Vilties Prezidentas: prarasta galimybė

Istorijos vingiai

Česlovas Iškauskas

2024 – uosius Seimas paskelbė atmintinais diplomatų Lozoraičių – Stasio (vyresniojo), Kazio ir Stasio (jaunesniojo) – metais. Žurnalisto Virginijaus Savukyno pasakojimas LTV laidoje „Istorijos detektyvai“ šių metų kovą apie šią lietuvių intelektualų dinastija paskatino ir mane kai ką prisiminti. 

Įamžino garsią gydytoją

Istorijos vingiai

KAUNAS. Lapkričio 29 dieną, minint 130-ąsias Pasaulio Tautų Teisuolės, gydytojos oftalmologės Onos Jablonskytės-Landsbergienės gimimo metines, ant poliklinikos (šiuo metu tai Kauno miesto poliklinikos Centro padalinys), kurioje ji dirbo gydytoja, pastato, A. Mickevičiaus g. 4, Kauno žydų bendruomenės atstovas Gercas Žakas ir Laptevų jūros tremtinių brolijos pirmininkas Jonas Markauskas atidengė atminimo lentą (autorius skulptorius Gediminas Pašvenskas).

Pagerbtas generolas Povilas Plechavičius 

Istorijos vingiai

SKUODAS. Lapkričio 14 dieną Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešojoje bibliotekoje vyko konferencija, skirta Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo okupacijai 80-mečiui paminėti ir Lietuvos Vietinės rinktinės įkūrėjui Povilui Plechavičiui atminti.

Prisiminta Štuthofe kalėjusių lietuvių istorija

Istorijos vingiai

 
MARIJAMPOLĖ. Lapkričio 12 dieną Marijampolės krašto Prezidento Kazio Griniaus muziejuje vyko renginys, pasakojantis ir liudijantis apie skaudžias Lietuvių patirtis Štuthofe. Renginio metu buvo pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio knyga „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 metais“ ir atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus paroda „Dievų miške. 46 lietuvių inteligentų grupė Štuthofo koncentracijos stovykloje“.
2023 m. buvo minimos 46 lietuvių inteligentų įkalinimo Štuthofo koncentracijos stovykloje 80-osios metinės. Praėjusiais metais skaitytojus pasiekė LGGRTC dr. A. Bubnio knyga „Lietuviai Štuthofo koncentracijos stovykloje 1942–1945 m.“ – pirmoji, kurioje dokumentaliai ir išsamiai pateikiamos žinios apie kalėjusius lietuvius.

Prisiminė kunigą, kraštietį, knygnešį 

Istorijos vingiai

Prieš 195-erius metus, lapkričio 9 dieną,  Plėgų kaime, Lukšių vlsč. (dab. Šakių r.), gimė kunigas, religinių raštų leidėjas, knygnešys Martynas Sederevičius (1829 11 09–1858 11 27–1907 03 07). Džiugu, kad krašto šviesuolis neužmirštas tėviškėje – Lukšiuose bei jo klebonavimo ir palaidojimo vietoje – Sudarge (Šakių r.).

Meno galerija primins kraštietį skulptorių

Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje

Daiva Červokienė

ONUŠKIS. Lapkričio 7 dieną 2024 metų Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje atidaryta meno galerija, o joje – iš šios seniūnijos kilusio Juozo Lebednyko (1947 08 20-2024 09 17) darbų paroda „Pražydę sodai“, kurioje rodomos žymaus menininko skulptūros ir pastelės. Garsus skulptorius seniai svajojo apie meno galeriją gimtinėje, bet nesulaukė jos atidarymo.  

Partizanus primins paroda ir antkapinis ženklas 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Varėnos rajono savivaldybė inicijavo antkapinio ženklo sukūrimą, skirtą Lietuvos partizanų kapams žymėti.

Pirmą kartą Varėnoje buvo pristatyta paroda „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) partizanų ženklas. 1949“. 

Eugenijus Peikštenis, buvęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius, sutiko atsakyti į keletą klausimų. Šiuo metu jis dirba Varėnos rajono savivaldybės kultūros ir sporto skyriuje. 

Iš Lietuvos kariuomenės istorijos

11 23 – Lietuvos kariuomenės diena. 1918 11 23 Lietuvos valstybės premjeras Augustinas Voldemaras pasirašė pir­mąjį įsakymą Apsaugos ministerijai, kuriuo įkūrė Apsaugos Tarybą. Pul­ki­nin­kas Jonas Galvydis-Bikauskas paskirtas I pėstininkų pulko vadu, o pulkininkas Jurgis Kubilius patvirtintas Generalinio štabo viršininku. 

1934 11 23 Kauno Karo muziejaus sodelyje garbingiausioje vietoje, priešais paminklą kariams, žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę buvo palaidoti Lietuvos Nežinomo kareivio palaikai.