„XXI amžiaus“ neperiodinis priedas apie lietuvių kovą už Nepriklausomybę
Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyriaus muziejininkas
Karas ir taika – tai iš pirmo žvilgsnio dvi priešingos, bet tuo pačiu ir viena su kita susijusios žmonijos prigimties pusės.
Birželio 24 dieną Žaliamiškio miške vyko prasminga atminties popietė – Dainavos apygardos partizanų vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko 75-ųjų žūties metinių minėjimas.
Iš pradžių tai atrodo tiesiog dar vienas žygis miške. Pramoga. Galbūt iššūkis. Pabėgimas nuo miesto triukšmo. Bet vos keli kilometrai ir staiga stovi ten, kur kažkada partizanai laukė nakties tikėdamiesi tyliai pakeisti slėptuvę. Einant per samanas, kurios kadaise saugojo pėdsakus,…
ARIOGALA. Rugpjūčio 2 dieną čia 35-ąjį kartą vyko tradicinis tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.
1977 metų žiemą grupė Vilniaus universiteto (VU) pirmakursių netikėtai tapo vieno simbolinio, tačiau sovietinei santvarkai labai nepatikusio incidento herojais – jie nukabino Lenino bareljefą, kabėjusį Vilniaus centrinio pašto operacijų salėje, ir bandė jį paskandinti Neries upėje.
1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos valstybės teritoriją Sovietų Sąjunga įvedė savo kariuomenę ir taip pradėjo šalies okupaciją.
Lietuvos nacionalinis muziejus išleido tremtinio Jono Janušausko „Igarkos dienoraštį“ – išskirtinę tremtį už Šiaurės poliaračio liudijantį straipsnį. Autorius jį rašė trejus metus be perstojo, skrupulingai fiksuodamas kiekvienos tremtyje išgyventos dienos įvykius ir net menkas smulkmenas, todėl beveik trijuose šimtuose puslapių…
Didesnė laiko distancija neretai leidžia pažvelgti į įvykius giliau ir įvairiapusiškiau nei vakarykštėmis iš arti įvykius stebėjusiomis akimis, daugiausiai vertinančiomis emociniu pagrindu. Juolab, kai tų įvykių atgarsiai du dešimtmečius buvo bandomi slopinti ir transformuoti į sovietinei ideologijai bei šio režimo struktūroms reikalingą pasakojimą, o vėliau šią užslopintą atmintį reikėjo tarsi vėl iš naujo atgaivinti atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.
Pernai, rugsėjo 6 dieną, Lietuva neteko ekonomisto, socialinių mokslų daktaro, Kovo 11-osios Akto signataro Vlado Terlecko (g. 1939 m. rugsėjo 13 d.). Jo darbų pėdsakas visam laikui išliko Lietuvos istorijoje, o asmenybės šviesa – kolegų, studentų, politikos bendražygių ir, žinoma, artimųjų atmintyje.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Varėnos rajono savivaldybė inicijavo antkapinio ženklo sukūrimą, skirtą Lietuvos partizanų kapams žymėti.
Pirmą kartą Varėnoje buvo pristatyta paroda „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) partizanų ženklas. 1949“.
Eugenijus Peikštenis, buvęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius, sutiko atsakyti į keletą klausimų. Šiuo metu jis dirba Varėnos rajono savivaldybės kultūros ir sporto skyriuje.
11 23 – Lietuvos kariuomenės diena. 1918 11 23 Lietuvos valstybės premjeras Augustinas Voldemaras pasirašė pirmąjį įsakymą Apsaugos ministerijai, kuriuo įkūrė Apsaugos Tarybą. Pulkininkas Jonas Galvydis-Bikauskas paskirtas I pėstininkų pulko vadu, o pulkininkas Jurgis Kubilius patvirtintas Generalinio štabo viršininku.
1934 11 23 Kauno Karo muziejaus sodelyje garbingiausioje vietoje, priešais paminklą kariams, žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę buvo palaidoti Lietuvos Nežinomo kareivio palaikai.
Valstybės nepriklausomybę ir demokratines vertybes gynęs 1944–1953 metų ginkluotas pasipriešinimas Lietuvoje prasidėjo dar vykstant Antrajam pasauliniam karui 1944 m. vasarą.