Medijų rėmimo fondas iš dalies finansuoja projektą „Metų įvykiai ir žmonės“, skyręs 5000€.
Prieš kelias savaites būrelis žmonių, kuriems, matyt, tikrai rūpėjo Lietuvos istorija, ginčijosi kuris buvo pirmasis Lietuvos prezidentas – Antanas Smetona ar Aleksandras Stulginskis. Pasakytume, kad ir vieni, ir kiti buvo teisūs. Žiūrint kokiomis aplinkybėmis esant jie buvo išrinkti.
KAUNAS. Kovo 4 dieną ant namo K. Donelaičio g. 14 atidengta atminimo lenta lietuvybės puoselėtojai ir švietėjai, Pasaulio tautų teisuolei ir diplomatei, visuomenininkei Birutei Verkelytei-Fedaravičienei (1915–2017). Ją pašventino ir žodžius apie B. Verkelytę-Fedaravičienę tarė buvęs karo kapelionas, ats. mjr., kun. Alfonsas Bulotas.
ŠAKIAI. Kovo 14 dieną savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko knygos „Aštuoni Lietuvos laisvės kovos karžygiai“, skirtos partizanų, apdovanotų aukščiausiu Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio koviniu žymeniu – Laisvės kovos karžygio vardu, pristatymas.
Jau treti metai Lietuvoje kovo 15-ąją minėjome žydų gelbėtojų dieną.
1945 04 02 Vokietijoje, Lauenburge (dab. Lenborkas, Lenkija) mirė Kazys Navakas, Lietuvos generolas. Tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1919 m. buvo Sibiro Vytauto Didžiojo lietuvių bataliono karininkas, antros kuopos vadas. Išvengęs tragedijos Čeremuškine grįžo į Lietuvą ir 1920 12 09 buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1921 05 23 – Kauno karo mokyklos dėstytojas. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime. 1923-1925 m. studijavo Prahos karo intendantų akademijoje. Baigęs dirbo kariuomenės intendantu, kariuomenės tiekimo valdybos viršininku. 1937 02 16 jam suteiktas brigados generolo laipsnis. 1940 07 29 išleistas į atsargą, ūkininkavo savo ūkyje. 1944 08 18 stojo savanoriu į Tėvynės apsaugos rinktinę. Užblokavus pasitraukimo galimybę į Vakarus, liko Lenkijoje. Palaidotas ten pat. Gimė 1894 12 09 Vilkiškių k., Pumpėnų vlsč., Panevėžio ap.
Šie metai valstybės kultūros ir dvasinio, materialaus paveldo įprasminimo kontekste yra susiję su Mažosios Lietuvos regionu, nuo 1422 metų Melno taikos sutartimi atsidūrusiu vokiškosios jurisdikcijos dėmesio objektu. Žymiausias viduramžių valdovas Vytautas Didysis teritoriją nuo Smalininkų, Antšvenčių, Žirniškių (Klaipėdos kraštas) tarsi kokį šventinį pyragą atidavė vystytis germaniškai kolonizacijai. Čia iki pat 1923 metų Klaipėdos sukilimo vyko nuolatinė kova tarp lietuvybės ir protestantizmo, savo misionierišką šviečiamąją veiklą atliko pastoriai teologai, pasprukę iš etninės Lietuvos dėl jėzuitų ordino antidemokratinių veiksmų.
PANEVĖŽYS. Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje įvyko prasmingas literatūrinis-muzikinis vakaras „Atviros durys“, skirtas prisiminti poetę, politinę kalinę Anastaziją Kanoverskytę-Sučylienę, jos gyvenimą, kultūrinę veiklą bei paminėti 100-ąsias gimimo metines.
KAUNAS. Vasario 16 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) salėje vyko antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvio, kompozitoriaus, mokytojo, Dainų švenčių dirigento Antano Padleckio (1925-2010) 100-ųjų gimimo metinių minėjimas.
KUDIRKOS NAUMIESTIS. Nors šio pavasario potvynio nepatyrę ramiai teka vandenys Šešupėje ir jos intake Širvintoje, tačiau prie šių upių santakos įsikūrusiame Kudirkos Naumiestyje jaučiasi sujudimas.
RUDAMINA. Kovo 10 dieną kultūros centre vyko konferencija-diskusija „35 metai laisvėje – saugumas ir visuomenės atsparumas“, skirta aptarti vidinio saugumo ir atsparumo temas. Diskusijoje dalyvavo jos iniciatorius, Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič, krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, istorikas prof. Alfredas Bumblauskas ir „Locked N’ Loaded“ mokymų vadovas Povilas Rubinas.
Pernai, rugsėjo 6 dieną, Lietuva neteko ekonomisto, socialinių mokslų daktaro, Kovo 11-osios Akto signataro Vlado Terlecko (g. 1939 m. rugsėjo 13 d.). Jo darbų pėdsakas visam laikui išliko Lietuvos istorijoje, o asmenybės šviesa – kolegų, studentų, politikos bendražygių ir, žinoma, artimųjų atmintyje.