BOBIAI. Priešpaskutiniojo gegužės šeštadienio vidudienį prie kaimo pakraštyje stovinčio kryžiaus besirenkantys žmonės sveikinosi ir glebėsčiavosi, – juk seniai nesimatę, vieni kitų pasiilgę. Mat, iš šio kaimo kilę – čia gimę, čia augę – neliko abejingi Sūdaviečių etnokultūros asociacijos vadovės Reginos Vansevičienės įvairiais būdais išplatintam kvietimui į šventę, skirtą Bobių kaimo rašytiniuose šaltiniuose paminėjimo 250 metų sukakčiai.
RUDAMINA. Vilniaus rajono savivaldybės Centrinėje bibliotekoje įvyko Irenos Fedorovič-Vasilevskos knygos „Apie ką byloja amžiai“ („O czym szumią wieki…“), išleistos lietuvių ir lenkų kalbomis, pristatymas. Renginys buvo organizuotas įgyvendinant projektą „Rudamina – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2025“ ir tapo vienu iš svarbiausių šių metų kultūros renginių bibliotekoje.
RUDAMINA. Kultūros centre vyko unikalaus dokumentinio filmo „Jėzaus veidas“ peržiūra. Filmo peržiūroje dalyvavo gausus būrys Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos mokinių, mokytojų ir auklėtojų. Jaroslavo Rendziako (Jarosław Rędziak) režisuotas filmas „Jėzaus veidas“ Lenkijos kino teatruose pasirodė 2023 metų spalį. Jame pasakojama apie tris relikvijas – Šv. Veronikos drobulę iš Manopelo, Turino drobulę ir Dievo Gailestingumo paveikslą – bei ant jų pavaizduotą Jėzaus veidą. Į įvykius Jeruzalėje ir detektyvines paieškas Italijoje įkomponuota istorija, susijusi su Vilniumi. Filmo kūrybinę grupę įkvėpė Šventojo Rašto 27-osios psalmės fragmentas.
DIDVYŽIAI. Šv. popiežiaus Leono II parapijos bažnyčioje gegužės 10-osios šeštadienio vakare kun. Mindaugas Martinaitis aukojęs kaip IV Velykų sekmadienio šv. Mišias pašmaikštavo, jog šventimą atkėlė dėl to, kad parapijiečiai pirmesni, nei kiti bendruomeninėje maldoje pasidžiaugtų popiežiaus Leono XIV išrinkimu. Juk popiežiaus Leono vardą Lietuvoje turi tik vienintelė bažnyčia ir ji yra Didvyžiuose!
Į greta Druskininkų, Ratnyčioje, ant Ratnyčėlės upės įsikūrusią Tauro ir Aušros Česnulevičių sodybą kone kasdien užsuka į kurortą pasižvalgyti atvykusių svečių, dauguma atvyksta į šeimininkų organizuojamas „sūrias pamokas“, kuriose sukuria įdomių dirbinių iš druskos, susipažįsta su menininkų įkurtos „Druskos studijos“ ekspozicija.
VIŠTYTIS. Paskutinįjį balandžio sekmadienį Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjunga visus pakvietė į tradicinę Jurginių šventę „Jurgi, Jurgeli…“ Vištytyje. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje. Kun. Audrius Kurapka kvietė maldose prisiminti gyvus ir mirusius ūkininkų sąjungos narius, Vištyčio krašto žemdirbius, melstis į Šv. Jurgį už jų sveikatą, taip pat prašyti apsaugos gyvuliams, gero derliaus, apsaugos nuo blogio ir priešų.
ŠVĖKŠNA. Balandžio 27 dieną, Dievo gailestingumo sekmadienį, Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje lankėsi Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Šiemet Švėkšna yra paskelbta Mažąja kultūros sostine, todėl prie šventoriaus išdygo velykiniai medžiai, išdabinti margintais kiaušiniais, o per visus metus nestinga renginių bei meninių akcentų, praturtinančių miestelio gyvenimą.
Šviesaus atminimo sesers Felicijos Nijolės Sadūnaitės (1938 07 22–2024 03 31) mirties metinių minėjimas kovo 30 dieną prasidėjo šv. Mišiomis Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčioje. Šv. Mišias aukai vadovavo ir homiliją sakė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.
Apie 1525 metus – Vakarų aukštaičių tarmės ruože (Jurbarkas – Ariogala – Tytuvėnai) gimė Baltramiejus Vilentas, lietuvių raštijos darbuotojas, evangelikų liuteronų kunigas, giesmių kūrėjas, Martyno Mažvydo pusbrolis, jo darbų tęsėjas. Apie 1546–1549 (ar 1550) Prūsijos kunigaikščio Albrechto lėšomis studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete. Nuo 1553 m. – Karaliaučiaus Šv. Mikalojaus lietuviškos parapijos klebonas. Bendradarbiavo su M. Mažvydu, paveldėjo jo rankraščius. 1566 ir 1570 m. išleido 2 dalimis M. Mažvydo giesmyną „Gesmes Chriksczoniskas“, į kurį įdėjo ir savo verstų giesmių. Išvertė iš vokiečių kalbos M. Liuterio mažąjį katekizmą, į kurį įdėjo M. Mažvydo išplėstą vieną 1547 m. katekizmo dalį. Reikšmingiausias Vilento veikalas – „Evangelijos ir epistolos”. Vertė iš M. Liuterio vokiško teksto. Išliko tik 2 šio veikalo egzemplioriai: Vilniuje ir Giotingene. Mirė 1587 04 05 Karaliaučiuje.
Pirmajame „XXI amžiaus“ straipsnyje (Nr. 13–14, 2025 04 04) nurodėme keletą sąvokos „Penktoji kolona“ kilimo versijų ir jos veiklos apraiškų kai kuriose pasaulio šalyse. Nėra abejonių, kad „penktakolonininkai“ nuo senų laikų reiškėsi bei reiškiasi ir Lietuvoje.
1985 05 03 Los Andžele, JAV, mirė Stasys Raštikis, Lietuvos kariuomenės vadas, generolas, politikas, LR krašto apsaugos ministras. Baigęs Dūkšto pradžios mokyklą ir Zarasų progimnaziją, 1915 m. stojo savanoriu į carinę Rusijos kariuomenę. Dalyvavo Pirmame pasauliniame kare, kovėsi Lietuvoje, Galicijoje, Rumunijoje, rusų-turkų fronte. 1917 m. baigė Tifliso (Tbilisio) karo mokyklą ir iki karo pabaigos liko Kaukazo fronte.1918 m. pavasarį grįžo į Lietuvą, įstojo į Kauno kunigų seminariją.
