Vasario 15 dieną Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila ganytojišku laišku tikintiesiems paskelbė apie vyskupijos 100 metų jubiliejaus pradžią. Laišką baigia palaimintojo Jurgio Matulaičio mintimi – „rikiuokimės ir pasišvęskime“ – bažnytinėje bendruomenėje, kuri yra šalia mūsų. Drauge siekime laimingo amžinojo gyvenimo.
Šeštojo šių metų sekmadienio Evangelijos pradžia yra Jėzaus atėjimo į žemę svarbiausio tikslo patvirtinimas – įvykdyti Šventąjį Raštą, kad viskas išsipildytų (žr. Mt 5, 18). Šio kelio Jis moko kruopščiai laikytis kiekvieną savo sekėją, idant malonės inspiruojamu teisumu galėtume viršyti iš savimeilės kylantį netikrą Rašto aiškintojų ir fariziejų teisumą (Mt 5, 20).
Taip teigė palaimintasis Jurgis Matulaitis, į kurio iškilmę sausio 27 dieną susirinko 12 aukščiausio rango dvasininkų (kardinolas, arkivyskupai ir vyskupai), svečiai marijonai iš Romos ir Lenkijos provincijos, didelė grupė kunigų, pašvęstojo gyvenimo seserų, piligrimai ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos (PJMD)…
KIRDEIKIAI. Saulėtą, bet žvarbią sausio 18 dienos popietę Šv. Jono Krikštytojo parapijos namuose vyko šios parapijos įkūrėjo ir bažnyčios statytojo kunigo Juozo Breivos (1891–1913 10 11–1939 01 21) 135-ųjų gimimo metinių paminėjimas.
Kai atsiveria Viešpaties lūpos, kiekvienas turėtų būti pasiruošęs išgirsti daugiau negu iš kokio nors kito kad ir genialiai kalbančio, bet mirtingo žmogaus. Prabyla Visagalis, ir mes Jo tariamus žodžius tapatiname su Jo paties asmeniu, kuris yra ne tik Dievas Žodis, per savo ištartą žodį pašaukęs visa iš nieko atsirasti (Jn 1, 3), tačiau Jis – prisikėlimas ir gyvenimas.
Sekmadienį, sausio 11 dieną, švenčiant Kristaus Krikšto šventę, popiežius Leonas XIV pakrikštijo 20 vaikų, vandenį semdamas iš krikštijimo indo, pastatyto ant akmens iš Jordano upės, į kurią kadaise įbrido ir Viešpats. „Kai Viešpats įžengia į istoriją, jis kiekvieno gyvenimą pasitinka…
Kai Jonas Krikštytojas bylojo apie Dievo Avinėlį, „kuris krikštys Šventąja Dvasia“ (Jn 1, 33), pirmiausia tai primena mums suteikto Krikšto dovanas…
Kaip, pasak rašytojo Antuano de Sent-Egziuperi, medis privalo maudytis šviesoje, nes, suleidęs šaknis į žemę, o šakas panarinęs žvaigždėse, jis yra mainų kelias tarp žvaigždžių ir mūsų, taip panašiai ir kiekvienas, priėmęs Krikšto sakramento malones, yra apgaubiamas Dievo Trejybės gyvenimo bei meilės spindesiu.
Naujiesiems metams dar neįsibėgėjus, sausio 12-ąją, į amžinuosius Tėvo namus išlydėtas Vilkaviškio parapijos uolus narys Jurgis Kuliešius, Vilkaviškio vyskupo generalvikaro monsinjoro Gintauto Kuliešiaus tėvelis.
Antradienį, sausio 6 dieną, prieš Viešpaties Apsireiškimo iškilmės Mišias, popiežius Leonas XIV uždarė Šv. Petro bazilikos Šventąsias duris. Šis paprastas, bet simbolinis gestas reiškė oficialią 2025 metų Jubiliejaus pabaigą.
Visais keliais – naujai nutiestais ar nunykusiais, išpuoselėtais ar nepramintais – žmogus pasiekia kitą žmogų ar savo tikslą… Tam, kad pasidalintų gėriu ar kad pasidžiaugtų savojo siekio rezultatu. Panašiais keliais, net gretimai, vaikšto visokios negandos, bet gal kaip tik tada sutinkamas ir gerasis samarietis… O nuo tada žmogaus gyvenimo kelyje atsiranda nauji įspaudai…