Istorijos vingiai
Aldona Ramanauskienė
ANTAŠAVA. Rugpjūčio 18 dieną Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijos žmonės rinkosi į titulinius atlaidus. Šį kartą jie buvo išskirtiniai – kartu surengtas 1863–1864 metų sukilimo 160-ųjų metinių minėjimas. Atlaidai prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje, jas aukojo Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas kun. Virginijus Veilentas ir parapijos klebonas kun. teol. dr. Rimantas Gudelis. Šv. Mišiose giedojo Palėvenės Šv. Domininko parapijos choras (vadovė Gintautė Bakanavičienė).
Istorijos vingiai
MIKYTAI–PAGĖGIAI. Rugsėjo 14 dieną čia pirmą kartą paminėta nauja Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintina atmintina data – Vilko vaikų atminimo diena. Pirmiausiai svečiai rinkosi Mikytuose, vietoje, kurioje stovi kryžius, vilko vaikams atminti. Daugiau kaip trys šimtai žmonių, kurių tarpe 13 gyvų amžininkų vilko vaikų, susirinko nedidelėje memorialinėje aikštėje, kurioje vyko iškilmingas minėjimas, buvo pašventintas kryžius, padėta atminimo gėlių ir uždegta žvakių. Kryžiaus šventinimo ceremoniją atliko Vilkyškių evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Kairys ir Pagėgių katalikų Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kun. relig. m. mgr. Andrius Eidintas.
Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje
Daiva Červokienė
Šiemet Lietuvos mažąja kultūros sostine tapo ir Kamajai. Užsukime susipažinti su šiuo miesteliu prieš didžiąją jo šventę „Kuc kuc Kamajuos“, kuri šiemet vyksta jau 41-ąjį kartą ir anksčiau nei visada – ne spalio, o rugsėjo mėnesį.
Ar buvo Kamajų ežeras?
Kamajai – miestelis Rokiškio rajono savivaldybėje, kurio keturkampė aikštė – urbanistikos paminklas. Jame nuo 1909 metų stovi didinga Šv. Kazimiero bažnyčia, šventoriaus koplyčia (XX a. I p.), veikia Antano Strazdo gimnazija, biblioteka. Per miestelį teka upelis Šatekšna.
1884 10 01 Vašingtono konferencijoje įvestas juostinis Žemės laikas. Žemės paviršius padalintas į 24 valandines juostas. Pagrindinė (nulinė) juosta eina Londono Grinvičo astronominės observatorijos teritorija. Lietuvos juostinis laikas priklauso antrajai valandinei juostai ir žymimas: UTC+2 (UTC – pasaulinis koordinuotas laikas).
1914 10 01–03 dienomis Brukline (JAV) yvyko antras visuotinis Amerikos lietuvių seimas. Pirmasis įvyko 1906 m. Filadelfijoje.
Istorijos vingiai
Dainomis pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę
Rūta Averkienė
KASČIŪNAI. Šiame Dzūkijos kaime, dramatišką pokarį menančioje ir ypatingą aurą turinčioje sodyboje ant Merkio kranto, kurioje buvo įrengta partizanų vadų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko-Vanago vadavietė, jautriausiomis melodijomis nuskambėjo visiems kovotojams už Lietuvos laisvę skirtas renginys „Partizanų dainos prie partizanų vadų bunkerio“.
Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje
Birutė Nenėnienė
VIŠAKIO RŪDA. Jei ankstesnįjį kartą išvykoje į Lietuvos mažojoje kultūros sostinę stebino Višakio Rūdoje rasta absoliuti ramybė, tuščias miestelis, tai per Šv. Baltramiejaus atlaidus (rugpjūčio 25-ąją) nustebino gausybė žmonių. Neįsivaizdavau, kokiais keliais ir tiek daug karštą paskutinį vasaros sekmadienį jų suvažiavo! Bet įsitikinau daug metų kartojamo teiginio tikrumu: į čia švenčiamą amatininkų globėjo šventę ir kermošių renkamasi be atskiro kvietimo ar raginimo iš įvairiausių Lietuvos kampelių.
1893 09 02 Laibiškių vnk., Skapiškio vlsč., Rokiškio ap., gimė Stasys Pundzevičius, Lietuvos kariuomenės divizijos generolas. Tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 07 04 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1922 m.
Lidija Veličkaitė
Ir vėl rugpjūčio 21-oji. Ją daugiausia prisimeną tie, kurie 1991 metais dieną-naktį stovėjo prie tuo metu vadinamų Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (Parlamento) rūmų Vilniuje, kai okupacinės sovietinės armijos specnazo kariškiai mėgino į juos įsiveržti. Prabėgo 33 metai, ir daugelio tą naktį budėjusių jau nebėra tarp mūsų.
Istorijos vingiai
Tremties metai
Vladas VAITKEVIČIUS
Mylėti, kovoti ir tikėti pergale iki paskutinio atodūsio – pagrindinis rašytojo Stanislovo Abromavičiaus knygos „Atminties verpetuose“ (Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Kaunas, 2024) leitmotyvas. Gausiai nuotraukomis iš Anykščių, Kaišiadorių, Raseinių, Veisiejų muziejų bei asmeninių archyvų iliustruotame leidinyje įsisukame į šiurpius ir skaudžius Lietuvai politinius sūkurius, pasiglemžusius daugybę jaunų gyvybių.
Atmintis
Prieš 100 metų gimė Jonas Vytautas Česnakavičius-Valas, Daujotas, Apolonas (1924 07 12–1949 03 18).
Kaip randame Lietuvos valstybės istorijos archyve, Jonas Vitautas (taip dokumente) Česnakavičius gimė 1924 m. liepos 12 d. Valdeikių k., Dambavos parapijoje, Smilgių vls., Panevėžio aps., ūkininkų Baltramiejaus ir Ievos Lubickaitės Česnakavičių šeimoje, kurioje augo kartu su seserimi Genovaite.
ŽVIRGŽDAIČIAI. Rugpjūčio 3 dieną čia įvyko svarbi šventė – Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius, buvusi ilgametė Kultūros skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė bei Žvirgždaičių seniūnė Giedrė Snudaitienė perkirpo juostelę, juosusią iš metalo pagamintą skulptūrinę kompoziciją, skirtą iš čia kilusiems lakūnams…
Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje
Birutė Nenėnienė
Į šiemetinę mažąją Lietuvos kultūros sostinę Suvalkijos krašte – Višakio Rūdą – atvedė skaidri ir ramiai šilta rugpjūčio diena. Visoje pakelėje nustebino ramybė laukuose ir pamiškėse – nė gyvos dvasios! Net porečiai į pievas sukritusiose sodybėlėse nesimatė gyvasties… Vaizdas panašėjo į pietų šalių siestą. Bent pačiame Višakio Rūdos centre tą ramybę suardė savais keliais greitai nutipenęs šunelis…
