Medijų rėmimo fondas iš dalies finansuoja projektą „Metų įvykiai ir žmonės“, skyręs 5000€.
Šiemet minime rezistencijos dalyvio, Kovo 11-osios signataro Liudviko Simučio 90-ies metų gimimo sukaktį. Liudvikas gimė 1935 m. rugpjūčio 27 d. Kaunatavoje (Luokės vls., Telšių aps.). Tėvai turėjo apie 4 ha žemės, vertėsi papildomais amatais.
KAUNAS. Lapkričio 28 dieną grupė kauniečių paminėjo Tilžės akto metines. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Laisvės paminklo, M. Jankaus ir Vydūno paminklinių biustų bei prie Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio (1869-1946) memorialinės lentos B. Sruogos gatvėje, minėjimo dalyviai padėjo gėlių ir uždegė žvakutes.
1890 01 01 okupuotoje Lietuvoje, Puskepurių k., Šunskų vlsč., Marijampolės ap., gimė Juozas Papečkys, teisininkas, visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis, publicistas. 1916 m. baigė Maskvos universiteto teisės fakultetą. Nepriklausomybės kovų savanoris. XIII (M. Šleževičiaus) ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministras, 1927-1928 m. advokatas Kaune. 1938-1940 m. – Valstybės tarybos pirmininko pavaduotojas. 1941 06 14 sovietų valdžios suimtas, išvežtas į Severouralsko lagerį № 35. 1942 11 04 NKVD sušaudytas Sverdlovske.
1915 12 01 okupuotoje Lietuvoje, Mitragalių k., Čiobiškio vls., Rokiškio ap., gimė Boleslovas (iki 1961 m. – Balys) Milaknis (Mitragalis), skulptorius, pedagogas. Mirė 2013 06 04.
Visą mėnesį Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedroje veikė paroda, skirta vitražų meistro Kazio Morkūno 100-ųjų gimimo metinių sukakties proga, kvietusi artimiau susipažinti su profesoriaus gyvenimo ir kūrybos keliu.
KUDIRKOS NAUMIESTIS – mažoji Lietuvos kultūros sostinė Suvalkijos regione šiais, 2025-aisiais, metais pageidavusiems artimiau ir giliau pažinti senąjį Paprūsės miestą leido įvairiais kultūriniais renginiais, paskaitomis, ekskursijomis.
Adelė Dirsytė gimė 1909 m. balandžio 15 d. Pramislavos k., Šėtos vls., Kėdainių aps. Tėvai Antanas Dirsė ir Agota Ragaišytė buvo ūkininkai.
Antrojo pasaulinio karo metais priverčiamuosius darbus Vokietijoje dirbo apie 13,6 milijono užsienio darbininkų. 1942-1944 metais į Vokietiją ir jos okupuotas ir aneksuotas šalis buvo vežami ir Lietuvos gyventojai.
Šimtas metų žmogui – tai garbus amžius, o kaimui – tarsi kunkuliuojanti jaunystė… Soduose ir pakelėse auga tėvų, senelių sodinti medžiai, durys varstomos jų statytuose pastatuose, saulė sutinkama ir palydima pro jų įstiklintus langus, į pamaldas kviečia jų lankytų bažnyčių varpai, pagarbiai tariami senolių vardai prie paminklų kapinaitėse.
2025-ieji – metai, kai Kudirkos Naumiestis paskelbtas Mažąja kultūros sostine, o visoje Lietuvoje minimi Paprūsės metai. Ilgus šimtmečius šis regionas buvo pasienio prekybos, kultūros ir įvairių įtakų sankirta.
Rugsėjo 27–28 dienomis Lietuvos etnografijos muziejuje Rumšiškėse bei Kauno Arkikatedroje Bazilikoje paminėtos Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės kankinystės 70-osios metinės.
1880 11 01 Kazanėje, 13 mėnesių gyvenęs pas brolį Joną, mirė Antanas Juška, kunigas, lietuvių tautosakininkas ir žodynininkas. Kilęs iš žemaičių bajorų Juškevičių, pats save vadino Juška. Žemaičių tarmė buvusi Juškų gimtoji kalba. Mokėsi Kražių gimnazijoje ir Vilniaus dvasinėje seminarijoje. Kun. A. Juškos nuopelnas yra lietuvių kalbos žodyno sudarymas, kuriam jis surankiojo apie 70 000 žodžių, iš jų nemažai tokių, kurių nebuvo ankstesniuose lietuvių kalbos žodynuose. Klebonaudamas Pušaloto, Alsėdžių ir Veliuonos parapijose, užrašė apie 7000 liaudies dainų ir apie 2000 jų melodijų.
Spalio 16-ąją minime Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą. Būtent tą dieną 1944 metais Raudonoji armija, puolanti Gumbinės kryptimi, iš okupuotos Lietuvos Respublikos įžengė į tuometinę Trečiojo Reicho teritoriją.