento, tremtinio Vinco Murzos (1903–1953) biografiją gimė iš siekio atkurti paprasto miškininko gyvenimą, atspindintį…
MAŽEIKIAI. Spalio 23 dieną Mažeikių muziejuje vyko konferencija, skirta Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo okupacijai 80-mečiui paminėti ir Lietuvos Vietinės rinktinės (LVR) įkūrėjui, iš Mažeikių krašto kilusiam generolui Povilui Plechavičiui atminti. Renginyje dalyvavo rajono moksleiviai, jaunieji šauliai, istorijos mokytojai, muziejininkai ir kiti garbūs svečiai.
KAUNAS. Čia paminėtos Lietuvos diplomato, žvalgo, 1923 metų „Klaipėdos sukilimo“ karinio vado, dviejų Vyčio Kryžiaus ordinų kavalieriaus Jono Polovinsko-Budrio (1889-1964) mirimo 60-osios metines.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Sekretoriato vyresniojo patarėjo, XXVII knygos mėgėjų draugijos nario dr. Raimundo Kaminsko iniciatyva surengtas pažintinis žygis-ekskursija Jono Polovinsko-Budrio takais Kaune.
LAZDIJAI. Spalio 9 dieną Laisvės kovų muziejuje vyko dokumentinio filmo „Antanas Lukša. Brolio pažadas“ pristatymas. Filmas skirtas Laisvės kovotojui, ilgamečiam Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) vadovui ir garbės pirmininkui, Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto broliui, Antanui Lukšai, 100-ųjų gimimo metinių proga. Filmą pristatė autorė ir režisierė, žurnalistė Rūta Sinkevičienė.
Festivalyje „Nepatogus kinas“ įvyko filmo „Šventiesiems stebint“ premjera. Tai – viltingas pasakojimas iš karo Ukrainoje fronto linijų.
Nuo pat 2014 metų Krymo aneksijos Oleksandras Klimenko su žmona Sofija Atlantova tapo ikonas ant šovinių dėžių, o jas pardavęs visame pasaulyje, didžiąją surinktų lėšų dalį skiria savanorių medikų organizacijoms.
1924 10 27 Klaipėdos krašto pirmuoju gubernatoriumi paskirtas Jonas Polovinskas-Budrys, vienas pagrindinių asmenybių siekiant įtvirtinti Klaipėdos krašte Lietuvos Respublikos suverenitetą.
1939 10 27 pasirašytas Lietuvos ir Sovietų Sąjungos susitarimas dėl sienos. Vilnius perduodamas Lietuvai, bet kartu Lietuvoje įkuriamos „raudonosios bazės“. Lietuvos kariuomenės I-ojo pėstininkų Gedimino pulko pagrindu sudaryta Vilniaus rinktinė, vadovaujama brigados generolo V. Vitkausko, suskirstyta į keturias voras, 9 val. sutelkta prie demarkacijos linijos skyrusią Lietuvą nuo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto. Perpjovus užkardos pertvarą, sudeginamos demarkacijos linijos gairės, rinktinės vadas davė komandą: „Į Vilnių marš“. Prasidėjo žygis į Vilnių. Per karinę radijo stotį iš čia transliuotas reportažas. Iki smulkmenų numatytos žygio detalės, paruoštas tikslus iškilmingo vėliavos iškėlimo Gedimino kalne ceremonialas.
KAUNAS. Rugsėjo 5 dieną Kristaus Prisikėlimo Bazilikoje paminėtas antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, ilgametis „Vatikano radijo“ lietuvių redakcijos vadovas, kovotojas už religijos laisvę Lietuvoje, mons. Vytautas Kazlauskas (1919 09 05– 1944 04 05–2008 09 26). Tą dieną sukako 105 metai nuo jo gimimo. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas kun. teol. lic. Kęstutis Rugevičius kartu su kan., teol. lic. doc. dr. Robertu Pukeniu.
Minint vysk. Jono Borutos SJ (1944 10 11–1982 08 05–1997 06 21–2022 12 19) gimimo 80-metį
Arvydas Gelžinis
LGGRTC istorikas
Jonas Boruta gimė 1944 m. spalio 11 d. Kaune. Jo tėvas Jonas Boruta (1915–1996), Kauno VDU profesorius, inžinierius mechanikas, priklausė pokario rezistencinei organizacijai Bendrojo Demokratinio Pasipriešinimo Sąjūdžio (BDPS) prezidiumui ir 1948 metais buvo nuteistas 25 metams lagerio. Mama Zinaida Daukšaitė-Borutienė – gydytoja stomatologė.
1914 10 11 Rolių k., Lazdijų r., netoli Šeštokų, gimė Juozas Marčiukonis, kunigas, poetas. Kunigu įšventintas 1937 06 13. 1937–1939 m. buvo Simno parapijos vikaras, kai klebonavo kun. Vincentas Šeškevičius, pradinių mokyklų kapelionas. 1939 m. išleido savo eilėraščių knygelę „Su širdim“ („Su širdim atėjau į šią žemę,/ su širdim jos klajoju keliais,/ be širdies čia taip liūdna, aptemę,/ su širdim mano gyvenimo saulė nusileis“). Pagrindinė Eilėraščių tema – tėvynės laisvė, kova už ją, mirties nuojauta. Nuo 1940 m. dirbo Seirijuose, Šeštokuose, Rudaminoje, Būdvietyje.
DRUSKININKAI. Spalio 5 dieną Vytauto gatvėje, minint Tarptautinę mokytojų dieną, atidengtas atminimo ženklas „Krėslas–kėdė“, sukurtas pagal autentišką artefaktą (skulptorius prof. Alfonsas Vaura), politiniam kaliniui, vertėjui Antanui Dambrauskui (1911–1995). Renginyje dalyvavo A. Dambrausko artimieji, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) atstovai, Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos atstovai, VDU dėstytojai, mokytojai, bendruomenininkai, miestiečiai bei svečiai.