Europoje ir visame pasaulyje tirpstantys ledynai keičia ne tik kraštovaizdį, bet ir valstybių sienas. Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto (CHGF) Geomokslų instituto mokslininkai Elzė Buslavičiūtė ir dr. Laurynas Jukna nagrinėja, kaip šis tirpimas stebimas iš kosmoso.
1890 02 01 Bukončių k., Mažeikių r., gimė Povilas Plechavičius, Lietuvos kariuomenės karininkas, generolas leitenantas. Dalyvavo I Pasauliniame kare, Pilietinio karo Rusijoje metu kovojo su bolševikais. 1918 m. grįžo į Lietuvą, organizavo partizanų būrius. 1918 11 15 paskirtas Sedos apsaugos vadu., pertvarkė Žemaičių partizanų rinktinę į savanorių dalinius. 11 23 įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 02 18 paskirtas Sedos, lapkritį – laikinai Mažeikių komendantu. Nuo 11 01 tarnavo 5-ajame pėstininkų LDK Kęstučio pulke.
Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija (COMECE) neseniai du kartus reagavo į situaciją Sirijoje, išreikšdama paramą Sirijos krikščionims, užtikrindama, kad jie yra matomi.
Hayat Tahrir al-Sham (HTS), kuriai vadovauja Ahmedas al Šara Al Džolanis (Ahmed al Sharaa Al Jolani), pradėjus pergalingą žygį ir gruodžio pirmomis dienomis užėmus, daug kam netikėtai, Alepo miestą, COMECE pasiuntė laišką, kuriuo kreipėsi ne vien į lotynų, maronitų, chaldėjų apeigų katalikų, bet ir į kitų krikščioniškų bendruomenių – armėnų, graikų melkitų, sirų stačiatikius – ganytojus.
Naujasis Sirijos vadovas pažadėjo dirbti dėl vienybės ir taikos
Pranciškonų Šventosios Žemės kustodijos vikaras kunigas Ibrahimas Faltas lankėsi Sirijoje. Gruodžio 31 dieną jis susitiko su naujuoju Sirijos vadovu Ahmedu al Šara Al Džolaniu (Ahmed al Sharaa Al Jolani). Apie pokalbį su neseniai valdžią perėmusiu lyderiu Pranciškonų kustodijos vadovo pavaduotojas pasakojo Vatikano dienraščio „L’Osservatore Romano“ puslapiuose.
KAUNAS. Sausio 15 dieną prie Mažosios Lietuvos visuomenės kultūros ir politikos veikėjo, laikraštininko, šaulio, Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio (1869–1946) memorialinės lentos Balio Sruogos gatvėje netoli 21-ojo namo vyko Klaipėdos krašto dienos paminėjimas.
KAUNAS. Sausio 14-ąją pilnutėlėje Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) salėje paminėta Laisvės kovų diena, prisiminta, kaip prieš 35 metus, 1991-ųjų sausio 13-ąją, beginkliai žmonės gynė Televizijos bokštą.
VILNIUS. Sausio 13-osios rytą Žirmūnų gimnazijoje vyko tradicinis Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir nuotraukų parodos „I-asis gusarų/husarų pulkas (1919–1940)“ pristatymas. Gimnazijos languose ir kieme sužibo žvakutės. Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Vilniaus šaulių (1003-osios) kuopos vadas dr. Kostas Ivanauskas pakvietė sugiedoti „Tautišką giesmę“ ir tyloje prisiminti tuos, kurie paaukojo savo gyvybę už Lietuvos laisvę. Vėliau jis pristatė savo istorinės atminties įžvalgas apie Lietuvos laisvę bei jos apsaugą ir visus pakvietė stoti į Lietuvos šaulių sąjungos gretas.
Pakeliui iš Kauno į Prienus, pravažiavęs garsų atlaidais Išlaužą, Šaltupio kaime atsiremi į turistinės sodybos vartus – Prienų gatvė nr. 13. Nuo 2024 metų spalio 5 d. ši sodyba tapo istorine – sodybos šeimininkai Raimondas ir Gintarė Puišiai čia sušaukė Lietuvos klojimo teatrų XXXV krivūlę.
Sovietmečio rezistentas, politinis kalinys, 45-ių pabaltijiečių memorandumo kūrėjas ir signataras, Lietuvos Laisvės lygos narys, kunigas pranciškonas, 2024 metų Laisvės premijos laureatas
Lietuvai minint 34-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines, Tautinių mažumų departamentas prisiminė visų Lietuvos tautų indėlį kovoje už mūsų šalies laisvę ir nepriklausomybę. Lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių, estų, latvių, azerbaidžaniečių, armėnų, rumunų, totorių, karaimų, žydų ir kitų tautybių Lietuvos žmonės aktyviai dalyvavo mūsų šalies kovoje kelyje į nepriklausomybę.
Įvairių tautybių Lietuvos gyventojai ne tik saugojo laisvės žodį prie televizijos bokšto, radijo ir televizijos pastato, bet ir kita veikla prisidėjo prie išsilaisvinimo. Tautinių bendrijų nariai aiškiai rėmė Sąjūdžio judėjimą, savo palaikymą rodė rašydami atsišaukimus į laikraščius, dalyvaudami daugiatūkstantiniuose mitinguose, neleisdami Kremliaus propagandai skleisti melagingo naratyvo apie vietinių tautinių mažumų nepasitenkinimą.
Šventosios Dvasios galybės pripildytas Jėzus pradėjo veiklą Galilėjoje (žr. Lk 4, 14). Šį labai glaustą šv. Luko liudijimą apie Išganytojo apaštalavimo pradžią išsamesnių žinių pateikia evangelistas Jonas. Po gundymų dykumoje, Jėzus pasišaukė pirmuosius šešis mokinius ir su motina Marija bei naujais savo sekėjais dalyvavo Kanos vestuvėse; ten dėl padaryto stebuklo Jis apreiškė savo šlovę (Jn 2, 11), ir ne tik mokiniai įtikėjo Jį… Taigi Dievo Dvasia – ne vien aukščiausios meilės įkvepianti jėga ir skatinanti Jėzų veikti galia, bet Ji – šlovingiausios Trejybės trečiasis Asmuo, be kurio nebūtų vienatinio Dievo.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista. Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.