Lietuvos miestai per šimtmetį: nuo tarpukario augimo iki šių laikų iššūkių

Mantas Lapinskas

Per šimtmetį Lietuvos miestų demografinis žemėlapis gerokai pasikeitė. KTU Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvo (LiDA) infografikas „Miestų gyventojai Lietuvoje 1923–2025 metais“ atskleidžia ilgalaikes gyventojų skaičiaus tendencijas penkiuose didžiausiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Advokatai dovanojo 500 konsultacijų sunkumų patiriantiems žmonėms

Prieš didžiąsias metų šventes sunkumų patiriantys žmonės dvi savaites galėjo neatlygintinai konsultuotis teisiniais klausimais. Dešimtą kartą visoje Lietuvoje organizuotos Lietuvos advokatūros ir Lietuvos „Carito“ akcijos metu beveik 200 advokatų ir advokatų padėjėjų konsultavo nepasiturinčius civilinės, administracinės, darbo, šeimos, baudžiamosios teisės…

Sausio 1-ąją minimos Kristijono Donelaičio gimimo metinės

Sausio 1-ąją prisimename lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio (1714–1780) gimimo metines. Tolminkiemio evangelikų liuteronų parapijos klebono gimimo data paminima įvairiuose Lietuvos miestuose, kuriuose esama kun. K. Donelaičio skulptūrų ar kitų atminimo ženklų. Ypač tai svarbu šiandien, kai dėl suprantamų priežasčių…

Mirė aktorius Martynas Ervinas Peteraitis

Gruodžio 17 dieną mirė aktorius, ilgametis Vilniaus vokiečių bendrijos pirmininkas ir vienas iš Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos atkūrimo iniciatorius Martynas Ervinas Peteraitis. Jo gyvenimas ir veikla buvo glaudžiai susiję su Lietuvos vokiečių tautinės mažumos kultūros ir tapatybės puoselėjimu. Jis gimė…

Metai, paliekantys dar gilesnį M. K. Čiurlionio ženklą

Lietuvos kultūros sostinėje

Alina Leminskaitė

2025-ieji metai Druskininkuose suskambėjo aukščiausiomis natomis – seniausias Lietuvos kurortas ne tik minėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, bet ir džiaugėsi Lietuvos kultūros sostinės titulu.

Prisiminė valstybės kūrėją

Atmintis

ILGUVA–ŠAKIAI. Lapkričio 12 dieną Šakių viešojoje bibliotekoje vyko popietė „Tapatybės ir atminties formatai“.

Renginys prasidėjo Ilguvos kapinėse, kur Kauno, Kudirkos Naumiesčio 410-osios kuopos šauliai, Kriūkų, Gerdžiūnų bendruomenių žmonės nusilenkė publicistui, Lietuvos valstybės kūrėjui, teisininkui, Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininkui Stasiui Šilingui, minint 140-ąsias gimimo metines.

Prūsijos svarba Europos istorijos kontekste

Istorijos vingiai

Ruslanas Baranauskas 

2025-ieji paskelbti Prūsijos regiono paveldo metais ir Mažojoje Lietuvoje, Užnemunėje, su Karaliaučiaus kraštu besiribojančiuose rajonuose bei Klaipėdos krašte ta proga organizuoti įvairūs renginiai.

Sostinei tai turbūt neaktualu, nes vyksta kova dėl ministerijų ir kultūrai skirtų pinigų išsidalinimo.  Ar dar verta priminti, kad Klaipėdos sukilimo data – Sausio 15-oji – nepripažinta kaip valstybine šventė?

Prūsija jau Ordino kronikose viduramžių metraščiuose pristatyta kaip miškais apaugęs su savitais laidojimo papročiais, karine hegemonija išsiskiriantis kraštas.

Mažosios Lietuvos lietuvių tautinė padėtis XIX amžiaus pabaigoje 

Istorijos vingiai 

Iš senosios literatūros

Liudvikas Rėza

Martynas Liudvikas Gediminas Rėza (vok. Martin Ludwig Rhesa) – kuršininkas, prūsų lietuvių visuomenės veikėjas, lituanistas, tautosakininkas, kritikas, Karaliaučiaus universiteto profesorius, evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos darbuotojas, folkloristas, teologijos ir filosofijos mokslų daktaras, gimė 1776 m. sausio 9 d. Karvaičiuose, Kuršių Nerijoje, pajūrio sargo šeimoje. 

Paminėjo Akmenų muziejaus įkūrėją

Atmintis 

Gintarė Puodžiukaitė

MOSĖDIS. Lapkričio 14-ąją čia įvyko konferencija „Akmens ir žmogaus pasaulis: Vaclovui Intui – 100“, skirta garsaus gydytojo ir gamtosaugininko, Akmenų muziejaus įkūrėjo 100-osioms gimimo metinėms. Jo vardu pavadinto Akmenų muziejaus veiklą koordinuoja Aplinkos ministerija.