Liepos 14-ąją, sekmadienį, Ukmergės rajone įvyko tradicinė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventė, skirta mons. Alfonso Svarinsko (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17) 10-osioms ir Ukrainos rytų (graikų) apeigų katalikų patriarcho kardinolo Josyfo Slypijaus (1892 02 17–1917 09 30–1939 12 22–1965 02 25–1984 09 07) 40-osioms mirties metinėms paminėti.
ARIOGALA. Rugpjūčio 3-iąją gražiame Dubysos slėnyje 34-ąjį kartą vyko tradicinis tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.
Į renginį suvažiavo įspūdingas būrys buvusių tremtinių, politinių kalinių ir Lietuvos laisvės kovų dalyvių iš visos Lietuvos. Dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovai ir darbuotojai. Sąskrydžio dalyvius pagerbė ir pasveikino ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis, parlamentarai, ministrai, dvasininkai, Raseinių krašto žmonės ir kiti garbūs svečiai, atvykę iš Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos. Perskaitytas prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas.
Olimpinių žaidynių istoriją Lietuva kuria jau šimtą metų, o kartu su ja savo rezultatais džiaugiasi ir latviai bei estai. Per šimtmetį visos trys šalys laimėjo dešimtis medalių skirtingose sporto šakose, o kiekviena sesė vis nustebina naujais sporto talentais. Visgi kuriai iš Baltijos kaimynių olimpinėse žaidynėse sekasi geriausiai ir kaip jų kontekste atrodo Lietuvos pasiekimai?
1724 08 01 Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I (prūsų vadintas Karalius Pričkus Vilius) išleido įsaką, draudžiantį avėti vyžomis. „Jog Ne wiens nuo pirmos dienos paukštlėkio Mėnesio šo meto rokuojant Tolaus Wyzias Ant savo koju drystu turrėti. Berlyne Pirmoje dienoje Rugpjutes Mėnesio Tukstanczeme Sekmame Szimtame bey dvidešimtame ketvirtame mete“.
1914 08 01 Vokietija paskelbė karą Rusijai. Pirmasis pasaulinis karas atėjo į Lietuvą. Taip Lietuva tapo pafrontės zona.
1934 08 01 į Maskvą atvyko Lietuvos UR ministras Stasys Lozoraitis.
Karštą liepos 10-osios vidurdienį Žaliosios parapijos (Vilkaviškio vyskupija) kapinėse simbolinė Žemaičių giminės kapavietė priglaudė kunigo Kęstučio Vinco Žemaičio (1928 03 21–1965 04 03–2020 08 06) palaikus, urnoje giminaičių rūpesčiu atgabentus iš JAV. Per šimtametę Žaliosios Šv. Roko parapijos istoriją šiose kapinėse nebuvo palaidotas nė vienas dvasininkas. Pirmojo čia palaidoto kunigo kapą praeivis atras nesunkiai – prie pagrindinio tako, visai netoli koplytėlės, prie kurios ateistiniais laikais uždarius Žaliosios bažnytėlę, žmonės burdavosi maldai čia aukojamose šv. Mišiose.
BALTRUŠIAI – BARZDAI. Pagerbiant užsienio reikalų ministrą, Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovą Stasį Lozoraitį vyresnįjį (1898–1983) ir jo du sūnus: Lietuvos diplomatinį atstovą Vašingtone Stasį Lozoraitį jaunesnįjį (1924–1994), vadintą Vilties prezidentu, ir Lietuvos atstovą prie Šventojo Sosto Kazį Lozoraitį (1929–2007), 2024-uosius Seimas paskelbė diplomatų Lozoraičių metais. Liepos 13 dieną jie prisiminti ir pagerbti Baltrušiuose (Šakių r.), kur prie paminklinio akmens, skirto antram varpininkų suvažiavimui atminti, priminti jo pastatymo momentai, bei Barzduose, kur vyko konferencija, o joje giliau prisiliesta prie diplomatų Lozoraičių giminės istorijos.
Liepos 15-ąją, minint „Žalgirio“ mūšio dieną, Kaune, Ramybės parke, atidengtas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio paminklas. 5 metrų aukščio ir 3 tonas sveriantis monumentas kauniečius ir miesto svečius pasitinka buvusių Senųjų Kauno kapinių prieigose, ties Vytauto prospekto ir Miško gatvės sankirta. Paminklą pašventino Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas.
Liepos 1-osios dienos vakare iškilmingomis šv. Mišiomis, kurias celebravo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, koncelebravo Žemaičių Kalvarijos Bazilikos koleginės kapitulos nariai bei kiti dvasininkai, prasidėjo didieji 2024 metų Žemaičių Kalvarijos atlaidai.
Šventovė buvo pripildyta ne tik piligrimais, atvykusiais iš įvairių Žemaitijos bei Lietuvos vietovių, bet ir „Marijos legiono“ nariais, sugužėjusiais iš Panų Kalno, kur popietiniu metu tradiciškai taip pat buvo aukotos šv. Mišios, o joms vadovavo kanauninkas Andriejus Sabaliauskas.
Mane VIEŠPATS pašaukė dar negimusį, – dar motinos įsčiose tebesantį, jis ištarė manąjį vardą. (Iz 49, 1)
Brangūs broliai ir seserys,
šiuos pranašo Izaijo žodžius šiandien Bažnyčios liturgija skiria didžiam žmonijos pranašui Šv. Jonui Krikštytojui. Jo Gimimą pažymime iškilme. Jo užtarimu džiaugiasi Kauno arkivyskupija, drąsinama šūkiu, nuskambėjusiu dykumoje: „Taisykite Viešpačiui kelią“ (Mt 3, 3).
Birželio 23 dieną vysk. Darius Trijonis, prieš išvykdamas pradėti vyskupo koadjutoriaus tarnystės Šiaulių vyskupijoje, Vilniaus Arkikatedroje aukojo padėkos už tarnystę Vilniaus arkivyskupijoje šv. Mišias. Spausdiname jose pasakytą vyskupo homiliją.
Nežinau, kodėl taip jau sutapo, jog atsisveikinimo šv. Mišiose skaitoma Evangelija apie audringą ežerą ir miegantį Jėzų valties gale. Toks Evangelijos scenarijus iš ties atrodo bauginantis, tačiau lengviau atsikvepiame, jog ši Evangelija turi laimingą pabaigą. Turbūt tas ir guodžia labiausiai, kad gyvenimo kelionėje su Jėzumi visada yra laiminga pabaiga, nesvarbu kokios audros siaustų.
Birželio 29-oji, Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus diena, Šiaulių vyskupijai tapo dar viena istorine data: Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis minėjo 27-ąsias konsekravimo Šiaulių vyskupu metines, o vyskupas koadjutorius Darius Trijonis iškilmingai pradėjo savo tarnystę Šiaulių vyskupijoje. Šiaulių Šv. apaštalų Petro…
Pasauliui atpirkti užteko Vienintelio Aukos Golgotoje. Tačiau, kad ilgainiui visi žemės gyventojai išgirstų Žinią apie tai, kokią brangią kainą Žmogaus Sūnus sumokėjo už jų laimę čia ir Anapus, ir ką reikia daryti, idant jie būtų verti galutinio išgelbėjimo, Viešpats į pagalbą pasišaukė Dvylika, kad jie taptų žemės druska bei pasaulio šviesa (žr. Mt 5, 13 – 14), ir Evangelija (per juos ir kitus) būtų skelbiama „lig pat žemės pakraščių“ (Apd 1, 6).