Diplomatų Lozoraičių metai
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
BALTRUŠIAI – BARZDAI. Pagerbiant užsienio reikalų ministrą, Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovą Stasį Lozoraitį vyresnįjį (1898–1983) ir jo du sūnus: Lietuvos diplomatinį atstovą Vašingtone Stasį Lozoraitį jaunesnįjį (1924–1994), vadintą Vilties prezidentu, ir Lietuvos atstovą prie Šventojo Sosto Kazį Lozoraitį (1929–2007), 2024-uosius Seimas paskelbė diplomatų Lozoraičių metais. Liepos 13 dieną jie prisiminti ir pagerbti Baltrušiuose (Šakių r.), kur prie paminklinio akmens, skirto antram varpininkų suvažiavimui atminti, priminti jo pastatymo momentai, bei Barzduose, kur vyko konferencija, o joje giliau prisiliesta prie diplomatų Lozoraičių giminės istorijos.
Raimundas KAMINSKAS
Liepos 15-ąją, minint „Žalgirio“ mūšio dieną, Kaune, Ramybės parke, atidengtas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio paminklas. 5 metrų aukščio ir 3 tonas sveriantis monumentas kauniečius ir miesto svečius pasitinka buvusių Senųjų Kauno kapinių prieigose, ties Vytauto prospekto ir Miško gatvės sankirta. Paminklą pašventino Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas.
1904 07 04 prasidėjo Panamos kanalo statyba.
1919 07 04 Lietuvos Vyriausybė pasirašė sutartį su Vokietija dėl geležinkelių tinklo perdavimo Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai.
1934 07 04 Kaune gimė Teodoras Kazimieras Valaitis, skulptorius ir tapytojas. Jį mylėjo kolegos, bet jis nepatiko valdžiai. Žuvo 1974 09 21 neaiškiomis aplinkybėmis, kilus gaisrui namelyje Neringoje, Smiltynėje – po gaisro rastas užrakintas spintoje. Palaidotas Vilniuje Saulės kapinėse. Jo sukurta „Vėtrungė“ puošia Lazdynų mikrorajoną.
Zigmas Tamakauskas
LLKS štabo viršininko pavaduotojas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kultūros ir meno būrio šaulys
Šių metų birželis ne tik priminė 1940 metais okupuotą Lietuvą, bet ir 1941 metų tremtis, nacių okupaciją ir Tautos sukilimą. Birželio sukilimas – tai garbingas mūsų istorijos, kovų dėl laisvės puslapis, kurio negali užtemdyti jokie šešėliai. Pažvelkime į tuos pirmosios sovietinės okupacijos metus, kurie sukėlė žmonių ryžtą sutraukyti sovietines grandines ir nusimesti nelaisvės pančius.
Rugilė Matusevičiūtė
„Dvarą įsigijome pigiau, nei kainuoja įstatyti vieną langą“, – pasakoja restauruojamo XVI amžiaus Kamariškių dvaro vadovas Arūnas Survila. Prieš kelerius metus nedidelė komanda ryžosi avantiūrai – prikelti visiškai sugriuvusį dvarą netoli Latvijos pasienio ir paversti jį kūrybos erdve menininkams bei lėto gyvenimo ir ramybės uostu keliautojams. Kaip sako pats Arūnas – Kamariškių dvaru siekiama atgaivinti kultūros paveldą ir sukurti erdves, kuriose žmonės galėtų ne tik dirbti, bet ir kurti naujas idėjas.
Birželio 29 dieną Šilalės rajone vyko renginys, skirtas laisvės kovotojų Kentrų šeimai atminti. Jame dalyvavo Seimo narys Jonas Gudauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė, Kentrų šeimos narė Jūratė Vaičėnaitė-Baltrienė,…
Raimundas KAMINSKAS
Kaunas. Birželio 23 dieną vyko Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintos Birželio sukilimo atminimo dienos renginiai, kuriuos organizavo Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir Užupio bendruomenė.
Pasitikdamas Lietuvos dainų švenčių šimtmetį, birželio 28 dieną Kauno miesto muziejus M. ir K. Petrauskų namų kiemelyje (K. Petrausko g. 31) atidarė urbanistinę parodą „Šimtas metų emocijų, bendrumo, šokių ir dainų“, kurioje pasakojama apie dainų šventes Kaune – nuo Petro…
Birželio 30-oji Šimtmečio Lietuvos dainų šventės programoje buvo skirta pasaulio lietuviams ir Lietuvos tautinėms bendrijoms. Tą dieną Vilniaus Arkikatedroje Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ aukojo šv. Mišias už lietuvius pasaulyje. Homiliją apie pasaulio lietuvius suburiančią Dainų…
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė dalyvavo jubiliejinės Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ finaliniame Dainų dienos koncerte. Šalies vadovas su viso pasaulio lietuviais Vilniaus Vingio parke giedojo „Tautišką giesmę“. Pasak Lietuvos vadovo, šią dieną pradėjome vieningai ir garsiai visame pasaulyje skambančia Tautiška giesme. „Ir ateinantiems šimtui metų taip gražiai stiebkimės, įsiklausydami į žodžius dainų, kurias šiandien visi kartu atliksime“, – sakė Prezidentas lietuviams visame pasaulyje.
