Graži Lietuvos vasara. Šviesos ir šilumos visada laukiame ir džiaugiamės, matydami tame ypatingą aukštosios būties gyvenimą. Panašios mintys ateina ir prisimenant Vilhelmo Storostos-Vydūno stovyklą, kuri vyko Bitėnuose rugpjūčio 4–8 dienomis.
PLAŠKIAI. Gėgės pakrantėje, Pagėgių savivaldybėje, liūdnai stūkso dar pokariu nuniokota Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčia, tarytum stovėtų ne Lietuvoje, o Karaliaučiaus krašto teritorijoje užsitęsusią sovietų okupaciją liudytų…
TVERAI. Miestelio centre stovinti Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia – didžiausia medinė šventovė Lietuvoje – gali nebesibaiminti gausaus lietaus, nes prieš kelias savaites baigtas jos stogo dangos remontas. Tvarkybos darbus organizavo Kultūros infrastruktūros centras (KIC).
VILKIJA. Mieste prie Nemuno esantis klebonijos pastatas labiau žinomas kaip Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus.
„Negalime pasiduoti liūdesiui ir nevilčiai“, – tokiu nelinksmu tonu Ukrainos lotynų apeigų katalikų vyskupai kreipiasi į mokytojus, mokinius ir jų tėvus karo sąlygomis prasidedančių naujųjų mokslo metų bei rugsėjo 1–7 dienomis minimos Švietimo savaitės proga. „Esame verčiami gyventi sunkiais laikais.
JURBARKAS. Rugpjūčio 17 dieną buvo švenčiami didieji Švč. Trejybės parapijos Šv. Roko atlaidai. Jiems ruoštasi ypatingai. Bažnyčią puošti pradėta jau rugpjūčio 11 dieną.
NAUJASIS DAUGĖLIŠKIS. Rugpjūčio 16 dieną parapijos klebonas kun. Jonas Mačiulis tikinčiuosius pakvietė į iškilmingą Marijos šviesos kelią. Jis priminė, kad tikėjimas gyvas tada, kai esame drauge – bendruomenėje, maldoje, meilėje vieni kitiems.
Rugpjūčio 8 dieną Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio maldininkai bei Pasvalio Katalikių moterų sąjungos (LKMS) narės trečiąkart pakvietė maldininkes į Šeimininkių šventę, skirtą šv. Mortos garbei. LKMS pirmą kartą tokią šventę organizavo 1938 metais. Kiekviena grupelė privalėjo atvykti su iškeptu pagrindiniu…
ZARASAI. Rugpjūčio 15-ąją Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija šventė titulinius Žolinės atlaidus.
Rugpjūčio 1 dieną buvo minimos Helsinkio konferencijos baigiamojo akto pasirašymo 50-osios metinės. Per bendrąją audienciją popiežius Leonas XIV priminė, kad siekdamos užtikrinti saugumą Šaltojo karo sąlygomis, 35 šalys pasirašė dokumentą, kuris davė pradžią naujam tarptautinių santykių sezonui. Popiežius pabrėžė, kad tai reiškė ir didesnį dėmesį žmogaus teisėms, ypač religijos laisvei. Bet grįžę 50 metų atgal, pamatysime, kad Helsinkio konferencijos baigiamąjį aktą pasirašiusioje Sovietų Sąjungoje buvę visai kitaip. Spausdiname vieną pareiškimą iš pogrindinio leidinio „Aušra“ nr. 8 (48).
Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto studentai, dalyvaudami mokslinėje ekspedicijoje Šešuolių miestelyje (Ukmergės r.), aptiko gausybę vertingų XVIII–XX amžiaus dokumentų.