Medijų rėmimo fondas iš dalies finansuoja „Katalikas“ projektą „Pogrindžio spaudos pėdsakais“, skyręs 4000 €
Vienas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjų ir platintojų buvo šviesaus atminimo politinis kalinys, felčeris, saleziečių vienuolijos idėjų ir katalikiškos literatūros leidėjas ir platintojas Povilas (Paulius) Petronis (1916–2003).
Retame „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ numeryje nebuvo minimas monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Dažniausiai tai būdavo jo teismo medžiaga, įvairiausi pareiškimai ir kreipimaisi dėl jo išlaisvinimo iš lagerio.
Aldona Raižytė gimė 1945 m. liepos 31 d. Alytaus aps. Stakliškių vlsč. Kvedariškių k. (dabar Prienų r.) ūkininkų Onos ir Mykolo Raižių šeimoje. Šioje šeimoje augo penki vaikai – brolis ir keturios seserys.
Šiemet penkerius klebonavimo Lukšiuose metus paminėjęs kun. Eugenijus NAUJALIS, kelis metus buvo ir Kapsuko (dabar – Marijampolės) VI vidurinės mokyklos mokinys.
Vienas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjų ir platintojų buvo šviesaus atminimo politinis kalinys, felčeris, saleziečių vienuolijos idėjų ir katalikiškos literatūros leidėjas ir platintojas Povilas (Paulius) Petronis (1916-2003), 1954-1961 metais dirbęs Semeliškių miestelyje felčeriu tada ten veikusioje ligoninėje bei gyvenęs pas Juozą ir Marijoną Kopūstus išsinuomotame kambaryje.
Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijoje tarnaujantis kunigas Vaclovas Stakėnas žiedais nusagstytą pavasarį minėjo kunigystės šventimų 55-erių metų sukaktį (įšv. 1970 m. gegužės 23 d.). „Kybartų tėvelis“, – taip jį pagarbiai vadina jaunesnieji dvasininkai ir artimiau bendraujantys pasauliečiai.
Lietuvos kunigų seminarijose prasidėjo nauji mokslo metai. Laisvos Lietuvos laikais niekas neriboja stojančiųjų į jas skaičiaus. Bet prisiminkime tuos laikus, kai priėmimui į Kauno kunigų seminariją vadovaudavo ir savo agentus į ją atsiųsdavo KGB. Siūlome paskaityti kelias ištraukas iš „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“.
Rugsėjo 1-ąją prasidėjo nauji mokslo metai. Spalio pradžioje minėsime Mokytojo dieną. Pagarba visiems mokytojams ir dėstytojams, kurie verti tos pagarbos. Bet pri(si)minkime tuos laikus, kai mokykla mokiniams diegė „tarybinį patriotizmą“, siekė nutautinti, ateistiškai auklėti, skatino veidmainiauti. Siūlome keletą citatų iš „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“, kurios galbūt paskatins prisiminti, kokie pavojai grėsė jaunajai kartai tada ir pamąstysime, kuo jie skiriasi nuo šių dienų…
Rugsėjo 1-ąją šventėme Mokslo ir žinių dieną, mokiniai ir studentai sugrįžo į mokyklų bei gimnazijų klases ir kolegijų ar universitetų auditorijas.
Rugpjūčio 1 dieną buvo minimos Helsinkio konferencijos baigiamojo akto pasirašymo 50-osios metinės. Per bendrąją audienciją popiežius Leonas XIV priminė, kad siekdamos užtikrinti saugumą Šaltojo karo sąlygomis, 35 šalys pasirašė dokumentą, kuris davė pradžią naujam tarptautinių santykių sezonui. Popiežius pabrėžė, kad tai reiškė ir didesnį dėmesį žmogaus teisėms, ypač religijos laisvei. Bet grįžę 50 metų atgal, pamatysime, kad Helsinkio konferencijos baigiamąjį aktą pasirašiusioje Sovietų Sąjungoje buvę visai kitaip. Spausdiname vieną pareiškimą iš pogrindinio leidinio „Aušra“ nr. 8 (48).
„Katalike“ (nr. 12) jau rašėme apie tai, kaip už vaikų pamokymą tikėjimo tiesų ir doros kun. Prosperas Bubnys 1971 metais buvo nuteistas giežto režimo kalėjimu. Už tai areštuotas ir Prienų vikaras kun. Juozas Zdebskis.
„Didelėje Prienų parapijoje kasmet Pirmajai Komunijai ruošiasi apie 300 vaikų. Šitaip buvo ir 1971 metais. Liepos 16 d. vaikai kartu su savo motinomis susirinko į Prienų bažnyčią katekizacijai. Kun. Zdebskiui beaiškinant ir beklausinėjant vaikus, į bažnyčią įsiveržė būrys pareigūnų“, – rašoma „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje“ (1972 m., nr.1).
Vienas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjų ir platintojų buvo šviesaus atminimo politinis kalinys, felčeris, saleziečių vienuolijos idėjų ir katalikiškos literatūros leidėjas ir platintojas Povilas (Paulius) Petronis (1916–2003).