KAUNAS. Vasario 16 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) salėje vyko antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvio, kompozitoriaus, mokytojo, Dainų švenčių dirigento Antano Padleckio (1925-2010) 100-ųjų gimimo metinių minėjimas.
KUDIRKOS NAUMIESTIS. Nors šio pavasario potvynio nepatyrę ramiai teka vandenys Šešupėje ir jos intake Širvintoje, tačiau prie šių upių santakos įsikūrusiame Kudirkos Naumiestyje jaučiasi sujudimas.
„Mano dainų istorijos – tai mano gyvenimas, kuriame yra ir juodo, ir balto“, – sako bardas, dainų autorius ir atlikėjas Kazimieras Jakutis-Pagulbis. Dainas tarsi dienoraščius vartantis kūrėjas prisimena svarbiausius savo gyvenimo įvykius, kuriuose būta ir KGB verbavimo, taip pat – tėviškės prisiminimai, per dainas pasakojama šeimos istorija.
Vienai dienai praėjus nuo 120-ojo gimtadienio (vasario 28-ąją) Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo patalpose kalbomis ir paroda prisimintas daug Lietuvos istorijai ir Bažnyčiai nuveikęs kunigas Vaclovas Strimaitis (1905 02 27–1929 06 18–1982 10 08).
Kaip jau esame rašę, vasario 16-ąją kunigas salezietis, misionierius, Vilniaus Šv. Jono Bosko parapijos klebonas kun. Alessandro Barelli apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi. „Bažnyčiai reikia daugiau liudytojų nei mokytojų“, – šv. popiežių Paulių VI cituoja salezietis, kuris savo pavyzdžiu nusipelnė Lietuvos visuomenei.
VILKAVIŠKIS. Rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kuri įsikūrusi praėjusiame šimtmetyje veikusios „Žiburio“ gimnazijos patalpose, vasario 19-ąją surengta popietė „Kalbėki, plunksna, miela drauge“, skirta poeto Kazio Bradūno 108-osioms metinėms.
KUDIRKOS NAUMIESTIS. Saulėtas rytas, iš vakaro sniego kruopelėmis pabalinta žemė – ir dar sekmadienis! Tokia skaidri Vasario 16-oji , Valstybės atkūrimo diena, šiemet atėjo į mūsų kraštą. Kad švęstume ir džiaugtumėmės laisve pirmiausia atlikę katalikišką pareigą dalyvaudami šv. Mišiose.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido istorikų – dr. Dariaus Furmonavičiaus, dr. Augustino Idzelio, prof. dr. Igno K. Skrupskelio ir dr. Dainiaus Noreikos įžvalgomis bei prof. dr. Geniuso Procutos (Genius Procuta) naujais istoriniais duomenimis praturtintą knygą „The Holocaust…
Kaip kiekvienas žmogus turi savo veidą, savo istoriją, turtingą vidinį pasaulį, taip ir kiekvienas miestas turi savo veidą, istoriją ir alsuoja ten gyvenusių ir tebegyvenančių žmonių bendrystės dvasia.
Motiejus (vėliau pasikeitė vardą į Matą) Dabrila gimė 1846 m. rugpjūčio 30 dieną Vilkaviškio parapijoje, Paežerių valsčiuje, Znočkų kaime. Atrodo, kad gimė sulenkintoje lietuvių Gerulių šeimoje, kurių pavardė buvusi išversta lenkiškai: Dobryłło.
Praėjusių metų vasara paliko neišdildomų įspūdžių: Ilguvos (Šakių r.) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnytėlėje atidengta po keliais dažų sluoksniais slypėjusi XIX amžiaus antroje pusėje nežinomo profesionalaus dailininko tapyta freska biblinių pasakojimų tema „Jėzus alyvų kalne“.