Per šimtmetį Lietuvos miestų demografinis žemėlapis gerokai pasikeitė. KTU Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvo (LiDA) infografikas „Miestų gyventojai Lietuvoje 1923–2025 metais“ atskleidžia ilgalaikes gyventojų skaičiaus tendencijas penkiuose didžiausiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Prieš didžiąsias metų šventes sunkumų patiriantys žmonės dvi savaites galėjo neatlygintinai konsultuotis teisiniais klausimais. Dešimtą kartą visoje Lietuvoje organizuotos Lietuvos advokatūros ir Lietuvos „Carito“ akcijos metu beveik 200 advokatų ir advokatų padėjėjų konsultavo nepasiturinčius civilinės, administracinės, darbo, šeimos, baudžiamosios teisės…
2025 metų gruodžio 15 dieną Alvito Šv. Onos bažnyčioje iškilmingomis šv. Mišiomis ir minėjimu prisimintas bei pagerbtas prieš 290 metų Alvito parapijos teritorijoje, Rutkiškių dvare, gimęs žymus dvasininkas ir mokslininkas Dovydas Zigmantas Pilchovskis.
Sausio 1-ąją prisimename lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio (1714–1780) gimimo metines. Tolminkiemio evangelikų liuteronų parapijos klebono gimimo data paminima įvairiuose Lietuvos miestuose, kuriuose esama kun. K. Donelaičio skulptūrų ar kitų atminimo ženklų. Ypač tai svarbu šiandien, kai dėl suprantamų priežasčių…
Prieš 68 metus, 1957 m. lapkričio 29 d., buvo nužudytas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, LLKS ginkluotųjų pajėgų vadas, su sovietų okupacija kovojęs Lietuvos valstybės vadovas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Pasaulio geopolitinių lūžių kontekste…
Gruodžio 17 dieną mirė aktorius, ilgametis Vilniaus vokiečių bendrijos pirmininkas ir vienas iš Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos atkūrimo iniciatorius Martynas Ervinas Peteraitis. Jo gyvenimas ir veikla buvo glaudžiai susiję su Lietuvos vokiečių tautinės mažumos kultūros ir tapatybės puoselėjimu. Jis gimė…
2025-ieji metai Druskininkuose suskambėjo aukščiausiomis natomis – seniausias Lietuvos kurortas ne tik minėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, bet ir džiaugėsi Lietuvos kultūros sostinės titulu.
ILGUVA–ŠAKIAI. Lapkričio 12 dieną Šakių viešojoje bibliotekoje vyko popietė „Tapatybės ir atminties formatai“.
Renginys prasidėjo Ilguvos kapinėse, kur Kauno, Kudirkos Naumiesčio 410-osios kuopos šauliai, Kriūkų, Gerdžiūnų bendruomenių žmonės nusilenkė publicistui, Lietuvos valstybės kūrėjui, teisininkui, Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininkui Stasiui Šilingui, minint 140-ąsias gimimo metines.
2025-ieji paskelbti Prūsijos regiono paveldo metais ir Mažojoje Lietuvoje, Užnemunėje, su Karaliaučiaus kraštu besiribojančiuose rajonuose bei Klaipėdos krašte ta proga organizuoti įvairūs renginiai.
Sostinei tai turbūt neaktualu, nes vyksta kova dėl ministerijų ir kultūrai skirtų pinigų išsidalinimo. Ar dar verta priminti, kad Klaipėdos sukilimo data – Sausio 15-oji – nepripažinta kaip valstybine šventė?
Prūsija jau Ordino kronikose viduramžių metraščiuose pristatyta kaip miškais apaugęs su savitais laidojimo papročiais, karine hegemonija išsiskiriantis kraštas.
Martynas Liudvikas Gediminas Rėza (vok. Martin Ludwig Rhesa) – kuršininkas, prūsų lietuvių visuomenės veikėjas, lituanistas, tautosakininkas, kritikas, Karaliaučiaus universiteto profesorius, evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos darbuotojas, folkloristas, teologijos ir filosofijos mokslų daktaras, gimė 1776 m. sausio 9 d. Karvaičiuose, Kuršių Nerijoje, pajūrio sargo šeimoje.
MOSĖDIS. Lapkričio 14-ąją čia įvyko konferencija „Akmens ir žmogaus pasaulis: Vaclovui Intui – 100“, skirta garsaus gydytojo ir gamtosaugininko, Akmenų muziejaus įkūrėjo 100-osioms gimimo metinėms. Jo vardu pavadinto Akmenų muziejaus veiklą koordinuoja Aplinkos ministerija.
Retame „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ numeryje nebuvo minimas monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Dažniausiai tai būdavo jo teismo medžiaga, įvairiausi pareiškimai ir kreipimaisi dėl jo išlaisvinimo iš lagerio.