Religingų moksleivių bedievinimas ir nutautinimas 

Žvilgsnis

Rugsėjo 1-ąją prasidėjo nauji mokslo metai. Spalio pradžioje minėsime Mokytojo dieną. Pagarba visiems mokytojams ir dėstytojams, kurie verti tos pagarbos. Bet pri(si)minkime tuos laikus, kai mokykla mokiniams diegė „tarybinį patriotizmą“, siekė nutautinti, ateistiškai auklėti, skatino veidmainiauti. Siūlome keletą citatų iš „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“, kurios galbūt paskatins prisiminti, kokie pavojai grėsė jaunajai kartai tada ir pamąstysime, kuo jie skiriasi nuo šių dienų…

Trisdešimt penkių valstybių, 1975 metų Helsinkio akto dalyvių, Belgrado konferencijai 

Žvilgsnis

Rugpjūčio 1 dieną buvo minimos Helsinkio konferencijos baigiamojo akto pasirašymo 50-osios metinės. Per bendrąją audienciją popiežius Leonas XIV priminė, kad siekdamos užtikrinti saugumą Šaltojo karo sąlygomis, 35 šalys pasirašė dokumentą, kuris davė pradžią naujam tarptautinių santykių sezonui. Popiežius pabrėžė, kad tai reiškė ir didesnį dėmesį žmogaus teisėms, ypač religijos laisvei. Bet grįžę 50 metų atgal, pamatysime, kad Helsinkio konferencijos baigiamąjį aktą pasirašiusioje Sovietų Sąjungoje buvę visai kitaip. Spausdiname vieną pareiškimą iš pogrindinio leidinio „Aušra“ nr. 8 (48).

Lietuvos katalikų memorandumas 

Žvilgsnis

„Katalike“ (nr. 12) jau rašėme apie tai, kaip už vaikų pamokymą tikėjimo tiesų ir doros kun. Prosperas Bubnys 1971 metais buvo nuteistas giežto režimo kalėjimu. Už tai areštuotas ir Prienų vikaras kun. Juozas Zdebskis. 

„Didelėje Prienų parapijoje kas­met Pirmajai Komunijai ruošiasi apie 300 vaikų. Šitaip buvo ir 1971 metais. Liepos 16 d. vaikai kartu su savo motinomis susirinko į Prienų bažnyčią katekizacijai. Kun. Zdebskiui beaiš­ki­nant ir beklausinėjant vaikus, į bažnyčią įsiveržė būrys pareigūnų“, – rašoma „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje“ (1972 m., nr.1).

Kas tai – eilinis „smegenų praplovimas“ ar persitvarkymas?

Žvilgsnis

Kasmet vyksta valdžios ir Bažnyčios atstovų susitikimai, kai kas organizuoja Maldos pusryčius, daugelyje rajonų savivaldybių vadovai kviečiasi parapijų klebonus pasikalbėti apie rūpimas problemas ir išgirsti pageidavimus, kaip jas kunigams būtų galima padėti spręsti. Tai jau įprasta. Tačiau turbūt įdomu, kokie Bažnyčios atstovų susitikimai su komunistine valdžia vykdavo sovietų valdžios metais. Apie tai, kaip jie vykdavo, iliustruoja šis tekstas „Katalikų Bažnyčios kronikoje“, kur aprašomas 1987 m. rugsėjo 17 d. Aukščiausioje Taryboje vykęs susitikimas su respublikos vadovais, į kurį buvo pakviesti Lietuvos vyskupai bei dekanai. Įdomu, kad čia minimi kai kurie herojai jau greitai pakeitė savo pažiūras.

Kai už vaikų pamokymą tikėjimo ir doros kunigą baudė griežto režimo kalėjimu

Žvilgsnis

Kasmet didesnis ar mažesnis vaikų skaičius turbūt kiekvienoje parapijoje rengiasi Pirmajai Komunijai. Dabar tas rengimasis užtrunka po kelis mėnesius, vaikai kuriomis nors dienomis klausosi tikybos mokytojų, vienuolių ar kunigų pamokėlių, kiekvieną sekmadienį eina į bažnyčią, dalyvauja šv. Mišiose ir taip susipažįsta su tikėjimo tiesomis.

Tikėjimo liudijimas – mokėti atleisti

Žvilgsnis

Gegužės 3 dieną Vilkaviškio vyskupijos Šakių dekanato Gelgaudiškio ir Plokščių parapijų klebonas kun. Arvydas LIEPA šventė 60 metų sukaktį. Tą dieną Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje jis aukojo padėkos šv. Mišias. Koncelebravo kaimyninės Kaimelio ir Sudargo parapijų klebonas kun. Zenonas Stepanauskas.

Vyskupų ir kunigų „auklėtojas“

Žvilgsnis

Įgaliotinio Kazio Tumėno paskaitos 

Šiais metais Religijų reikalų tarybos įgaliotinis K. Tumėnas pradėjo „šviesti ir auklėti“ vyskupus, vyskupijų valdytojus ir dekanus. Vasario mėn. jis skaitė paskaitą Telšių kurijoje, vasario 18 d. – Kauno arkivyskupijos kurijoje, kovo 18 – Kaišiadorių vyskupijos kurijoje, balandžio 17 d. – Panevėžio kurijoje.

Savo paskaitose K. Tumėnas kaltino „LKB kroniką“.

K. Tumėnas aiškino, kad valstybės ir Bažnyčios santykiai gerėja. Yra problemų, sunkumų, bet juos galima išspręsti. Ilgametė patirtis rodo, kad tarybų valdžia tik tuomet laikys gerus santykius su Bažnyčia, jei pastaroji kapituliuos. Šiuo metu gyvybinės Bažnyčios problemos nesprendžiamos, pavyzdžiui, katekizmų išleidimas, kunigų seminarijos klausimas ir kt., o vien ieškoma naujų būdų Bažnyčią sunaikinti.

Laiko iššūkiai ir at(si)minimo gelmė

Žvilgsnis

Apie pašaukimus ir išėjusiuosius

Sekmadieniais beveik visose Lietuvos bažnyčiose po šv. Mišių jose dalyvavusi tikinčiųjų bendruomenė kviečiama bendra malda kreiptis į Jėzų Kristų, Gerąjį Ganytoją  atsiųsti šiais laikais darbininkų į savo vynuogyną, jaunuoliams atsiliepti į Viešpaties pašaukimą ir tapti gerais kunigais.