Visi straipsniai

Atminimo lenta primins garsią moterį

Atmintis

Raimundas KAMINSKAS

KAUNAS. Kovo 4 dieną ant namo K. Donelaičio g. 14 atidengta atminimo lenta lietuvybės puoselėtojai ir švietėjai, Pasaulio tautų teisuolei ir diplomatei, visuomenininkei Birutei Verkelytei-Fedaravičienei (1915–2017). Ją pašventino ir žodžius apie B. Verkelytę-Fedaravičienę tarė buvęs karo kapelionas, ats. mjr., kun. Alfonsas Bulotas.

Garibaldis – Lietuvos laisvės kovos karžygys

Atmintis

Lina ERINGIENĖ

ŠAKIAI. Kovo 14 dieną savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko knygos „Aštuoni Lietuvos laisvės kovos karžygiai“, skirtos partizanų, apdovanotų aukščiausiu Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio koviniu žymeniu – Laisvės kovos karžygio vardu, pristatymas.

Prisiminkime

Atmintis

1945 04 02 Vokietijoje, Lauenburge (dab. Lenborkas, Lenkija) mirė Kazys Navakas, Lietuvos generolas. Tarnavo Rusijos ka­riuomenėje. 1919 m. buvo Sibiro Vytauto Didžiojo lietuvių bataliono karininkas, antros kuopos vadas. Išvengęs tragedijos Čeremuškine grįžo į Lietuvą ir 1920 12 09 buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1921 05 23 – Kauno karo mokyklos dėstytojas. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime. 1923-1925 m. studijavo Prahos karo intendantų akademijoje. Baigęs dirbo kariuomenės intendantu, kariuomenės tie­kimo valdybos viršininku. 1937 02 16 jam suteiktas brigados generolo laipsnis. 1940 07 29 išleistas į atsargą, ūkininkavo savo ūkyje. 1944 08 18 stojo savanoriu į Tėvynės apsaugos rinktinę. Užblokavus pasitraukimo galimybę į Vakarus, liko Lenkijoje. Palaidotas ten pat. Gimė 1894 12 09  Vilkiškių k., Pumpėnų vlsč., Panevėžio ap.

Mažoji  Lietuva – svarbus kultūros židinys

Istorijos vingiai

Ruslanas Baranauskas

Šie metai valstybės kultūros ir dvasinio, materialaus paveldo įprasminimo kontekste yra susiję su Mažosios  Lietuvos regionu, nuo 1422 metų Melno taikos sutartimi atsidūrusiu vokiškosios jurisdikcijos  dėmesio  objektu. Žymiausias viduramžių valdovas  Vytautas  Didysis teritoriją nuo  Smalininkų,  Antšvenčių,  Žirniškių (Klaipėdos kraštas) tarsi kokį šventinį pyragą atidavė vystytis germaniškai kolonizacijai. Čia iki pat 1923 metų Klaipėdos sukilimo vyko nuolatinė kova tarp lietuvybės ir protestantizmo, savo misionierišką šviečiamąją veiklą atliko pastoriai teologai, pasprukę iš etninės  Lietuvos dėl jėzuitų ordino antidemokratinių veiksmų.

Kad tikėtume Evangelija – atsiverskime

Kun. Vytenis VAŠKELIS

Kaltės ir bausmės sąsaja

Šio Gavėnios sekmadienio Evangelija mus skatina Jėzaus akimis pažvelgti į atsivertimo būtinybę. Kai pas Mokytoją atėję keli žmonės papasakojo apie galilėjiečius, su kuriais žydų nemėgstamas Judėjos valdytojas Pilotas (26-30 po Kr.) žiauriai susidorojo, Jis į dienos šviesą iškėlė anuomet vyravusį klaidingą požiūrį, esą žmonių daromų nuodėmių sunkumas yra savaip proporcingas Dievo vykdomų bausmių mastui…

Bibliotekoje pražydo 35  laisvės pavasario žiedai

PANEVĖŽYS. Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje įvyko renginys „35 Laisvės, Dėkingumo ir Meilės Žiedai“, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Jame dalyvavo kunigas, pedagogas, žurnalis­tas, lakūnas ir Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas plk. ltn. dr. Virginijus Veilentas bei aktorius, atlikėjas, medikas,…

Muzika ir poezija Anastazijai Kanoverskytei-Sučylienei atminti 

Indrė Rapkevičienė

PANEVĖŽYS. Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje įvyko prasmingas literatūrinis-muzikinis vakaras „Atviros durys“, skirtas prisiminti poetę, politinę kalinę Anastaziją Kanoverskytę-Sučylienę, jos gyvenimą, kultūrinę veiklą bei paminėti 100-ąsias gimimo metines.

Sodų rišimo tradicijos puoselėtoja iš Mardasavo

Vilniaus Rotušėje pagerbta Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė Marija Liugienė

Rūta Averkienė

Vilniaus Rotušė turbūt nematė dzūkiškesnio vakaro, koks buvo surengtas Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatės, tautodailininkės, etninės kultūros puoselėtojos, populiarintojos ir edukatorės, šiaudinių sodų „ambasadorės“, mielosios dzūkės, gimusios ir užaugusios Dzūkijos šiluose apgaubtame Mardasavo kaime, Marijos Liugienės garbei. 

Dainų natas rašė ant cemento maišų popieriaus

Atmintis

Dr. Raimundas KAMINSKAS

KAUNAS. Vasario 16 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) salėje vyko antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvio, kompozitoriaus, mokytojo, Dainų švenčių dirigento Antano Padleckio (1925-2010) 100-ųjų gimimo metinių minėjimas.